Konkurencija žengia į turgelius

Publikuota: 2015-08-30
Atnaujinta 2015-08-30 08:31
Kasia Jankun, pieno perdirbimo cecho savininkė: „Galėtume parduoti dvigubai daugiau gaminių, tačiau tiek rinkos nebėra.“ 	Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kasia Jankun, pieno perdirbimo cecho savininkė: „Galėtume parduoti dvigubai daugiau gaminių, tačiau tiek rinkos nebėra.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Savus produktus parduodantys ūkininkai pripažįsta, kad tenka vis aršiau konkuruoti su tradiciniais perdirbėjais, lenkiško derliaus perpardavėjais ir pusiau legaliai dirbančiais ūkiais.

Daugėja ir pačių žemdirbių steigiamų cechų, jiems taip pat reikia rasti vietą po saule. Konkurencija paaštrėjo, kai Rusija paskelbė embargą ir smuktelėjo mėsos, pieno supirkimo kainos.

„Ūkininkams liko vienintelis būdas išlikti – gaminti ir parduoti produkciją, nes už pieną perdirbėjai moka ypač mažai. Galėtume realizuoti dvigubai daugiau gaminių, tačiau tiek rinkos nebėra“, – pasakoja keliolika metų sūrius į miestą vežanti Kasia Jankun, kartu su šeima Širvintų rajone laikanti 80 karvių ir dirbanti 200 ha žemės. Ūkyje ir ceche pluša 12 samdomų žmonių.

Parduodama vis mažiau

Ponia Jankun aiškina, kodėl išgyventi vis sunkiau: po Rusijos embargo prekyvietėse daugėja lietuvių ir lenkų perdirbėjų produkcijos, konkuruoti su mažesnę kainą siūlančiais prekybininkais sudėtinga.

Ūkininkė prekiauja 5 turgeliuose, esančiuose miegamuosiuose Vilniaus rajonuose. Prieš dvejus metus visą pieną ji perdirbdavo į produktus, o dabar pusę parduoda kaip žaliavą.

„Po Rusijos embargo iš turgelių ūkininkus stumia perdirbėjai. Kitas dalykas – kritus pieno supirkimo kainoms, turguose žalią pieną pradėjo pardavinėti daugybė ūkininkų“, – apie augančią konkurenciją pasakoja Jurgis Pažėra, Prienų rajone laikantis 66 karves ir pats septynerius metus gaminantis bei parduodantis pieno produktus. Beje, per šį laiką perdirbėjams jis nenuvežė nė kilogramo ūkyje primelžto pieno.

„Ūkininkų vietas turguje užima žmonės, kurie su žemės ūkiu, darbais laukuose neturi nieko bendro“, – ironizuoja Mindaugas Šlapkauskas. Žemdirbys Kauno rajone valdo 11 ha sodą: augina avietes, braškes ir savo ceche verda uogienes.

Perdirbėjų neišskiria

Mindaugas Maciulevičius, kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“, administruojančio ūkininkų turgelius, direktorius, sako, kad iš ūkininkų turgelių perpardavėjus stengiasi išgyvendinti, o perdirbėjai, jei gamina sertifikuotus išskirtinės kokybės ar ekologiškus produktus, laukiami. Niekas nežadėjo, kad visose turgavietėse mūsų žemdirbiai prekiaus be konkurencijos.

Įprastuose, skirtingai nuo „Lietuviško ūkio kokybės“, turguose žemdirbiams nėra išskirtinių sąlygų, dėl pirkėjų jiems tenka grumtis vienodomis sąlygomis su kitais prekybininkais, kurių dauguma parduoda iš Lenkijos ir Pietų Europos įvežamus vaisius ir daržoves.

Formalūs ūkininkai

Tradicinėse prekyvietėse iš pardavėjų nereikalaujama gaminti ar vežti sertifikuotą ir tik pačių užaugintą produkciją.

