Rusija pripažino nepajėgianti įveikti Arkties

Publikuota: 2015-10-03
Rusija nebepuoselėja vilčių savomis jėgomis užkariauti Arktį. Sergejaus Karpuchino („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Rusija nebepuoselėja vilčių savomis jėgomis užkariauti Arktį. Sergejaus Karpuchino („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Rusijos valdžia pirmąkart oficialiai pripažino nesugebėsianti savarankiškai žvalgyti ir išgauti naftos Arkties šelfo telkiniuose: tam Rusijos kompanijoms būtina partnerystė su reikiamą technologiją turinčiomis kitų šalių bendrovėmis.

Rusija nesugebėjo rasti, kuo pakeisti importines Arkties telkinių žvalgymo technologijas, ir be integracijos su kitomis šalimis, turinčiomis šioje srityje patirties, šių projektų įgyvendinti nepavyks, pripažino vicepremjeras Aleksandras Chloponinas, jį cituoja dienraštis „Kommersant“. Leidinys pabrėžia, kad pirmą kartą apie rusiškų technologijų bejėgiškumą Arktyje prabyla aukštas oficialus asmuo, nors pati situacija – kad Rusija nepajėgi šelfo projektų įgyvendinti viena – buvo aiški seniai.

Rugsėjo viduryje Rusijos energetikos ministerija pristatė ataskaitą, iš jos paaiškėjo, kad telkinių žvalgymas Karos jūroje nebus atnaujintas mažiausiai iki 2020 m. – tai dar vienas smūgis šalies „Arkties svajonei“. „Rosneft“ gręžinių darbus Karos jūroje sustabdė 2014-aisiais, kai dėl Vakarų sankcijų iš projekto pasitraukė „Rosneft“ partnerė „ExxonMobil“.

Toliau bendrauja

Vis dėlto „Kommersant“ šaltiniai teigia, kad ir įvedus Vakarų sankcijas Rusijos kompanijos tęsia kontaktus su užsienio kompanijomis, tačiau derybos neviešinamos.

Neseniai Vladivostoke vykusiame Rytų ekonomikos forume „Rosneft“ ir „General Electric“ pasirašė keletą susitarimų dėl naftos ir dujų technologijų lokalizavimo bei laivų statybos. Igoris Sečinas, „Rosneft“ vadovas, tikino, kad bendradarbiavimo su „General Electric“ programos išplėtimas prisidės prie Rusijos naftos ir dujų pramonės plėtros.

Anot p. Chloponino, yra daug šalių, neįvedusių sankcijų Rusijai ir galinčių prisidėti prie Arkties projektų. Be to, oficialiai kalbama, kad Rusija deda daug pastangų mėgindama pati kurti reikiamus šelfui technologijas ir laivus – pagrindine platforma tam turėtų tapti Primorės laivų statykla „Zvezda“ Tolimuosiuose Rytuose. Šiuo metu ji modernizuojama siekiant išplėsti gamybos pajėgumą. Andrejus Dutovas, Rusijos pramonės ir prekybos viceministras, neseniai teigė, kad „Zvezda“ nuo 2016 m. turės pastatyti laivų už 2,5 trln. RUB. Užsakymą 41 laivui ir 12 naftos išgavimo platformoms turi pateikti „Rosneft“.

Nepaisant šių pastangų, šaltiniai iš Rusijos energetikos sektoriaus tvirtina, kad „visiems aišku, jog visiškai pakeisti importines žemyninio šelfo technologijas yra neįmanoma“, rašo „Kommersant“. „Zvezda“ susiduria su puokšte problemų, nuo finansavimo iki realaus užsakymų plano, kuris būtų pagrįstas paklausa, o ne valdžios iniciatyvomis. Be to, statyklai reikia technologinių partnerių – apie tai dar 2013 m. kalbėjo p. Sečinas ir minėjo „General Electric“, „Parker Drilling“ ir Pietų Korėjos kompanijas.

Ekspertai pabrėžia, kad Rusija galėtų aktyviau dirbti Arktyje, jei prieigą prie žemyninio šelfo telkinių suteiktų ir privačioms kompanijoms, ne tik „Rosneft“ ir „Gazprom“. To siekia, pavyzdžiui, „Lukoil“. Tačiau, anot p. Chloponino, šis klausimas tebėra neišspręstas, kita vertus, vicepremjeras pripažino, kad licencijų Arktyje išdavimo klausimą „reikia atnaujinti“.

Šiuo metu „Rosneft“ Arktyje turi 51 licenciją, „Gazprom“ – 40. Dar 35 telkinių licencijavimo sąlygos šiuo metu rengiamos.

Nesvetinga Arktis

Arkties telkinius plėtoti – sudėtingas ir brangus procesas, dar didesnis iššūkis – paversti šiuos projektus komerciškai naudingais, savo analizėje pabrėžia JAV energetikos informacijos administracija. Projektų įgyvendinimą apsunkina atšiaurios žiemos sąlygos, reikalaujančios specialios didžiuliams šalčiams atsparios įrangos. Įrengiant naftos išgavimo platformas, kartais tenka sutvirtinti žemyninio šelfo dugną, kad įranga ir platformos nenuskęstų. Vandenis kaustantis ledas kelia grėsmę įrangai ir gręžiniams, apsunkina ar net paverčia pavojingu personalo, medžiagų ir pačios naftos gabenimą. Naftos išgavimą smarkiai pabrangina ribotos transportavimo galimybės ir ilga tiekimo grandinė, be to, daugiau kainuoja atšiauriomis sąlygomis dirbantis personalas.

Vasaros laikotarpiu darbus trikdo tai, kad dauguma Arkties tampa pelkėta, neįžengiama teritorija.

Arkties teritorijose, priklausančiose Rusijai, Kanadai ir Norvegijai, iš viso yra aptiktas 61 didelis – kuriuose išteklių kiekis viršija 500 mln. barelių – naftos ir dujų telkinys. 43 iš šių telkinių yra Rusijoje. Rusija didžiųjų telkinių žvalgyti pradėjo 1962-aisiais Tazovskojės projekte.

Manoma, kad Arkties žemyniniame šelfe gali slypėti apie 22% pasaulio dar neatrastų naftos ir dujų išteklių.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugsėjo 23 d.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Rusiškos naftos savikaina – viena didžiausių pasaulyje

Saudo Arabijos naftos milžinė „Saudi Aramco“ paskelbė tyrimą, kuria teigiama, kad pigiausiai nafta išgaunama...

Pramonė
2019.11.16
2020 m. „Klaipėdos nafta“ brangins terminalo paslaugas, mažins mokestį

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino naujus naftos ir suskystintų gamtinių...

Pramonė
2019.11.15
VERT patvirtino dujų skirstymo ir elektros persiuntimo kainas 2020 metams

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino AB „Energijos skirstymo operatorius“...

Pramonė
2019.11.15
D. Virbickas: sichronizavimo nauda Lietuvai – 582 mln. Eur

Lietuva gali tikėtis daugiau kaip pusę milijardo eurų naudos iš Baltijos šalių elektros tinklų...

Pramonė
2019.11.15
Šaltiniai: GIPL rangovo konkurso nugalėtoja vėl „Alvora“

Beveik 100 mln. Eur vertės strateginį Lietuvai dujotiekį į Lenkiją (GIPL) turėtų statyti vamzdynų statybos...

Statyba ir NT
2019.11.15
Japonijos bendrovės domisi ir sinchronizacija, ir skrydžiais  1

Japonijos bendrovės domisi galimybėmis dalyvauti ne tik Baltijos šalių sinchronizacijos su Vakarų Europa...

Pramonė
2019.11.15
Į Klaipėdos terminalą atplaukė naujas dujų krovinys iš Norvegijos

Į Klaipėdą penktadienį atplaukė naujas didelis suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinys iš Norvegijos – jau...

Pramonė
2019.11.15
Prezidentas ragina spartinti elektros tinklų sinchronizavimo darbus 2

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino paspartinti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo...

Pramonė
2019.11.15
„Via Solis“ pasiūlys sukompektuotą saulės elektrinę itin patrauklia kaina Premium 1

Gruodžio mėnesį saulės modulių gamintoja UAB „Via Solis“ pasiūlys naują produktą – saulės elektrinės...

Pramonė
2019.11.15
Žalia šviesa atliekų deginimui pasimetė valdžios koridoriuose Premium 1

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo nestabdyti jau įgyvendinamų Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo...

Verslo aplinka
2019.11.15
„Inter RAO Lietuva“ trečią ketvirtį mažiau pardavė, mažiau uždirbo

2019 m. trečiąjį ketvirtį AB „INTER RAO Lietuva“ Lietuvoje pardavė 7,46% mažiau elektros energijos ir uždirbo...

Pramonė
2019.11.14
Reguliuotojams vertinti pateiktas sinchronizacijos antrojo etapo investicijų planas 

Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai (PSO) pateikė investicijų paraiškas dėl Baltijos...

Pramonė
2019.11.14
„Ignitis gamyba“ vėl nutraukė plūduriuojančios elektrinės statybos konkursą

Energetikos holdingo „Ignitis grupė“ valdomos bendrovės „Ignitis gamyba“ (buvusi „Lietuvos energijos gamyba“)...

Pramonė
2019.11.14
ESO akcijų kaina „pririšta“: judėjimas aukštyn būtų signalas Premium

Biržoje neblėsta investuotojų dėmesys naujienų mestelėjusiai ESO, kurios akcijų pabrangimas virš numatomo...

Rinkos
2019.11.14
„Ignitis grupės“ IPO planuose įžvelgia dūmų uždangą, daugiklių arbitražą Premium 2

Planuojamam „Ignitis grupės“ pirminiam viešam akcijų siūlymui (IPO) iki realybės teks įveikti ne tik...

Rinkos
2019.11.14
„Achema“ skųsis Europos teismui dėl pagalbos SkGD terminalui

Koncerno „Achemos grupė“ valdoma Jonavos trąšų gamintoja „Achema“ planuoja skųsti Europos Sąjungos Bendrojo...

Pramonė
2019.11.14
V. Šapoka: būtų blogai, jei „Ignitis grupės“ IPO darytume be delistingavimo Premium 14

Valstybinės energetikos milžinės „Ignitis grupė“ antrinių įmonių delistingavimas iš biržos buvo būtinas, kad...

Rinkos
2019.11.14
„Epso-G“ pelnas šiemet mažėjo 42% iki 6,3 mln. Eur

Valstybės valdoma elektros ir dujų perdavimo grupė „Epso-G“ per devynis šių metų mėnesius uždirbo 6,3 mln.

Pramonė
2019.11.13
„Ignitis grupės“ planuose – galimas naujas IPO 2

Dėl planų išbraukti iš biržos ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas su smulkiaisiais akcininkais į konfliktą...

Rinkos
2019.11.13
„Ignitis grupė“ elgiasi teisingai (bet yra papildomų sąlygų) 13

Pastarąsias dienas netyla triukšmas dėl „Ignitis“ grupės planų įgyvendinti savanoriškus oficialius AB...

Rinkos
2019.11.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau