Ar tikrai euro zonos bankų remontas tik kosmetinis?

Publikuota: 2017-05-12
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Vis dar neretai viešumoje galima išgirsti pasvarstymų, kad euro zonos bankų padėtis po bene prieš dešimtmetį nuvilnijusios finansų krizės neva nepasikeitė. Visgi tokiose daromose išvadose pasigendama argumentacijos ir tikslumo.

Viena vertus, sveikintina, kad, būdami Bankų sąjungoje, bankus pradedame suvokti jau ne tik kaip Lietuvoje veikiančius, bet žvelgiame į visos euro zonos paveikslą. Tačiau visiškai sulyginti ir daryti tiesiogines sąsajas tarp visų euro zonos šalių bankų rezultatų nereikėtų. Ne visoms šalims vienodai sėkmingai pavyksta kovoti su krizės padariniais. Ir tai visiškai natūralus procesas. Šalių ekonomikos būklė buvo ir išlieka skirtinga. Ne vienoje šalyje finansų krizė sutapo ir su valstybės skolų krize, tad atsitiesimas negali būti vienodas. Be to, ne paslaptis, kad tebesitęsianti mažų palūkanų norma neprisideda prie lengvesnio kai kurių vis dar problemiškai veikiančių bankų atsistatymo. Tad klaidinga daryti paraleles tarp, pavyzdžiui, vis dar probleminių Ispanijos ar Italijos bankų bei mūsų šalies bankų rinkos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad bankų padėtis matuojama ne tik pagal kapitalo pakankamumo rodiklius. Taip, tai itin reikšmingas rodiklis, bet kapitalą galima didinti tik tokiu atveju, jei į tai investuoja viešasis sektorius arba patys akcininkai, tačiau bankų pelnai visgi nėra tokie, kad galima būtų reikšmingai didinti akcijos kainą. Mažas pelningumas neduoda grąžos, o jeigu pastarosios nėra, sunku pritraukti investuotojus. Tuomet bankų galimybės didinti kapitalą bei mažinti blogų paskolų portfelį mažėja. Su tokiomis problemomis vis dar susiduriama dalyje euro zonos šalių.

Stebina nepagrįsti pasisakymai, jog Europos centrinis bankas (ECB) neva atvažiuoja tik „išgerti kavos su vietiniais bankų prižiūrėtojais“. Galbūt priežiūros mechanizmą nėra lengva suprasti, bet vis dėlto galima konstatuoti, kad priežiūra iš esmės pasikeitusi. Finansų krizė parodė, jog nacionalinių taisyklių skirtumai gali sukelti papildomų pavojų, todėl bendrajai rinkai reikia vienodų taisyklių. Dabar Europos Sąjungoje (ES) tiesiogiai taikomas bendras bankų priežiūros reglamentas. Lietuvoje trys didieji bankai (apie 80% rinkos) tiesiogiai prižiūrimi ECB. Papildomai keletą kartų per metus susitinkama gyvai, vyksta dialogas su sektoriaus vadovybe ir atstovais, sprendžiami probleminiai klausimai. Tuo tarpu mažesnius bankus tiesiogiai prižiūri Lietuvos bankas, bet pagal tuos pačius bendrus Europai nustatytus reikalavimus. Kitaip tariant, priežiūros kokybė suharmonizuota visų šalių atžvilgiu. Patirtis, kai skirtingose šalyse ar net toje pačioje valstybėje veikiantys bankai buvo vertinami pagal skirtingus kriterijus – išgyvendinta.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Negana to, nuo 2016 m. sausio pradėtas kaupti Bendras pertvarkymo fondas (BPF), į kurį įmokas turi mokėti Europos Bankų sąjungoje įsteigti bankai ir reikšmingos investicinės įmonės. Šis fondas bus naudojamas pertvarkant problemines finansų įstaigas, kad dengiant nuostolius būtų naudojamos jų pačių sukauptos lėšos. Fondas turi sukaupti 1% draudžiamųjų Bankų sąjungos indėlių ir tai palaipsniui planuojama padaryti iki 2024 m. Atsirado ir kitų priežiūros pokyčių – be minimalių kapitalo pakankamumo rodiklių, papildomų kapitalo rezervų, yra ir padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis, bankų gelbėjimo fondas, bankų audito reikalavimai ir kt. Prisitaikymas prie visų nustatytų reikalavimų neišvengiamas, testavimai nepalankiomis sąlygomis vyksta reguliariai.