„Mes dirbame netoli Kauno. Ten daug gyventojų ir pirkėjų. Tačiau mieste veikia urmo sandėliai, kuriuose didmena parduodama santykinai pigi lenkiška produkcija ir išvežiojama po prekyvietes“, – dėsto p. Šlapkauskas ir sako, kad ypač sudėtinga konkuruoti su prekybininkais, kurie registruoja ūkį ir lenkišku derliumi prekiauja naudodamiesi žemdirbiams taikomomis mokestinėmis lengvatomis.

Kainų nekeitė

Ponas Pažėra skaičiuoja: pieno litrą parduoda už 60 centų, tačiau nuo šios sumos reikia atskaičiuoti PVM, atlyginimus, prekybos vietų, kurios per mėnesį kainuoja apie 300 eurų, nuomą. Ūkyje ir ceche dirba 6 samdomi žmonės ir 3 šeimos nariai. Po embargo ūkininkas produktų kainų nekeitė. Jo ūkis nepriklauso nuo supirkimo kainų, o atlyginimai ir kitos sąnaudos nekito.

„Dėl augančios konkurencijos ieškome naujų prekybos vietų. Mėginome prekiauti Kauno Šilainių turguje, tačiau ten nepatiko ir pasitraukėme“, – aiškina p. Pažėra.

Ūkininkas plėsti pieno perdirbimo neplanuoja – pagal paprastesnę tvarką jis gali perdirbti ne daugiau kaip 1 t pieno per dieną. Tiek primelžia iš 66 savo karvių.

Turgeliai neišgelbės

Ateityje cechus valdantiems ūkininkams mažesnės konkurencijos tikėtis neverta. Norinčiųjų gaminti daugėja.

„Ūkiai stambėja, įsirengia cechus, plečia asortimentą ir pradeda konkuruoti tarpusavyje. Išskirtinių produktų rinka nėra didelė ir ją tenka dalytis“, – dėlioja p. Maciulevičius.

Judėjimo vadovas sako, kad turgeliai, kuriuose žemdirbiams teikiamos išskirtinės sąlygos, nebėra panacėja visiems norintiems įrengti savo gamybines linijas. Žemės ūkio ministerija ir toliau rems perdirbimą bei cechų steigimą, todėl kiekvienam tenka ieškoti daugiau pardavimo būdų. Turgelis patogus tik tuo, kad sąlyginai lengvatinėmis sąlygomis galima pasitikrinti, ar sukurtas asortimentas patrauklus pirkėjams. Konkurencija naudinga ir patiems ūkininkams, nes verčia pasitempti.

„ES taip pat rengiami turgeliai, tačiau ūkininkai steigia savo parduotuvėles, mėsines. Mūsų tikslas – kad žemdirbiai išaugtų iš turgaus“, – dėsto p. Maciulevičius.

Ūkininkai – nuošalyje

„Dauguma mūsų prekyviečių priklauso perpardavėjams ir pagrindinę produkcijos dalį parduoda ne žemdirbiai, o profesionalūs prekybininkai“, – kad ūkininkai stumiami į nuošalę, pasakoja Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas.

Mokslininkas sako, kad savivaldybėms siūlė kai kuriuos didesnius turgus, pavyzdžiui, Vilniaus Kalvarijų, padalyti ir dalį teritorijos atiduoti ūkininkams. Tačiau šiam planui nepritarta.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 19 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Berlyne prasidedančioje „Žaliojoje savaitėje“ – ir politinės derybos

Berlyne penktadienį prasideda 84–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji...

Agroverslas
2019.01.17
Pienas: galimybių eksporto plėtrai daug, bet prireiks pagalbos Premium

Europos Komisijos (EK) analitikai, pateikę savo prognozes žemės ūkiui iki 2030 m., regi pasaulinį pieno...

Agroverslas
2019.01.16
Auditoriai: ES maisto saugos sistema per daug apkrauta

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, nors Europos Sąjungos (ES) sistema, skirta apsaugoti...

Agroverslas
2019.01.16
Pieno supirkimo kaina sumažėjo

Kelis mėnesius augusi, gruodžio mėnesį vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina vėl ėmė mažėti. Ji siekė...

Agroverslas
2019.01.15
Sutrikus JAV žemės ūkio departamento veiklai, grūdininkai liko nežinioje 1

JAV valdžios atstovams nesutariant dėl naujųjų metų biudžeto, šalies žemdirbiai bei grūdų prekeiviai palikti...

Agroverslas
2019.01.14
Pradedamos derybos dėl Lenkijos įvesto kiaulienos importo draudimo 2

Šiandien ministras pirmininkas Saulius Skvernelis su Mateuszu Marowieckiu, Lenkijos premjeru, telefonu aptarė...

Agroverslas
2019.01.14
Latvijos „Dobeles Dzirnavnieks“ į ekologiškus grūdus investuoja 18 mln. Eur

Didžiausia Latvijos grūdininkystės bendrovė „Dobeles Dzirnavnieks“, užsiimanti grūdų prekyba ir...

Agroverslas
2019.01.14
Nusprendė perkelti gamybą: įtakos turi padėtis darbo rinkoje Premium

Baltijos šalių malūnų grupę valdanti AB „Baltic Mill“ perkelia vieną iš savo įmonių „Balti veski“ iš Estijos...

Pramonė
2019.01.14
Trąšų importui – nauja tvarka

Į Lietuvos rinką nuo gegužės trąšos ir jų produktai bus importuojami pagal naują tvarką, kurią Seimas...

Agroverslas
2019.01.11
Lietuvai leista eksportuoti arklius į Japoniją

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo informaciją iš Japonijos kompetentingos institucijos,...

Agroverslas
2019.01.11
Lenkijos prezidento patarėjas tikisi, kad pavyks išspręsti ginčą dėl kiaulienos

Kšyštofas Ščerskis, Lenkijos prezidento patarėjas sako tikintis, kad Lenkijos ir Lietuvos vyriausybėms pavyks...

Agroverslas
2019.01.11
Kviečių rinka: Rusijos dominavimas eina į pabaigą Premium

Iki Naujųjų metų rekordišku tempu didžiulius kiekius kviečių eksportavę Rusijos grūdininkai kiek aprimo.

Agroverslas
2019.01.11
Stringant GPAIS virš įmonių pakibo naujų baudų grėsmė Premium 7

Pranašystės, kad dėl GPAIS sistemos broko gamintojams ir importuotojams gali tekti mokėti milijonines baudas...

Kinija atvėrė kelią rokiruotėms JAV sėklų rinkoje

Kinijai patvirtinus leidimus į šalį importuoti naujas genetiškai modifikuotų augalų rūšis, JAV sėklų rinkos...

Agroverslas
2019.01.11
Leidę smulkiesiems gaminti maistą namuose, žada dar daugiau palengvinimų Premium 6

Maisto gaminimo veiklą siekiantys pradėti smulkieji laukia, kol ims veikti siūloma paprastesnė tvarka gaminti...

Agroverslas
2019.01.10
„East West Agro“ pernai pardavė daugiau traktorių 3

Remiantis  žemės ūkio technikos registro duomenimis, 2018 metais Lietuvoje traktorių rinka augo 5%, o...

Agroverslas
2019.01.09
„Metrail“ votis tvinksi: ministerija laikosi savo Premium 10

Aplinkos ministerija pateikė oficialią poziciją ir argumentus, kodėl garsiajame ginče dėl „Metrail“ nemato...

Finansai
2019.01.09
Iš arbatos grybo gamina nekaltą limonadą Premium 2

„Nekaltas limonadas“, – taip savo kuriamą gėrimą pristato kombučios „Būkčia“ gamintojai Laurynas Sužiedėlis...

Agroverslas
2019.01.08
Kauno mariose – jau beveik 4 kartus daugiau žuvies nei prieš penkmetį 7

Kauno mariose per pastaruosius penkerius metus, kai jose nebeleidžiama verslinė žvejyba, bendra žuvų biomasė...

Agroverslas
2019.01.08
Vienų „vaučerių“ veikimo be sistemos nesitiki Premium

„Vaučerių“ – kuponų įsigyti maisto produktų su valstybės kompensacija – e. čekių sistemos sukūrimas kainuos...

Agroverslas
2019.01.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau