Fizikai atrado materijos esmę

Publikuota: 2015-08-30
Dalelių greitintuvas Ženevoje, Šveicarijoje. Christophe'o Vander Eeckeno (Scanpix) nuotr.
Dalelių greitintuvas Ženevoje, Šveicarijoje. Christophe'o Vander Eeckeno (Scanpix) nuotr.
 

Dūmų detektoriai, vėžio gydymas ir kosminiai zondai. Tai tik keli mūsų žinių apie atomo branduolį praktinio taikymo pavyzdžiai. Bet nors apie branduolio šeimą žinome jau daugiau kaip 100 metų, jis vis dar gali pateikti mums netikėtumų.

Senovės graikai manė, kad atomas yra nedalomas. Bet prieš 103 metus išradingas britų fizikas Ernestas Rutherfordas galiausiai paneigė tą įsitikinimą novatorišku straipsniu mokslo žurnale „Philosophical Magazine“. Tame straipsnyje jis paaiškino, kad atomas turi turėti gana mažą, labai kompaktišką branduolį. Elektronai skrieja apie šį sunkų centrą – kitu atveju atomą pirmiausia turėtų sudaryti niekas, kitaip sakant, vakuumas.

Pačioje XX amžiaus pradžioje populiariausia teorija apie atomo struktūrą buvo vadinamasis „bandelės su razinomis“ modelis, kurį pasiūlė fizikas Josephas Johnas Thomsonas. 1897 metais jis atrado, kad atomai turi labai mažas neigiamo krūvio daleles, netrukus jos buvo pavadintos elektronais. Tačiau taip pat turėjo būti ir teigiamas krūvis, kuris neutralizuoja neigiamą elektronų krūvį, ir Thomsonas manė, kad šis teigiamas krūvis yra tolygiai pasiskirstęs per visą atomą, kuriame elektronai buvo išsimėtę kaip razinos bandelėje.

Naująjį savo atomo modelį Rutherfordas pagrindė daugeliu eksperimentų, kuriuos ankstesniais metais jis paskatino atlikti savo kolegas Hansą Wilhelmą Geigerį ir Ernestą Marsdeną. Norėdami išnagrinėti atomo struktūrą, jie apšaudė ploną metalo foliją alfa dalelėmis iš radioaktyviojo radžio ir, didžiai jų nuostabai, nedidelė dalis dalelių grįžo ten, iš kur buvo paleistos. Eksperimento rezultatai neatitiko Thomsono pasiūlyto atomo modelio, kadangi nei nereikšmingi elektronai, nei vienodai pasiskirstęs teigiamas krūvis negalėjo lemti ko nors daugiau nei nedidelio daug energijos turinčio alfa dalelių trajektorijos išsilenkimo. „Atrodė, tarsi šaudytume 15 colių sviediniais į plonyčio popieriaus lakštą ir matytume sviedinius atšokant“, – veiksmą apibūdino Ernestas Rutherfordas.

Tik atomo branduolys, kuriame sukaupta didžioji atomo masės dalis labai mažoje erdvėje, galėjo priversti alfa daleles taip elgtis.

Tuomet kilo klausimas, kaip elektronai gali išlikti savo stabiliose orbitose aplink branduolį. Danų fizikas Nielsas Bohras pasiūlė savo pagalbą sujungdamas Rutherfordo atomo modelį su kvantine mechanika. Elektronai galėjo būti tik labai konkrečiais atstumais nuo atomo branduolio, atsižvelgiant į skirtingus energijos lygius, kuriuos elektronai turėjo būdami vadinamosios nejudamosios būsenos.

Dalelės buvo atrastos viena po kitos

Rutherfordas ir toliau naudojo alfa daleles iš radioaktyviųjų elementų atomo branduoliui tirti ir 1919 metais galėjo pademonstruoti, kad apšaudant azotą alfa dalelėmis buvo išmetami vandenilio branduoliai. Tai leido jam padaryti išvadą, jog atomo branduoliuose yra vandenilio branduoliams identiškos elementariosios dalelės.

Šitaip buvo atrasti protonai, bet įvertinus krūvį atomo branduolys buvo per sunkus, kad jame būtų vien tik protonai. Turėjo būti dar viena branduolinė dalelė, neturinti elektros krūvio. Ji rasta 1932 metais, kai buvo įrodytas neutronų egzistavimas.

Nuo šio laiko vaizduojama, kad atomą sudaro kompaktiškas iš protonų ir neutronų sudarytas branduolys, apie kurį skrieja elektronai. Bet tuomet sunku paaiškinti, kodėl atomo branduolys nesuskyla veikiamas elektromagnetinių jėgų, kurios stumia teigiamo krūvio protonus vieną nuo kito. Turi egzistuoti kokia nors natūrali jėga, laikanti daleles kartu, – stipri branduolinė sąveika.

Tačiau tik XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio viduryje teorinės fizikos srityje dirbantys fizikai sugalvojo, kaip galima būtų paaiškinti atomo branduolio stabilumą. Jie įsivaizdavo, kad protonai ir neutronai yra sudėtinės dalelės, kiekvieną jų sudaro 3 elementariosios dalelės. Šiuos kvarkus, kaip šios dalelės buvo pavadintos, kartu laiko gliuonais vadinamos jėgos dalelės. Sąveiką tarp šių elementariųjų dalelių aprašo kvantine chromodinamika vadinama teorija, remiantis ja, gliuonai susieja protono arba neutrono kvarkus kartu tokia jėga, kad jų negalima atplėšti. Ir, tiesą sakant, mokslininkai dar niekuomet nėra pastebėję vieno atskiro kvarko.

Fizikai ištirpdė branduolius

Naudojant dalelių greitintuvus įmanoma atlikti teoriją patvirtinančius eksperimentus. Protonai ir neutronai akivaizdžiai sudaryti iš kvarkų, kurie yra tokie maži, kad turi būti laikomi taškais.

Naudojant galingiausius greitintuvus įmanoma net priversti atomo branduolius pakeisti savo būseną. Kai atomo branduolys pakaitinamas iki 2 trilijonų laipsnių, jis „ištirpsta“ ir tampa kvarkų ir gliuonų, greitai judančių vienas kito atžvilgiu, plazma. Pirmąją sekundės dalį po Didžiojo sprogimo Visatos materija turėjo būti būtent toks skystis – senovinė elementariųjų dalelių sriuba, kai ši sriuba atvėso, dalelės galėjo susijungti į protonus ir neutronus, kad galėtų susiformuoti lengviausi elementai.

Galinga jėga, kuri laiko kvarkus kartu, sykiu suriša branduolyje esančius protonus ir neutronus vienus su kitais. Ši jėga veikia tik labai trumpu atstumu, o protonai ir neutronai nepritraukiami vienas prie kito nė trupučio arčiau nei reikia, kad galėtų vykti branduolinės reakcijos.

Tai buvo būtent toks spontaniškas nestabilaus atomo branduolio virsmas – radioaktyvusis skilimas, jį Rutherfordas taikė savo alfa radiacijos eksperimentuose. Vėliau pasirodė, kad jis turi daug praktinio pritaikymo būdų. Natūralaus radioaktyvumo energija gali būti paversta elektra, leidžiančia pagaminti ilgalaikes baterijas, pvz., skirtas kosminiams zondams. Kurį laiką tokios baterijos taip pat buvo naudojamos širdies stimuliatoriuose. Radioaktyvieji elementai taip pat naudojami dūmų detektoriuose ir gydymo tikslais, pvz., prostatos vėžiui gydyti.

Elektros jėgainėse kontroliuojama energija

Branduolinės reakcijos taip pat gali būti sukeltos suskaidant atomo branduolį į mažesnes dalis, o kilusios grandininės reakcijos gali būti panaudotos atominėse jėgainėse ir atominėse bombose. Kai skyla sunkūs atomo branduoliai, išlaisvinami dideli energijos kiekiai.

Kalbant apie lengvus elementus, viskas atvirkščiai. Energija išlaisvinama, kai atomo branduoliai susijungia, pvz., vandenilio atomai susijungia ir tampa heliu, kaip kad vyksta žvaigždėse. Dėl energijos išlaisvinimo susijungiant branduoliams vandenilio bombos turi didžiulę sprogstamąją galią. Mokslininkai tikisi, kad ateityje galės šią energiją kontroliuoti branduolinės sintezės jėgainėse. Bet kad sintezė prasidėtų, reikia labai aukštos temperatūros.

Kol technikai ieško būdų, kaip panaudoti atomo branduolio savybes kaip energijos šaltinius, kiti mokslininkai bando geriau suprasti patį atomo branduolį. Vis dar yra daug dalykų, kurių mes nežinome, pvz., kaip išsidėsčiusios branduolio dalelės.

Joks mikroskopas negali pakankamai padidinti atomo branduolio vaizdo. Lygiai kaip Rutherfordas ir jo kolegos darė prieš 100 metų, šiuolaikiniai fizikai bombarduoja atomo branduolius daug energijos turinčiomis dalelėmis, kad juos geriau išnagrinėtų – tik vietoj alfa dalelių jie naudoja elektronus. Stebint, kaip kinta neigiamą krūvį turinčių elektronų orbitos, kai jie artėja prie teigiamą krūvį turinčio atomo branduolio, galima apskaičiuoti branduolio dydį.