Lietuvos bankų kapitalo pakankamumo rodikliai yra ne tik pakankami – jie viršija nustatytas normas ir yra vieni aukščiausių ES. Bendras bankų sektoriaus kapitalo pakankamumo rodiklis 2016 m. pabaigoje sudarė 19,4% (Lietuvos banko duomenys). Neveiksnių paskolų rodikliai Lietuvoje veikiančiuose bankuose taip pat ženkliai pasikeitę (prieš krizę neveiksnių paskolų buvo apie 20%, dabar – 3,8 visų paskolų). Turto kokybė, bankų aktyvai, dar prieš stojant į Bankų sąjungą, buvo kruopščiai ir atsakingai patikrinti, remiantis sutartinais ECB nustatytais standartais. Pelningumo rodikliai, leidžiantys užtikrintai veikti rinkoje, taip pat kyla. Aišku, pas mus dar neretai spekuliuojama mitu, jog būti pelningu – tarsi nuodėmė. Tačiau tiesa yra ta, kad menkas pelningumas glaudžiai susijęs su lėtu augimu ir išliekančiu reikšmingu blogų paskolų lygiu kai kuriuose euro zonos bankuose. Tą išskyrė ir ECB Priežiūros valdybos pirmininkė Danielė Nouy.Teigiami mūsų šalyje veikiančių bankų pelningumo rodikliai leidžia bankams stabiliai veikti ir vykdyti savo prigimtinę funkciją – finansuoti ūkį, o tai ypač aktualu senkant europinėms lėšoms. Lietuvoje veikiančių bankų pelnai kol kas leidžia išlaikyti patrauklumą investuotojams ir plėsti šiuolaikiškas bei efektyvias paslaugas verslui, viešajam sektoriui ir gyventojams.

Priešingai nei 2008-ųjų pradžioje, Lietuvos ekonomika šiuo metu yra daug geriau pasiruošusi išoriniams iššūkiams. Užsienio prekyba subalansuota, valstybės finansai stabilūs, o jos skolinimosi kaina – neįtikėtinai maža. Kadaise neskaidriai veikusių finansų įstaigų atvejai dabar jau atrodo neįsivaizduojami. Neseniai atliktas bankų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė, kad jie sėkmingai atlaikytų didelius ekonominius nuosmukius.

Komentaro autorius – dr. Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Finansinių sukčių padaryti nuostoliai pernai augo dukart, iki 10,2 mln. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. Eur – dukart daugiau nei...

Rinkos
2022.06.28
„Citadele“ nebeaptarnaus mokėjimų į ir iš Rusijos bei Baltarusijos

Padalinį Lietuvoje turintis Latvijos bankas „Citadele“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 20 d. nutrauks aptarnavimą...

Rinkos
2022.06.28
Ch. Lagarde: ECB pasiruošęs, jei prireiks, palūkanas didinti sparčiau

Europos centrinio banko (ECB) vadovė Christine Lagarde nesureikšmina rūpesčių dėl recesijos euro zonoje,...

Rinkos
2022.06.28
Specializuotą banką Lietuvoje turintys „Finora Capital“ mažino nuostolius, dvigubino paskolų portfelį

Estijos kredituotoja „Finora Capital“, valdanti ir specializuotą banką Lietuvoje „Finora kreditas“, pernai...

Rinkos
2022.06.28
„SME Finance“ ir „Compensa Vienna Insurance Group“ integruoja paslaugas verslui

Finansinių technologijų (fintech) bendrovė „SME Finance“ pradeda bendradarbiavimą su ne gyvybės draudimo...

Rinkos
2022.06.28
Kriptovaliutininko patriotizmo kaina: 0,6 mln. Eur mokesčių, kurių jam neleidžia sumokėti Premium 30

Vytautas Labanauskas, kaunietis prekiautojas kriptovaliutomis, į Lietuvos biudžetą mielai ir tuojau pat...

Finansai
2022.06.27
„Avivos“ vadovė A. Blanc: einant aukštesnes pareigas, atsiranda atsakomybė pasisakyti dėl svarbių dalykų Premium

Britų draudimo bendrovės vadovė – apie kovą su seksizmu per visuotinį metinį susirinkimą, vaikystę...

Laisvalaikis
2022.06.25
Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno

Lietuvoje veikiantys bankai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo beveik 100 mln. Eur pelno – trečdaliu daugiau...

Rinkos
2022.06.22
„Payseros“ pelną gelbėjo parduotas sklypas, ruošiasi tapti tarpusavio skolinimo platforma Premium

Finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ pelnas per praėjusius metus susitraukė perpus, mažėjus kainoms už...

Rinkos
2022.06.22
„Vienna Insurance Group“ investuoja 15 mln. Eur į „BTA Baltic Insurance Company“ mokumo kapitalą

Baltijos valstybėse veikiančios Latvijoje registruotos ne gyvybės draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance...

Rinkos
2022.06.21
SEB nuo rugsėjo keičia kai kurių paslaugų kainas

SEB bankas pirmadienį informavo klientus, kad nuo rugsėjo 1 d. įsigalios nauji kai kurių paslaugų įkainiai.

Finansai
2022.06.20
Prie „Finora Capital“ prisijungė L. Dailydė

Finansinių paslaugų įmonių grupės „Finora Capital“ vadovų komandą papildė ilgametę patirtį verslo...

Vadyba
2022.06.20
„Money 20/20“: „fintech“ reguliavimas toliau eis saugumo keliu

Birželio 7–9 d. Amsterdame vyko didžiausias Europoje „fintech“ renginys „Money 20/20“, kuriame pirmą kartą...

Inovacijos
2022.06.19
„Eika“ išnuomojo penktadalį biurų pastato „Flow“

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“, sostinės centriniame verslo rajone (angl. CBD) plėtojanti biurų...

Statyba ir NT
2022.06.17
„Luminor“ refinansavo biurų pastato „Lvivo“ plėtotoją

Komercinis bankas „Luminor“ pranešė suteikęs 35,4 mln. Eur paskolą investicijų bendrovės „Lords LB Asset...

Statyba ir NT
2022.06.17
Šveicarijos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą 1

Šveicarijos centrinis bankas taip pat imasi didinti bazinę palūkanų normą – jis ją kilstelėjo 50 bazinių...

Rinkos
2022.06.16
„Swedbank“ skolina 50 mln. Eur „Girtekos“ įmonių grupei 5

Didžiausią nuosavą vilkikų parką Europoje valdančiai „Girtekos“ įmonių grupei „Swedbank“ suteikė 50 mln. Eur...

Rinkos
2022.06.16
ECB žada rengti valstybių skolų rinkos apsaugos nuo krizės priemones

Europos Centrinis Bankas (ECB) trečiadienį pareiškė ketinantis išlikti „lankstus“ įgyvendindamas pastangas...

Rinkos
2022.06.15
Atšiaurioje aplinkoje paslaugų centrai Lietuvoje išlaiko savo žavesį Premium

Lietuvoje veikia 90 verslo paslaugų centrų. Juose dirba daugiau nei 23.100 specialistų. Sektorius pagal...

Finansai
2022.06.15
Kredito unijų sektoriaus pelnas šiemet augo 22%

Lietuvos kredito unijų sektorius pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 2,8 mln. Eur pelno – 22% daugiau nei...

Rinkos
2022.06.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku