Konkurencija žengia į turgelius

Publikuota: 2015-08-30
Atnaujinta 2015-08-30 08:31
Kasia Jankun, pieno perdirbimo cecho savininkė: „Galėtume parduoti dvigubai daugiau gaminių, tačiau tiek rinkos nebėra.“ 	Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kasia Jankun, pieno perdirbimo cecho savininkė: „Galėtume parduoti dvigubai daugiau gaminių, tačiau tiek rinkos nebėra.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
 

Savus produktus parduodantys ūkininkai pripažįsta, kad tenka vis aršiau konkuruoti su tradiciniais perdirbėjais, lenkiško derliaus perpardavėjais ir pusiau legaliai dirbančiais ūkiais.

Daugėja ir pačių žemdirbių steigiamų cechų, jiems taip pat reikia rasti vietą po saule. Konkurencija paaštrėjo, kai Rusija paskelbė embargą ir smuktelėjo mėsos, pieno supirkimo kainos.

„Ūkininkams liko vienintelis būdas išlikti – gaminti ir parduoti produkciją, nes už pieną perdirbėjai moka ypač mažai. Galėtume realizuoti dvigubai daugiau gaminių, tačiau tiek rinkos nebėra“, – pasakoja keliolika metų sūrius į miestą vežanti Kasia Jankun, kartu su šeima Širvintų rajone laikanti 80 karvių ir dirbanti 200 ha žemės. Ūkyje ir ceche pluša 12 samdomų žmonių.

Parduodama vis mažiau

Ponia Jankun aiškina, kodėl išgyventi vis sunkiau: po Rusijos embargo prekyvietėse daugėja lietuvių ir lenkų perdirbėjų produkcijos, konkuruoti su mažesnę kainą siūlančiais prekybininkais sudėtinga.

Ūkininkė prekiauja 5 turgeliuose, esančiuose miegamuosiuose Vilniaus rajonuose. Prieš dvejus metus visą pieną ji perdirbdavo į produktus, o dabar pusę parduoda kaip žaliavą.

„Po Rusijos embargo iš turgelių ūkininkus stumia perdirbėjai. Kitas dalykas – kritus pieno supirkimo kainoms, turguose žalią pieną pradėjo pardavinėti daugybė ūkininkų“, – apie augančią konkurenciją pasakoja Jurgis Pažėra, Prienų rajone laikantis 66 karves ir pats septynerius metus gaminantis bei parduodantis pieno produktus. Beje, per šį laiką perdirbėjams jis nenuvežė nė kilogramo ūkyje primelžto pieno.

„Ūkininkų vietas turguje užima žmonės, kurie su žemės ūkiu, darbais laukuose neturi nieko bendro“, – ironizuoja Mindaugas Šlapkauskas. Žemdirbys Kauno rajone valdo 11 ha sodą: augina avietes, braškes ir savo ceche verda uogienes.

Perdirbėjų neišskiria

Mindaugas Maciulevičius, kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“, administruojančio ūkininkų turgelius, direktorius, sako, kad iš ūkininkų turgelių perpardavėjus stengiasi išgyvendinti, o perdirbėjai, jei gamina sertifikuotus išskirtinės kokybės ar ekologiškus produktus, laukiami. Niekas nežadėjo, kad visose turgavietėse mūsų žemdirbiai prekiaus be konkurencijos.

Įprastuose, skirtingai nuo „Lietuviško ūkio kokybės“, turguose žemdirbiams nėra išskirtinių sąlygų, dėl pirkėjų jiems tenka grumtis vienodomis sąlygomis su kitais prekybininkais, kurių dauguma parduoda iš Lenkijos ir Pietų Europos įvežamus vaisius ir daržoves.

Formalūs ūkininkai

Tradicinėse prekyvietėse iš pardavėjų nereikalaujama gaminti ar vežti sertifikuotą ir tik pačių užaugintą produkciją.

„Mes dirbame netoli Kauno. Ten daug gyventojų ir pirkėjų. Tačiau mieste veikia urmo sandėliai, kuriuose didmena parduodama santykinai pigi lenkiška produkcija ir išvežiojama po prekyvietes“, – dėsto p. Šlapkauskas ir sako, kad ypač sudėtinga konkuruoti su prekybininkais, kurie registruoja ūkį ir lenkišku derliumi prekiauja naudodamiesi žemdirbiams taikomomis mokestinėmis lengvatomis.

Kainų nekeitė

Ponas Pažėra skaičiuoja: pieno litrą parduoda už 60 centų, tačiau nuo šios sumos reikia atskaičiuoti PVM, atlyginimus, prekybos vietų, kurios per mėnesį kainuoja apie 300 eurų, nuomą. Ūkyje ir ceche dirba 6 samdomi žmonės ir 3 šeimos nariai. Po embargo ūkininkas produktų kainų nekeitė. Jo ūkis nepriklauso nuo supirkimo kainų, o atlyginimai ir kitos sąnaudos nekito.

„Dėl augančios konkurencijos ieškome naujų prekybos vietų. Mėginome prekiauti Kauno Šilainių turguje, tačiau ten nepatiko ir pasitraukėme“, – aiškina p. Pažėra.

Ūkininkas plėsti pieno perdirbimo neplanuoja – pagal paprastesnę tvarką jis gali perdirbti ne daugiau kaip 1 t pieno per dieną. Tiek primelžia iš 66 savo karvių.

Turgeliai neišgelbės

Ateityje cechus valdantiems ūkininkams mažesnės konkurencijos tikėtis neverta. Norinčiųjų gaminti daugėja.

„Ūkiai stambėja, įsirengia cechus, plečia asortimentą ir pradeda konkuruoti tarpusavyje. Išskirtinių produktų rinka nėra didelė ir ją tenka dalytis“, – dėlioja p. Maciulevičius.

Judėjimo vadovas sako, kad turgeliai, kuriuose žemdirbiams teikiamos išskirtinės sąlygos, nebėra panacėja visiems norintiems įrengti savo gamybines linijas. Žemės ūkio ministerija ir toliau rems perdirbimą bei cechų steigimą, todėl kiekvienam tenka ieškoti daugiau pardavimo būdų. Turgelis patogus tik tuo, kad sąlyginai lengvatinėmis sąlygomis galima pasitikrinti, ar sukurtas asortimentas patrauklus pirkėjams. Konkurencija naudinga ir patiems ūkininkams, nes verčia pasitempti.

„ES taip pat rengiami turgeliai, tačiau ūkininkai steigia savo parduotuvėles, mėsines. Mūsų tikslas – kad žemdirbiai išaugtų iš turgaus“, – dėsto p. Maciulevičius.

Ūkininkai – nuošalyje

„Dauguma mūsų prekyviečių priklauso perpardavėjams ir pagrindinę produkcijos dalį parduoda ne žemdirbiai, o profesionalūs prekybininkai“, – kad ūkininkai stumiami į nuošalę, pasakoja Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas.

Mokslininkas sako, kad savivaldybėms siūlė kai kuriuos didesnius turgus, pavyzdžiui, Vilniaus Kalvarijų, padalyti ir dalį teritorijos atiduoti ūkininkams. Tačiau šiam planui nepritarta.

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 19 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lengvina reikalavimus, nes tikisi daugiau žvėrienos perdirbėjų Premium

Žvėriena prekiaujančios bendrovės teigia, kad prekė, nors ir nišinė, Lietuvoje yra paklausi. Tiesa, įsigyti...

Agroverslas
2018.10.21
Lietuviškam midui ir putojančiam vynui Kinijoje ir JAV populiarinti – 1,6 mln. Eur 1

Siekiant populiarinti Europos Sąjungos (ES) maisto produktus Europoje ir pasaulyje, Lietuvai šią savaitę...

Agroverslas
2018.10.21
Per savaitę – 4 skundai dėl adatų maisto produktuose 4

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja vartotojus būti budrius – šalies parduotuvėse...

Agroverslas
2018.10.19
Grubių pažeidimų Labanoro girioje nerado, bet plynus kirtimus uždraus 15% Lietuvos miškų 20

Preliminarūs kirtimų Labanoro regioniniame parke tyrimai rodo, kad grubių pažeidimų nepadaryta, sako aplinkos...

Verslo aplinka
2018.10.19
Patvirtintas vilkų sumedžiojimo limitas

Kęstutis Navickas, aplinkos ministras patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą 2018–2019 m. medžioklės sezonui –...

Agroverslas
2018.10.19
Ekologinis amžiaus projektas: Kauno meras norėtų, ministerija nemato galimybių 12

Aplinkosaugos entuziastai vėl kelia kurį laiką pamirštą idėją ant Kauno A. Brazausko hidroelektrinės...

Verslo aplinka
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Brangsta alaus žaliavos: aludariai kalba apie kainų kėlimą ir pelningumo mažėjimą Premium 3

Šalies aludariai ruošiasi ryškiam gamybos kaštų augimui – kitąmet prognozuojama, kad didės beveik visų...

Agroverslas
2018.10.19
Lietuvos žemdirbiai įteikė peticijas ES Parlamentui ir Komisijai

Lietuvos žemdirbiai, reikalaudami didesnių Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų, ketvirtadienį Briuselyje...

Agroverslas
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Lietuviški šaltalankiai iškeliauja į Skandinaviją: ūkininkų verslo praktika Premium 1

Lietuviai atranda naudingas šaltalankių uogas – šalyje daugėja jas auginančių ūkininkų, plečiasi plantacijų...

Agroverslas
2018.10.17
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
ES žemės ūkio maisto produktų populiarinimui - 172 mln. Eur

Europos Komisija iš ES žemės ūkio biudžeto skirs 172,5 mln. Eur finansavimą ES žemės ūkio maisto produktams...

Agroverslas
2018.10.17
„Pieno tyrimai“ taps UAB, paskui bus sujungta su kita įmone

Valstybės įmonė „Pieno tyrimai“ bus pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, o kitąmet bus sujungta su įmone...

Verslo aplinka
2018.10.17
Grūdų rinka: situacija – išskirtinė Premium 1

Nors grūdų kaina, nuslopus spekuliacijoms ir emocijomis, stabilizuojasi, ramybe šiame sektoriuje nedvelkia.

Agroverslas
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
„KG Group“ paukštynų pardavimai Japonijoje viršijo 0,5 mln. Eur

Tris metų ketvirčius augantys „KG Group“ paukštynų pardavimai Japonijoje viršijo 500.000 Eur.

Agroverslas
2018.10.17
„Vilniaus duonai“ – 3,1 mln. Eur vertės investicija

Didžiausia šalies kepykla „Vilniaus duona“ gavo 3,1 mln. Eur investiciją iš bendrovės savininkės „Lantmännen...

Agroverslas
2018.10.17
Siekiant apsisaugoti nuo kiaulių maro Prancūzijos pasienyje bus statoma siena 2

Europoje siaučiant afrikiniam kiaulių marui (AKM), Prancūzija nuo ligos patekimo į šalį saugosis statydama...

Agroverslas
2018.10.17
Surplys bandys įtikinti ES nares suvienodinti tiesiogines išmokas 1

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys bandys įtikinti Europos Sąjungos nares naujoje finansinėje...

Agroverslas
2018.10.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau