Dilema ieškant pakavimo sprendimo: ar tvariau reiškia brangiau?

Taikymas stringa, bet susidomėjimas auga

– Akivaizdu, kad tvaresnė pakuotė – ne tik indėlis į aplinkos tausojimą, bet ir verslo reputacijos kėlimas, populiarumo vartotojų akyse didinimas. Kiek, vertinant Jūsų praktiką, verslai šiandien linkę priimti ir įgyvendinti tvarių pakuočių sprendimus?

– Prieš kelis metus klientų užklausų dėl tvarių pakuočių sprendimų nebuvo gausu, verslai kiek domėjosi, tačiau dažniau tik žvalgėsi. Vis tik prieš porą metų prasidėjo aktyvesnis socialinis judėjimas tvarumo link, tvarumas tapo savotiška mada, didieji gamintojai vienas po kito pradėjo pasirašinėti bendrus tvarumo paktus, kuriuose išdėstyti įsipareigojimai tvaresnių sprendimų link. Lietuvos rinkoje taipogi padaugėjo gamintojų, krypstančių į tvarius sprendimus, tai pajutome ir iš savo vis dažniau apie tvarius pakuočių sprendimus klausiančių klientų.

Tačiau pagrindinis pokytis yra tai, jog jau vykdome kelis tvarius projektus, vis didėja jų apimtys. Matau, jog verslas Lietuvoje tam pasiruošęs. Dauguma mūsų klientų yra eksporto įmonės, tad jos, norėdamos atsikovoti rinkos dalį, turi atitikti naujus, prekybos tinklų keliamus reikalavimus. Vien tam, kad būtum naujas žaidėjas vitrinose, privalai būti tvarus. Tokiu būdu ir didžiausi Europos prekybos tinklai gali efektyviau išjudinti tiekimo grandinę, inicijuoti pokyčius. Prie būtinybės keistis veda ir įsigaliojantys nauji Europos Sąjungos reglamentai, kurių dėka tvarūs sprendimai nėra apmokestinami, jiems taikomos lengvatos. Todėl klientas pirkdamas tvaresnę pakuotę sumoka mažiau, nors pati pakuotė gali būti brangesnė. Tiesa, dauguma šiandien mūsų vykdomų projektų nėra plačiai komercializuoti, tad kol kas juos įvardinti nebūtų teisinga, tačiau verslų aktyvumas auga, todėl tikimės jau artimiausiu metu pasidžiaugti galutiniu jų įvykdymu.

– Kodėl verslai vis dar kiek stringa su tvarių pakuočių taikymu? Dėl neigiamo ekonominio efekto, pakuotės funkcionalumo problematikos?

– Abu veiksniai tikrai daro įtaką tvarių sprendimų integravimui ir kiekvienu atveju priežastis skiriasi. Pavyzdžiui, plėvelės suploninimas gali reikšti didesnę plėvelės kilogramo kainą, tačiau kur kas didesnę plėvelės išeigą kilogramui. Todėl skaičiuojant, kiek kainuoja viena pakuotė, galime net ir sutaupyti. Kitais atvejais ekonominį aspektą reikėtų vertinti ir per mokestinę šalies, kurioje gamina verslas, prizmę. Plonesnė pakuotės žaliava gali reikšti sutaupytus mokesčius ir, vertinant bendrus išleidžiamos į rinką pakuotės kaštus, verslas sutaupo.

Taip pat čia žaidžia ir teisingai jūsų paminėtas pritaikomumo klausimas – šiuo atveju spaustuvė ir klientas turi glaudžiai bendradarbiauti, reikia būti nusiteikus šioms inovacijoms skirti pakankamai laiko. Taipogi susiduriama ir su iššūkiu kitokią medžiagą pritaikyti pakavimo įrangoje, todėl spaustuvės turi turėti geras technines kompetencijas, nes standartinį sprendimą keičiant tvariu, dažnai tenka reguliuoti įrangą, kartais netgi ją modifikuoti.

– Ar vis tik egzistuoja formulė, kaip pakuoti tvariau, tačiau neišlįsti iš savo numatyto biudžeto rėmų?

– Formulės su aiškiais parametrais nėra. Tačiau naudojant vieną ar kitą sprendimą, reikia žiūrėti plačiau – vertinti ne tik vienos pakuotės kainą, bet ir mokestinę šalies bazę bei galimus rinkodarinius laimėjimus. Tai pasvėrus, net jeigu pirkimų padalinio biudžetas neleidžia mokėti brangiau, kitos naudos gali atsverti pakuotės kainą ir galiausiai verslas laimi.

Kalbant apie pardavimo apimtis, tvari pakuotė kaip tik gali padėti parduoti daugiau. Net jeigu pelningumas sumažėja, tvarus sprendimas gali atverti naujas galimybes eksporto rinkose. Šiuo metu pakuotės rinka sparčiai keičiasi, tai tampa gera proga į tinklus žengti naujiems inovatyvesniems gamintojams.

Tvarumą įrodo ne skambios frazės

– Yra verslų, kurie jau šiandien didžiuojasi savo tvarių pakuočių sprendimais. Tačiau ar jos iš tiesų tvarios? Kaip neapsigauti vartotojui? Pavyzdžiui, dalindamiesi „popierine“ ledų pakuote, žmonės ne visada suvokia, kad tai ne tvari, tačiau iš kombinuotų medžiagų „sulipdyta“ pakuotė, kuria perdirbti gerokai sudėtingiau.

– Lietuvos rinkoje vyrauja labai daug „greenwashing‘o“ (terminas, nurodantis, jog vartotojas yra klaidingai informuojamas dėl vieno ar kito produkto tvarumo). Kai kurie gamintojai traktuoja, jog turi tvarų produktą, tačiau jie tik tenkina vartotojo lūkesčius panaudodami vieną ar kitą sprendimą, nors aiškiai negali patvirtinti, jog tai yra tvaru. Bėda ta, jog to paneigti greitai neįmanoma, o ir veltis į diskusijas nesinori, nes vartotojui tai neįdomu, jis mato ir fiksuoja tik pranešimą „mūsų produktas tvarus“. Vartotojas neturi laiko analizėms, jis pasitiki gamintoju ir kartais yra kiek apgaunamas.

Šiuo metu nežinau pilnai išdirbtos ir vieningos metodologijos vertinti produkto tvarumą, keliama daug diskusijų, kokiu kampu turime į tai žvelgti ir kaip viską susisteminti. Viena iš vystomų metodikų – „LCA“ (angl. Life-cycle assessment) produkto gyvavimo ciklo poveikio aplinkai nustatymo metodologija. Tiesa, ji gana sudėtinga ir ne visada tiksli, yra įvairių vertinimo kriterijų, kuriuos kiekvienas gali išnaudoti savaip. Tačiau apie šį metodą kalbama vis garsiau, jis vystomas, tobulinamas. Tikiuosi, jog laikui bėgant turėsime išdirbtą įrankį, kuris nepaliks vietos spekuliacijoms ir padės tiksliau įvertinti pakuotės tvarumą. Šis metodas mums neleis pamiršti, jog turime vertinti ne tik pakuotę, bet ir spaudos technologijas, gamyboje naudojamus energijos išteklius. Šiuo atžvilgiu dar neskiriame pakankamai dėmesio, bet iš klientų jau girdime tokį klausimą: koks jūsų cecho išleidžiamos pakuotės poveikis aplinkai? Smagu, jog tai mūsų partneriams ir užsakovams tampa vis įdomiau ir mūsų įmonės naudojami tvarūs gamybos procesai tampa aktualesni.

– Susidomėjimas pakuočių tvarumu, panašu, išties auga. Tai rodo ir neseniai veiklą pradėjęs VšĮ „Gamtos ateitis“ įsteigtas „Ateities pakuotės“ klubas, kurio tikslas – skatinti verslą ieškoti tvaresnių pakuočių sprendimų, naudoti lengviau perdirbamas pakuotes. Kokia ta ateities pakuotė jūsų akimis?

– Ateities nenuspėsi, tačiau tikrai tikiu vienalyte plastikine pakuote. Granulių, plėvelių, pakuotės gamintojai, maisto pramonės gamintojai ir pakuočių perdirbėjai su ES parama bei besikeičiančia mokestine baze kreipia pastangas ir investicijas būtent šia linkme.

Tvarumas – ne tik pakuotė

– Ką patartumėte verslui, tik žengiančiam tvarių pakuočių sprendimų įgyvendinimo keliu? Kokius pirmus veiksmus atlikti?

– Turbūt pirmiausia vertėtų patiems suprasti, kaip nori prisidėti prie tvarumo – ar tai būtų trumpalaikio pardavimų augimo siekis, ar įmonės strategija ilgesniuoju periodu. Tvarumas nėra tik pakuotė, į jį strategiškai žvelgiančios įmonės tvarumo koncepciją įtraukia į savo veiklos gaires. Tvarumo apraiškų gali būti bet kurioje įmonės veiklos dedamojoje – gamyboje, organizacinėje ir vartojimo kultūroje, požiūryje į darbuotoją, partnerius. Tačiau visa tai kainuoja ir atsiperka tik ilgalaikėje perspektyvoje. Ne visos įmonės gali skirti tokiai veiklai pakankamai resursų, o ir investicijų atsiperkamumą prognozuoti sudėtinga.

– Vis dėlto daugelio verslų strategijos šiandien nebeapsieina be tvarios veiklos gairių. Kokias apsibrėžęs „PakMarkas“? Kodėl tvarumas verslui – šiandien ypatingai svarbus jūsų požiūriu?

– Pagrindinės „PakMarko“ tvaraus verslo gairės yra tvaresnis etikečių, pakuočių spausdinimo procesas, tvaresnių produktų asortimento plėtra, socialinė atsakomybė, nuoseklus gamybos procesų poveikio aplinkai stebėjimas. Pernai visa bendrovės produkcija gaminta naudojant tik žaliąją energiją.

Tvarus verslas yra įmonės požiūris į ilgalaikį vertės kūrimą. Įmonės, kurios vadovaujasi tvarios veiklos prioritetais gamybos vystymo, aplinkosaugos, darbuotojų gerovės srityse yra konkurencingesnės ir pelningesnės. Svarbiu faktoriumi išskirčiau ir tvarių pakuočių sprendimų kūrimo, įgyvendinimo ir perdirbimo grandinėje dalyvaujančių verslų, organizacijų ir valstybinių institucijų bendradarbiavimą – tik veikiant kartu galima pasiekti tvaraus pokyčio valstybiniu mastu.

Prie šiemet įkurto „Ateities pakuotės“ klubo šiuo metu iš viso yra prisijungę 17 Lietuvos įmonių, tarp kurių – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės. „Ateities pakuotės“ klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą.

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.