Protonas taip pat buvo išmatuotas ir šiuo metu oficialus jo spindulio ilgis yra 0,8775 fm (femtometro, arba fermio). Bet pastaraisiais metais šveicarų atliekami spektroskopijos eksperimentai parodė, kad protonas akivaizdžiai yra 4 proc. mažesnis nei manyta. Taip neatrodo, bet iš tiesų tai daug. Galbūt kalti tiesiog netikslūs skaičiavimai, o gal čia veikia visiškai nauja natūrali jėga. Bet kokiu atveju tai rodo, kad mums vis dar reikia daug ką sužinoti apie atomo branduolį.

ĮDOMU: kamera atskleidžia tai, kas nematoma

1911 m. sugalvota garų kamera — puikus išradimas, gerokai palengvinęs už atomą mažesnių dalelių paliekamų pėdsakų sekimą. Garų kamera yra tiesiog stiklinis cilindras, kuriame yra vandens garų persotinto oro. Kai elektros krūvį turinti dalelė, pavyzdžiui, atomo branduolys, lekia per kamerą, ji veikia kitus atomus ir juos jonizuoja, t. y. jie įgauna elektros krūvį. Aplink tokius atomus kondensuojasi ore esantys vandens garai – lieka aiškus pėdsakas.

Materijos statybinė medžiaga

Pirmieji ženklai, kad atomai nėra nedalomi, pastebėti apie 1900 metus. Nuo tada fizikai daug sužinojo ir suprato, kad pats atomo branduolys taip pat sudarytas iš mažesnių dalelių.

  • 1896: Henri Becquerelis atsitiktinai atranda natūralų radioaktyvumą aptikęs pėdsakų ant fotoplokštelių.
  • 1897: Britų fizikas seras Josephas Johnas Thomsonas nustato pirmąją subatominę dalelę – elektroną. Jis taip pat apskaičiuoja elektrono masę.
  • 1911: Ernestas Rutherfordas atranda atomo branduolį. Didžiąją savo darbo dalį jis atliko primityvioje laboratorijoje.
  • 1913: Nielsas Bohras pristato atomo modelį, šis sulaukė didelės sėkmės.
  • 1919: Ernestas Rutherfordas atranda pirmąją branduolinę dalelę – protoną.
  • 1932: Jamesas Chadwickas įrodo, kad egzistuoja neutronas. Įsielektrinimo požiūriu jis neutralus ir jo masė beveik tokia pati kaip protono.
  • 1935: Hideki Yukawa pasiūlo mintį, jog branduolio daleles vienoje vietoje laiko natūrali jėga, vadinama stipriąja branduoline sąveika. Ši sąveika veikia tik trumpais atstumais atomo branduoliuose.
  • 1945: Atomo branduolių energija buvo išlaisvinta ant Japonijos numetus dvi branduolines bombas. Atomo branduolio jėga nustebino ir šokiravo daugelį mokslininkų.
  • 1964: Fizikai Murray Gell-Mannas ir George’as Zweigas atranda, kad branduolio daleles gali sudaryti net elementaresni vienetai, Gell-Manno pavadinti kvarkais.
  • 1968: Pirmą kartą kvarkų egzistavimas įrodytas eksperimentais. Tai padaryta daugiau kaip 3 km ilgio Stanfordo linijiniame dalelių greitintuve Kalifornijoje, JAV.
  • 1979: Atliekant eksperimentus dalelių greitintuve Vokietijoje įrodytas gliuono jėgos dalelės, veikiančios kaip klijai, sustiprinantys stipriąją branduolinę sąveiką tarp kvarkų, egzistavimas.
  • 1984: Pristatoma superstygų teorija, ji sako, kad visos dalelės ir jėgos gali būti laikomos mažomis vibruojančiomis stygomis daugiamatėje erdvėje.
  • 2005: Amerikoje esančiame dalelių greitintuve aukso atomo branduoliai susiduria tokia jėga, kad jie „ištirpsta“ ir pavirsta į kvarkų ir gliuonų plazmą. Tokia plazma greičiausiai ir užpildė Visatą iškart po Didžiojo sprogimo.
  • 2010: Protono dydis išmatuotas pasinaudojant miuoniniu vandenilio atomu. Protonas pasirodo esąs apie 4 proc. mažesnis nei priimtas manyti dydis.
  • 2011: Tikslūs skaičiavimai rodo, kad atomo branduoliai virsta į kvarkų ir gliuonų plazmą esant dviem trilijonams laipsnių, t. y. esant tokiai temperatūrai, kokios Visata buvo pačiomis pirmosiomis sekundėmis.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
NBA klubo žingsnis: už 100 USD įleis į areną, bet ne į rungtynes 3

NBA krepšinio lygoje rungtyniaujantis „Golden State Warriors“ klubas savo gerbėjams siūlo visiškai naujo tipo...

Laisvalaikis
2018.11.13
Pagrindinis latvių kino apdovanojimas – A. Stonio filmui

Lapkričio 12 d. Rygos Nacionaliniuose latvių kino apdovanojimuose „Didysis Kristupas“ režisieriaus Audriaus...

Laisvalaikis
2018.11.13
Septyni Lietuvos restoranai – tarp 30-ies geriausių Baltijos šalyse 4

Lapkričio 12-osios vakarą Taline buvo paskelbtas prestižiniu vadinamo Skandinavijos restoranų gido „White...

Laisvalaikis
2018.11.13
Rudy Giuliani – nuo gerbiamo Niujorko mero iki Trumpo klouno 14

Donaldo Trumpo advokatas Rudy Giuliani pastaruoju metu nenustoja varstyti teismo salės durų. Jis ne tik...

Laisvalaikis
2018.11.12
Pasaulio futbolą maitina vis gausesni pinigai iš Kinijos

Kinijos interneto milžinės „Alibaba“ kontroliuojama mobiliųjų mokėjimų platforma „Alipay“ tapo Europos...

Laisvalaikis
2018.11.12
Kolekcijos. Logiški Jolantos Kyzikaitės atsitiktinumai 2

„Lewben Art Foundation“ projekte „Savas kambarys“, atidžiau įsižiūrinčiame į moterų dailininkių kūrybą, –...

Laisvalaikis
2018.11.12
Paskelbtas geriausias Lietuvos virėjas

Savaitgalį vykusios tarptautinės svetingumo parodos „BaltShop. BaltHotel. BaltGastro 2018“ metu vykusiame...

Laisvalaikis
2018.11.12
„Lonely Planet“ už jus pagalvojo, kur keliauti 2019-aisiais 2

Kelionių vadovų leidykla „Lonely Planet” paskelbė sąrašą pasaulio kampelių, kuriuos rekomenduojama aplankyti...

Laisvalaikis
2018.11.12
XXI amžiaus rykštė: bakterijos pergudrauja antibiotikus

Antibiotikams atsparios bakterijos kasmet pražudo 33.000 europiečių. Ligų prevencijos ekspertai skelbia, kad...

Laisvalaikis
2018.11.11
Tadas Ivanauskas – pasirinkęs dirbti Lietuvai 2

Legendiniu vadinamo akademiko Tado Ivanausko (1882–1970 m.) reikšmingų darbų Lietuvai sąrašas nepaprastai...

Laisvalaikis
2018.11.11
Kodėl mums nerūpi Pirmasis pasaulinis karas 4

Šiomis dienomis pasaulis mini 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Lietuva mini tyliai,...

Laisvalaikis
2018.11.11
„Vilnius Mama Jazz“ traukia kozirius 1

Ateinantį ketvirtadienį, lapkričio 15 d., prasidės tarptautinis džiazo festivalis „Vilnius Mama Jazz 2018“.

Laisvalaikis
2018.11.10
Baltijos maisto ir gėrimų mugėje BAF paaiškės geriausias Lietuvos virėjas 2

Lapkričio 9 ir 10 d. Vilniuje, parodų centre „Litexpo“, veikia dvi tarptautinės parodos, susiję su vienu...

Laisvalaikis
2018.11.09
Popiežius patvirtino M. Giedraitį palaimintuoju

XVI a. pradėtas baltųjų augustinų ordino pasauliečio Mykolo Giedraičio beatifikacijos procesas daugiau nei po...

Laisvalaikis
2018.11.09
Kristina Dryža – futurologė, kuriai ateitis neegzistuoja

Australijos lietuvę Kristiną Dryžą vadina viena įtakingiausių pasaulio futurologių, tačiau ji sako, kad...

Laisvalaikis
2018.11.09
VŽ rekomenduoja: 10 savaitgalio renginių

Šį savaitgalį į renginius – iškilių Lietuvos fotografų parodas, savų ir užsienio muzikos virtuozų koncertus,...

Laisvalaikis
2018.11.09
Futbolo kare – grasinimai žaidėjams

Jei galingiausi Europos futbolo klubai įgyvendins savo planus ir įkurs naują Europos superlygą, FIFA žada šių...

Laisvalaikis
2018.11.08
„Scanorama“ tranzuoja per šiuolaikinį kiną: kur stabtelti?

Spalio 8 d. prasidėjo didžiausias rudens kino renginys – Europos šalių kino forumas „Scanorama“, kurio...

Laisvalaikis
2018.11.08
„Vilniaus lapai“ pristato Lietuvos ir pasaulio literatūros žvaigždes

Lapkričio 8 d. Vilniuje, geležinkelio stoties perone veikiančiame bare „Peronas“, „apšildomuoju“ renginiu...

Laisvalaikis
2018.11.08
Mirė aktorius Arūnas Storpirštis 4

Lapkričio 6 d., antradienį, po ligos mirė teatro ir kino aktorius Arūnas Storpirštis. Kaip praneša naujienų...

Laisvalaikis
2018.11.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau