Kodėl skaitmeninė transformacija aktuali bet kuriam verslui

Publikuota: 2019-08-26
Tarptautinės verslo mokyklos „HEC Paris“ ir BMI profesorius bei GS1 skaitmeninio turinio „Omni Channel“ pirmininkas Dr. Shirish C. Srivastava.
Tarptautinės verslo mokyklos „HEC Paris“ ir BMI profesorius bei GS1 skaitmeninio turinio „Omni Channel“ pirmininkas Dr. Shirish C. Srivastava.

Skaitmeninių technologijų įtraukimas į visas verslo sritis ir verslo aplinkos keitimas jau tapo natūraliu reiškiniu: įmonės įsigyja naujų įrenginių, diegia naujas platformas ir naujas skaitmeninio ryšio paslaugas. Naujausi tyrimai rodo, kad išlaidos tokioms technologijoms ir paslaugoms pasaulyje 2022 m. pasieks beveik 2 trilijonus USD.

Dr. Shirish C. Srivastava įsitikinęs, kad ir kokia būtų įmonės ateities vizija, norint augti ji turi apimti transformaciją. Tarptautinės verslo mokyklos „HEC Paris“ ir BMI profesorius bei GS1 (nepelno siekiančios organizacijos, kuri kuria ir palaiko pasaulinius verslo komunikacijos standartus) skaitmeninio turinio „Omni Channel“ pirmininkas ne kartą savo patirtimi dalinosi su įmonių aukščiausiais vadovais apie technologijų valdymą ir tarpvalstybinius verslo santykius. Jis teigia, kad strateginiu iššūkiu šiais laikais tampa ne kaip įgyti bei išlaikyti konkurencinį pranašumą, o kaip išsaugoti bei surasti naujus, netikėtus būdus sukurti vertę.

Kodėl tai aktualu verslui?

Anot dr. S. C. Srivastavos, skaitmeninės transformacijos pokyčių tempas yra eksponentinis, o technologijos tampa viso ko pagrindu. Kiekvieną dieną atsiranda vis naujų būdų, kaip bendradarbiauti su klientais, įdiegiama daugiau naujovių darbo rinkoje, bandoma efektyviau panaudoti gautus duomenis. Tai apima ne tik jau esamų verslų procesus, bet ir padeda steigtis naujiems. „Itin svarbu ne tik žinoti turimų resursų kilmę, bet ir juos panaudoti taip, kad būtų gautas maksimalus rezultatas. Siekti, kad verslas gautų didžiausią galimą finansinę naudą ir sukurtų vertę. Pajamų ir išlaidų visumos valdymas siekiant tvaraus ekonomikos augimo yra itin aktualus šiuolaikiniame pasaulyje: tiek įmonių lygmenyje, tiek asmeniniame“, – teigė profesorius.

Yra begalės būdų sukurti vertę, tačiau itin svarbu suprasti, kas yra verslo šaltiniai ir kaip jie gali būti panaudoti siekiant tikslo. Kitaip tariant, verslas turi siekti tikslų paskirstydamas išteklius taip, jog būtų sukurta unikali vertė vartotojui arba įprasta vertė mažiausiomis sąnaudomis.

Naujos vertės kūrimo galimybės

Kiekvienas verslas kalba apie kuriamą vertę, tačiau pats kūrimo procesas ir galutinis produktas su kiekviena diena keičiasi: čia daugiausiai įtakos turėjo internetas ir kitos informacinės technologijos. Žvelgiant į praeitį, technologijų panaudojimas buvo koncentruojamas ties asmeninės vertės kūrimu, t. y. jei informacinės sistemos veikia sklandžiai, tai ir klientai, ir darbuotojai yra patenkinti.

Dabar atsigręžiama į išorę, kad būtų kuriame išorinė vertė, pvz., „Amazon“ platformos sukūrimas, suteikiančios galimybę kitiems verslams prisijungti ir vykdyti veiklą. Taip interneto svetainė, kurioje iš pradžių buvo galima nusipirkti knygų, sukūrė visai kitą vertꠖ įgijo ne tik tam tikrą poziciją rinkoje, bet ir konkurencinį pranašumą. Kitas pavyzdys: „Google“ kūrybiškai naudoja duomenis ir analizę visuose vertės kūrimo ir nustatymo procesuose, o šiuo metu yra rinkos lyderė, kurios produktai neapsiriboja vien paieškos sistema. Kasdien virtualioje erdvėje sukuriama vis daugiau turinio ir duomenų, o praturtintas ir aktualesnis turinys, savo ruožtu, skatina vartotojų įsitraukimą.

„Kitas labai svarbus aspektas, kad vertės kūrimas yra daugybės egzistuojančių elementų pertvarkymas pasitelkiant papildomus resursus. Pastarieji padeda greičiau ir efektyviau priimti sprendimus. Praeityje buvo priimamas sprendimas, o vėliau būdavo mokomasi iš praktikos: laikytis to paties kelio ar ne. Šiais laikas viskas yra lengviau ir realiu laiku. Mes priimame sprendimus įvertinę rizikas, kurios galbūt nebūtinai vyko kompanijos viduje. Tiesiog reaguojame į panašias situacijas, rinkos įvykius. Dirbtinis intelektas (DI) padeda apdoroti milžiniškus kiekius informacijos ir įsivertinti rizikas. Tik tuomet priimamas vienas arba kitas sprendimas, kuris yra mažiausiai skausmingas“, – kalbėjo dr. S. C. Srivastava.

Skaitmeninės transformacijos grėsmės

Akivaizdu, kad kiekvieną industriją paveiks skaitmeninė transformacija, tačiau nežinoma kokiu mastu ir kiek liko laiko jai pasiruošti. Anot pašnekovo, svarbiausia, kad tai neapsiriboja vien DI ir nereikia tikėtis, kad įdiegus naujas technologijas jos padarys visą darbą – įvyks stebuklas. Įmonių vadovai privalo sukurti skaitmeninę strategiją ir suvokti, kad tai apima ne vieną sritį, o visą verslo modelį. Dėl to jie privalo atsižvelgti į turimus išteklius, žinias bei patirtį. Šiame etape turėtų būti išgryninti keliai ir būdai, kaip klientams ar vartotojams bus kuriama vertė naujoje aplinkoje, įvertinant pajamų pokyčius, operacijas ir kitus kritinius veiksnius, pvz., kultūrą, riziką ar konkurencinę aplinką.

Valdžios įstaigos, transporto, gamybos, žemės ūkio, energetikos ir sveikatos apsaugos sektoriai turi laiko pasiruošti skaitmeninei transformacijai. Svarbu, kad planuojant ir vykdant skaitmenizavimo programas, būtų įtraukti įmonės darbuotojai, pagrindiniai tiekėjai, klientai ar verslo partneriai, industrijos atstovai ir išorės ekspertai – viskas daroma kolektyviai, o ne pavieniui.

Svarbiausia – visų įsitraukimas

„Aš matau, kad vadovai nelabai žino, kas yra šis procesas, arba išmano labai paviršutiniškai. Įmonės viduje visi turi būti įtraukiami į procesą ir nustebsite, kiek kiekvienas gali įnešti ir sukurti vertės. Tiesiant būsimą skaitmeninės transformacijos kelią būtina C lygio vadovų lyderystė. Reikia turėti aiškų planą ir viziją, o, reikalui esant, restruktūrizuoti ar galbūt nusamdyti papildomų pajėgumų, jei trūksta kompetencijos. Niekada nereikia užbėgti įvykiams už akių ir siūlyti sprendimo būdą dar neišgirdus problemos, todėl itin svarbu edukuoti žmones, nes net 80% atvejų darbo efektyvumo spraga būna ne technologijos, o žmonės ir įvairūs procesai, kurie nėra tinkamai suderinti“, – kalbėjo dr. S. C. Srivastava.

Anot pašnekovo, yra net keletas būdų, kaip galima įmonėje atlikti skaitmeninę transformaciją. Rinkoje gana nusistovėjusi tradicija, kad tam yra sukuriamas už procesą atsakingas atskiras departamentas įmonės viduje. Aišku, galima samdyti ir išorės įmonę. Dr. S. C. Srivastava pabrėžia, kad tai vienas iš variantų, tačiau visi darbuotojai turi būti supažinti su procesu, žinoti, kad toks vyksta ir prisidėti savo lygmenyje, kitaip tariant, turi būti įtraukiami. Siekiant sėkmingo įgyvendinimo procesas reikalauja kultūros pokyčių visos organizacijos lygmenyse – nuo generalinio direktoriaus iki paprastų darbuotojų – ir visuose departamentuose. Todėl svarbų vaidmenį atlieka komunikacija.

Progresyvios investicijos, atnešančios didžiausią pelną

Įmonių, organizacijų ar valdžios institucijų veiklos modelio keitimas, naudojantis informacinių technologijų galimybėmis, vyksta individualiai skirtingais etapais. Šiame etape svarbu iki galo patikrinti ir įvertinti rinkos pokyčius. Nereikia vadovautis vien idėja, kad būtina keistis bei ieškoti būdų, kaip pagerinti vartotojo patirtį, ir darbų imtis be struktūros, padrikai. Dėl to reikia turėti planą, o jo atspirties taškas – įsivertinimas, kiek įmonė yra pažengusi su technologijomis.

„Yra įvairių metodikų, kaip padaryti šį vertinimą, tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į kitą dalyką. Skaitmeninė transformacija nebūtinai turi būti vykdoma papunkčiui, t. y. pirmas žingsnis, antras žingsnis ir tol, kol pasieksite tikslą. Čia galima peršokti ir galbūt pradėti nuo penkto žingsnio ir nebūtinai reikia turėti visus reikiamus resursus: galima juos samdytis iš išorės, bendradarbiauti su kitomis įmonėmis. Pvz., „Microsoft“ nusipirko „GitHub“ platformą, suburiančią didžiausią pasaulio kūrėjų bendruomenę, kuri padeda atrasti, dalintis ir kurti geresnę programinę įrangą. Platforma po įsigijimo veikia savarankiškai, tačiau abi įmonės bendradarbiauja, siekdamos sukurti daugiau galimybių kūrėjams. „GitHub“ kūrėjai naudojasi „Microsoft“ įrankiais įvairiuose kūrimo ciklo etapuose, o naujai sukurti produktai ar paslaugos bus pristatyti pastarosios įmonės vartotojams“, – teigė profesorius.

Kitas pavyzdys, kuris puikiai iliustruoja faktą, kad galima peršokti kelis etapus – „Orange Money“. Tai yra įmonės „Orange S.A.“ mobiliųjų pinigų paslauga, prieinama daugelyje grupės filialų Afrikoje, pradėjusi veikti 2008 m. gruodį. Jos vartotojai gali pervesti pinigus į sąskaitą, susietą su jų mobiliojo telefono numeriu, ir tada naudotis įvairiomis paslaugomis: pervesti pinigus šalies viduje ir tarptautiniu mastu, apmokėti sąskaitas.

„Vakarų pasaulyje neįsivaizduojame gyvenimo be bankomatų, nes nuolatos reikia grynųjų pinigų. Kitokia situacija yra Afrikoje, kurioje politinė ir ekonominė padėtis dažnai keičiasi, nėra stabili. Buvo nuspręsta neinvestuoti į bankomatus, o įdiegti mobiliųjų pinigų paslaugą. Jei pasižiūrėsime į Dramblio Kaulo Kranto Respubliką, tai joje šiuo metu „Orange Money“ yra pagrindinis atsiskaitymo įrankis, o ne grynieji pinigai. Taip buvo peršokti keli skaitmeninės transformacijos etapai, o paslaugos kūrimo darbams buvo pasitelkti specialistai iš Prancūzijos – buvo panaudoti ne vidiniai, bet išoriniai resursai“, – kalbėjo dr. S. C. Srivastava.

Technologijos įnešė chaoso į dalį rinkų

Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba. Kai kurie šiuolaikiniai pavyzdžiai rodo, kad pritaikius naujas technologijas sutrikdomas tradicinio verslo veikimo principas. Vienas iš pavyzdžių – automobilių pramonė. Įvairios įmonės galėjo kiekvienais metais konkuruoti, kas patobulins vieną ar kitą parametrą, pristatys naujovę, tačiau rinką sudrumstė „Google“, kuomet pristatė savaeigius automobilius, po kelių metų su savo išradimu prisidėjo „Tesla“ ir kitos kompanijos. Automobilių pramonei buvo suduotas smūgis: nebepakako mažų pakitimų, reikėjo kažko revoliucingo, kas padėtų konkuruoti. Būtent ši industrija, anot pašnekovo, buvo labiausiai sudrebinta technologijų.

Profesorius taip pat išskiria grėsmes, susijusias su asmens duomenimis, kuomet naudojant DI bandoma visais būdais pažinti vartotoją. Draudimo rinkoje šiuo metu yra pasiekiama beveik visa informacija apie klientą, naudojant įvairiais informacines sistemas, todėl labai tiksliai yra suskaičiuojamas rizikos veiksnys: kuo didesnė rizika, tuo didesnė draudimo įmoka. Naudodamiesi technologijomis draudimo įmonės didina savo pelną, tačiau ar iš tikro yra sukuriama papildoma vertė klientui? Tikrai ne.

Šiuolaikinis gyvenimas – lyg spūstis kelyje

DI grįstos inovacijos – vienos paklausiausių pasaulyje, tačiau dažnai užsimenama ne tik apie naudą, bet ir tamsiąją jų pusę. DI bei sparti robotizacija leidžia atlikti analizę ir kurti įžvalgas greičiau bei tiksliau nei įmanoma žmogui, todėl dažnai prabylama apie žalą tradiciniam verslui, kuris negali konkuruoti su technologijomis. Anot dr. S. C. Srivastavos, yra dvi medalio pusės, nes grėsmę visuomenei kelia ne pačios DI, bet netinkamas ir neatsakingas jų panaudojimas. Natūralu, kad įmonės, kuriose darbuotojų įgūdžiai yra labai siauro spektro, baiminasi, jog DI užims jų vietas, tačiau reikėtų akcentuoti, kad tam tikrų darbo vietų nykimas yra būdingas pramonės revoliucijų rezultatas. Skaitmeninė transformacija yra neišvengiama, tačiau reikia jai pasiruošti. Kiek tai bus skausminga ir kaip atsilieps gyventojams, – tai jau atsakingų politikos instancijų klausimas kiekvienoje šalyje.

„Žmonės, gyvendami urvuose ar kažkur džiunglėse, turėjo stabilų gyvenimą, tačiau prasidėjus industrializacijai viskas apsivertė aukštyn kojomis. Tokia yra progreso kaina. Technologijų atėjimas į mūsų gyvenimus yra neišvengiamas, o su juo ir pokyčiai, prie kurių teks prisitaikyti. Tai neturėtų mūsų gąsdinti, atvirkščiai – turėtumėme susidėlioti planą, kaip tai atsilieps mūsų kasdienybei, kaip mes tai įveiksime. Važiuojate gatve ir priešais jus – didelis automobilių spūstis. Ką darote? Bandote manevruoti. Visai kitaip elgiatės, kai važiuojate tuščiu keliu. Šiuo metu mūsų gyvenimas – lyg spūstis, kurioje turime manevruoti“, – teigė dr. S. C. Srivastava.

Ateitis – nebe pokyčių

Kalbėdamas apie ateitį jis teigia, kad pokyčiai neišvengiami. Daug įtakos turi mobilumas: ateityje vis daugiau darbuotojų bus nepririšti darbo vietose ir galės dirbti iš bet kur. Taip pat bus galima darbus atlikti per atstumą, t. y. fiziškai nenuvykus į objektą ar vietą.

Kitas momentas – duomenys ir priėjimas prie informacijos. DI leidžia interpretuoti didelį kiekį informacijos, sudarant tam tikrus algoritmus, todėl tikėtina, kad ateityje išsiversime be pagalbos centrų, nes darbą atliks virtualūs klientų aptarnavimo asistentais, kurie internetinėse svetainėse siūlosi atsakyti į rūpimus klausimus. Tokio tipo pokalbių robotai kasdien tampa vis išmanesni.

BMI tarptautinė vadovų MBA programa apjungia tarptautinio verslo vadybos teoriją ir jos praktinį pritaikymą konkrečioms verslo situacijoms. Vertingos žinios, geriausia verslo valdymo praktika ir asmeninė vadybos praktikų patirtis atveria duris naujoms verslo galimybėms. Priėmimas į BMI tarptautinės vadovų MBA studijas jau vyksta, daugiau informacijos čia.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau