Verslo mokyklų alumnų patirtys: kodėl verta investuoti į BMI studijas?

Publikuota: 2019-08-12

Itin spartūs ekonominiai bei technologiniai pasikeitimai skatina poreikį nuolat mokytis. Natūralu, kad tik nuolatinis ir nenutrūkstantis mokymasis, tobulėjimas, kūrybiškumo skatinimas padeda tapti aukštos kvalifikacijos vadovais. Baltijos vadybos institutas (BMI) siūlo vienintelę Lietuvoje Vakarų Europos lygio tarptautinę verslo vadybos magistrantūros programą Executive MBA (angl. Executive Master in Business Administration), skirtą aukščiausio lygio įmonių vadovams.

Penkių Europos verslo mokyklų konsorciumo sukurta ir vykdoma programa Lietuvoje, kurios alumnai vadovauja įvairioms įmonėms 32 pasaulio šalyse, o jų pajamos per metus siekia daugiau nei 88 mlrd. Eur, sulaukia vis daugiau dėmesio. Taip pat įdomu pastebėti, kad dar vadovams studijuojant jų pajamos per metus vidutiniškai padidėja 33%. Faktai faktais, tačiau kas, jei ne patys alumnai, gali geriausiai atskleisti, kokią apčiuopiamą naudą duoda baigta Executive MBA (EMBA) programa BMI, kur dėsto daugiau nei 70 geriausių lektorių–praktikų iš 34 elitinių verslo mokyklų.

nuotrauka::1 left

Paskata studijuoti – akademinės žinios

Saulius Racevičius, UAB „ConnectPay“ vadovas, bakalauro studijas Vilniaus universitete (VU) baigė 1990 m. Karjerą pradėjo tuometinėje Nacionalinėje vertybinių popierių biržoje (dabar „Nasdaq Vilnius“), vėliau dirbo Vilniaus bei SEB bankuose.

„Lietuva pradėjo eiti į tarptautinius vandenis: viską teko daryti mažai žinant ir suprantant, tačiau kartais visai neblogai pavykdavo. Atsirado daugiau patirties, bet pamačiau, kad neturiu akademinių žinių, be to, norėjau susisteminti sukauptas žinias. Nieko nežinojau apie EMBA programą, man tai buvo didelis atradimas, nes tai neturėjo nieko bendro su tuo, ką patyriau anksčiau. Pvz., ateina profesorius, kalba, bet jis visiškai nedėsto dalyko: jis moderuoja mūsų pačių pokalbį. Tik vėliau supratau, ką reiškia EMBA: tai nėra kažkas išmokstamo, nes ateina ne tie žmonės, kuriuos galima išmokyti. Akcentuojamas mąstymo perlaužimas“, – savo pirmus žingsnius BMI prisiminė 2003–2005 m. alumnas.

Skeptiškumas ir lengvas šokas

Kitokią pradžią BMI prisimena Skirmantas Mačiukas, UAB „Circle K Lietuva“ generalinis direktorius: „Buvau baigęs magistro studijas VU Verslo mokykloje, prieš tai studijavau Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Pats nežinojau, ką veiksiu, nes patiko ir gamyba, ir prekyba. Buvo visiškas ieškojimas: nutiko taip, kad įmonę, kurioje dirbau, nusipirko „Statoil“, tačiau vis neradau bendros kalbos su savo viršininku norvegu. Atrodė, kad nesusišnekame, kad nesuprantame vienas kito: pradėjau dvejoti, ar man žinių trūksta, ar kalta mano anglų kalba. Tuomet jis man pasiūlė studijas BMI, įmonė sutiko apmokėti. Nieko iki tol nebuvau girdėjęs apie BMI. Pamenu, pagalvojau – ir vėl teks mokytis, nes, atrodo, baigi universitetą ir viskas – nebeteks daugiau studijuoti.“

Jis prisiminė, kad buvo keista tarp bendrakursių matyti žmones, kurie yra sukūrę verslus arba pasiekę aukštas pozicijas. Dėstytojų mokymo procesas irgi sukėlė šoką, nes jis buvo kitoks. „Prisipažinsiu, iš pradžių į viską žiūrėjau gan kreivai. Man neatrodė, kad turiu žinių spragų, tačiau pradėjęs mokytis pamačiau, kiek mano išsilavinimas buvo sovietinis. O dar viskas dėstoma anglų kalba. Buvo gan sudėtinga. Laukdavome paskaitų, nes iš jų išeidavai „praplautomis“ smegenimis. BMI man buvo pačiu laiku, nes būčiau greitai palikęs norvegišką įmonę. Paskaitų metu supratau, apie ką kalba mano viršininkas, kodėl procesai yra sudėlioti taip, o ne kitaip“, – pasakojo 2001–2004 m. alumnas.

Nepaduoda ant lėkštutės – priverčia mąstyti

„ConnectPay“ vadovas prisiminė, kad visi susirinkę į BMI studijas buvo vadinti išskirtiniais ir unikaliais. Anot pašnekovo, tokios politikos žmogiškųjų išteklių valdyme šiuo metu laikosi daugelis įmonių, o tada tai buvo nauja. „Logika paprasta: jei suvarytum visus finansininkus ir duotum užduotį, tai jie gali pasiklysti ir tarp trijų berželių – neišspręs. Jei į tą komandą įtrauksi žmogų iš kitos industrijos, tai sprendimas gali atsirasti labai greitai. Kitas mano atradimas – situacijų nagrinėjimas (angl. case studies), kai profesorius neaiškina, kas ir kaip, o duoda spręsti, galvoti patiems. Tai buvo ne informacijos, kurią gali lengvai susirasti paieškos sistemose, gavimas ar tai, ko mokė universitete“, – teigė S. Racevičius.

Jis įsitikinęs, kad būtent toks būdas mokytis – naudingas, nes vystomas mąstymo procesas, prasideda kūryba, kai suvedus labai skirtingus žmones gimsta kažkas unikalaus. „Vienas garbaus amžiaus prancūzas profesorius pasakė labai taikliai, kad artėjame prie 40-mečio ribos ir pasiekėme tam tikrą karjeros ribą: mes galima atleisti darbdavį, sukurti savo verslą, jį parduoti ir daryti tai, ką norime. Arba galima būti korporacijoje, kol darbdavys atleis, kai pasieksime 50 metų ar daugiau. Tuomet, geriausiu atveju, galima sukurti konsultacinį mažą verslą. Tada supratau, kas yra mokymasis EMBA – gyvenimiškų patirčių, kas jų turi daugiau, perteikimas ir supratimas. Gavau tai, ko iki tol neturėjau: norėjau susisteminti žinias, bet gavau visai kitus dalykus, pakeitusius požiūrį. Tai buvo pagrindas teisingai pasirinkti ir atitinkamai reaguoti į gaunamus signalus. Nėra, kad baigei BMI ir gavai kažką tokio super, kad tavęs laukia sėkmės istorija: išbėgai ir tik kopi karjeros laiptais“, – kalbėjo S. Racevičius.

nuotrauka::2 right

Nepavykę bandymai – neįkainuojamos pamokos

Nors paskaitų metu profesoriai pasidalino ne viena įdomia istorija iš savo asmeninės patirties, buvo dalijamasi daug įvairiausių studijų, realių situacijų, tačiau abu pašnekovai tvirtina, kad nebūtina mokytis tik iš gerų ir vykusių pavyzdžių.

„Pamenu, kalbėjome apie tiekimo grandinės valdymą. Vienas žmogus pasakojo, kaip du kartus bankrutavo. Buvo net šiek tiek pavydo, kokią patirtį jis įgijo per bankrotą, nors tai skamba labai negatyviai. Amerikietiškoje kultūroje tu – ne verslininkas, jei tau pavyko. Kai išgirsti tokių istorijų, supranti, kad yra sėkmės ir nesėkmės, pasidaro drąsiau“, – pasakojo S. Mačiukas.

Sugrįžo pasikartoti

S. Mačiukas į BMI atėjo pasiūlius vadovui ir nesigaili, nes įsitikinęs, kad būtent čia išmoko girdėti ir klausytis kitų nuomonės. Anot jo, ankstesnėje įmonėje buvo paprasta vienos ir nenuginčijamos nuomonės logika: kas garsiau šaukia, tas dažniausiai laimi. „Išsinešiau bendrą supratimą apie lyderystę: reikia vertinti kito nuomonę, išklausyti, mokėti suprasti, pamatyti detales, o ne tiesmukiškai ieškoti alternatyvų ar sprendimo būdų. Man studijos davė daugiau softinių, t. y. kultūrinių dalykų, nes tai pakeitė mano mąstymą. Jei galėčiau rinktis, dabar eičiau mokytis šiek tiek vėliau, bent jau 35-erių, kai jau ateina branda. Manau, kad man šiek tiek buvo per anksti, nes pradėjau 27-erių, todėl grįžau 2011 m. pasikartoti kai kurių dalykų, kurių baigęs nesupratau iki galo, pvz., projektų valdymo“, – pasakojo „Circle K Lietuva“ generalinis direktorius.

Jis pasidžiaugė, kad tarp įmonės valdybos narių – net keli baigę BMI, todėl būna ganėtinai įdomu padiskutuoti su buvusiais alumnais: „Tai yra didelė dovana, nes kalbama apie tuos pačius dalykus, bet šiek tiek kitaip. Pradedi žiūrėti iš kito kampo, taip gimsta kitokios tiesos. Manau, kad tai yra didelė vertė įmonei.“

Protinga lyderystė

S. Racevičius antrino kolegai, kad baigęs programą kai kuriuos dalykus supranti ne iš karto. Pvz., kad yra skirtingos įmonės ir joms reikalingi skirtingi žmonės: korporacijoje reikalingos vienos savybės, kurios gali padėti tapti geru lyderiu, tačiau jos gali būti neaktualios kuriant naują verslą.

„Yra žmonių, kurie gimę verslininkais, jie nemėgsta rutinos, yra fantastiški kažką pradėti, suorganizuoti, priimti sprendimus. Tokia yra žmogaus natūra. Kiti lyderio savybes išsiugdo, tačiau nereiškia, kad išėjęs iš korporacijos į privatų verslą jie patemtų. Reikia suprasti, kad studijos BMI nėra dalykų mokymasis ištraukus instrukciją: paskaitysi ir išmoksi. Ne. Tau duodamos tam tikros žinios, kurios padeda atitinkamai reaguoti: gal padarysi klaidų, bet tu suprasi, kad yra daug galimybių, daug skirtumų, situacijų, žmonių, įmonių. Suprasi, kad kartais turi prisitaikyti, kažko nedaryti, galbūt tu neturi tų žmogiškųjų savybių ir tau nereikėtų lįsti, kur nereikia“, – kalbėjo S. Racevičius.

„Supranti, kad kiekvienoje situacijoje reikia skirtingų savybių. Tu sugebi jas atrasti arba kažkur nelendi, nes supranti, kad čia ne tavo stiprioji pusė. Lyderiai reikalingi skirtingi: transformuoti įmonę, ją auginti, ar kurti naują verslą. Supranti, kokios tavo stiprybės didžiausios. Tai atsiranda ne tik per mokslą, bet ir per tai, kad BMI sukuria tokią aplinką, kurioje tu ramiai be vidinių ambicijų gali bendrauti su kitais studentais, matyti bei girdėti jų sėkmes ir nesėkmes, nebijoti dalintis. Suvoki, kad visi mes žmonės, kad visiems būna silpnumo akimirkų, kad vieni nesugeba vieno, kiti – kito. Nėra gėda ir nepatogu pripažinti, kad negali kažko padaryti“, – antrino kolegai S. Mačiukas.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo mokyklų alumnų patirtys: kodėl verta investuoti į BMI studijas? Verslo tribūna 1

Itin spartūs ekonominiai bei technologiniai pasikeitimai skatina poreikį nuolat mokytis. Natūralu, kad tik...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau