Lietuviška „Laimė“ į Rusiją keliauja iš Argentinos

Publikuota: 2015-08-30
Lietuvos perdirbėjai produktus su savo prekės ženklais patiki gaminti rusams vildamiesi, kad taip bus lengviau grįžti. Konflikto pabaigos artimiausiais metais niekas nelaukia. Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
Lietuvos perdirbėjai produktus su savo prekės ženklais patiki gaminti rusams vildamiesi, kad taip bus lengviau grįžti. Konflikto pabaigos artimiausiais metais niekas nelaukia. Arūno Milašiaus (VŽ) nuotr.
 

Lietuvos pieno perdirbėjai, perdavę savo prekių ženklus rusams, mėgina išlaikyti tenykštę rinką, tačiau šių produktų pardavimai toli gražu ne tokie, kaip lietuviškų gaminių iki embargo.

Šis kelias rizikingas tuo, kad taip galima sugadinti prekių ženklo reputaciją, nes pirkėjai iš skonio ir kokybės supranta, kad pakuotėje ne lietuviškas ar olandiškas, bet vietinės maisto pramonės gaminys.

„Lietuvos ir užsienio bendrovės Rusijoje gamina produktus su savo prekių ženklais, tačiau jų parduodame kelis kartus mažiau nei originalų iki draudimo. Žmonės supranta, kad tai tik paprastas rusiškas sūris lietuviškoje pakuotėje, kuris kainuoja du kartus daugiau“, – kur link veda mėginimai bet kokiu būdu išlaikyti prekių ženklus, pasakoja Petras Čepkauskas, Permės prekybos tinklo „Norman Vivat“ komercijos direktorius.

Prekybininkai atsargūs

Perdirbėjai, bendradarbiaujantys su kolegomis Rusijoje, nesitiki, kad tai pakeis normalų eksportą.

„Kada nors prekyba su Rusija bus atnaujinta, tačiau iki to laiko norime išlaikyti pozicijas rinkoje. Sprendimu perduoti gamybą su „Rokiškio“ prekių ženklu rusams esame patenkinti“, – patirtimi dalijasi Dalius Trumpa, AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas.

Bendrovė partneriams perdavė sūrio ir varškės gamybą. „Rokiškio sūrio“ vadovas pripažįsta, kad numatytus planus „beveik pavyko įgyvendinti“.

Kitaip nei p. Čepkauskas, p. Trumpa nurodo kitą pardavimų mažėjimo priežastį. Mažmenininkai žino, kad importas iš Lietuvos draudžiamas, tad jie bijo priimti netgi savo šalyje pagamintus produktus su svetimų valstybių prekių ženklais. Tikrintojams gana sudėtinga įrodyti, kad tai nėra draudžiami maisto produktai, kuriuos reikia sunaikinti.

„Šio faktoriaus, kad mūsų partneriai tiesiog prisibijos tikrintojų, neįvertinome“, – politines pasekmes nurodo p. Trumpa.

infogr.am::infogram_0_embargas-73573826

Grįžti galės

Geriau sekasi naujai sukurtiems prekių ženklams, imituojantiems lietuvišką produkciją. Pavyzdžiui, vienas iš didmenininkų, platinusių lietuviškus gaminius, parduoda sūrį „Laimė“, kuris gaminamas Argentinoje ir parduodamas Rusijoje kaip lietuviškas.

„Tai išskirtinis produktas, kurį pirkėjai pamėgo“, – dėlioja p. Čepkauskas.

„Rokiškio sūrio“ vadovas kol kas neplanuoja imtis panašių žygių ir gaminti ne Rusijoje, bet kitose sankcijų nepaliestose valstybėse ir taip atrasti naujų skonių.

Ponas Čepkauskas įsitikinęs, kad Rusija lietuviams nėra prarasta rinka. Kai baigsis politinės kovos ir prekyba bus leidžiama, perdirbėjai sėkmingai grįš. Mūsų prekių ženklai žinomi, žmonės prie jų priprato per kelis dešimtmečius. Kelerių metų pertrauka nebus kritinė. Pirkėjai neturi priešiškumo atskirų valstybių produktams. Iki šiol vienas iš karamelinių saldainių pardavimo lyderių – Ukrainos prezidentui Piotro Porošenkai priklausantis „Roshen“.

Asortimentas menkesnis

Nors ir deda nemažai pastangų, lietuviams konkurentams tenka atiduoti gana didelę rinkos dalį.

„Nepaisant pastangų, produktų su lietuviškais prekių ženklais parduotuvių lentynose kur kas mažiau nei iki draudimų“, – pasakoja p. Trumpa.

Stabdo ne tik prekybininkų baimė, bet ir tai, kad gamintojas mūsų produktams skiria mažiau dėmesio nei saviems. Rusai puikiai supranta, kad vos tik bus leista prekiauti, į Rusijos prekybos centrų lentynas keliaus Lietuvoje pagaminti maisto produktai.

„Pelningumo parduodant Rusijoje ir Lietuvoje pagamintus produktus net negalime lyginti. Dabar mūsų tikslias – tiesiog išlaikyti pozicijas“, – sako p. Trumpa.

Ilga atmintis

Giedrius Bagušinskas, Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius, lietuvių pastangas svetimoje rinkoje išlaikyti bent jau prekių ženklus vertina teigiamai.

„Nors kuo ilgiau nesi rinkoje, tuo tavo prekių ženklai greičiau pamirštami. Antra vertus, mes neprekiaujame ne dėl kokybės, bet dėl politikos. Be to, negalime prekiauti tiek mes, tiek mūsų konkurentai iš Vakarų“, – aiškina p. Bagušinskas.

Gamyba vietoje su lietuviškais prekių ženklais – tiesiog mėginimas palaikyti įdirbį. Tačiau visi supranta, kad šie gaminiai tiesiog pakaitalai, kurie neatitinka originalo. Asociacijos vadovas sako, kad mūsų patirtis skaičiuojama dešimtmečiais ir per keletą metų nebūsime pamiršti. Be to, draudžiamas produktas tampa patraukliu geidžiamu vaisiumi.

„Tokie prekės ženklai kaip „Laimė“ – tai ne gamintojų, o prekybininkų verslas. Jie mato nišas, vietinė pramonė neturi kuo pakeisti buvusius produktus. Tiesiog kuriamos naujos etiketės ir mėginama parduoti. Greičiausiai tai trumpalaikis projektas“, – analizuoja p. Bagušinskas.

Tinklai nerizikuoja

Nors buvo spėlionių, kad verslas sugebės apeiti embargą, tačiau realiai norinčiųjų rizikuoti nedaug.

„Didieji prekybos tinklai parduoda tik produktus, kuriuos galima įvežti pagal embargo taisykles. Pavyzdžiui, jei sūriai gaminti ES, tai jie be laktozės, jei kitokie – gaminti Šveicarijoje ar Pietų Amerikoje. Visų prekių dokumentai tvarkingi“, – aiškina p. Čepkauskas.

Norinčiųjų patekti tarp politinių girnapusių nėra. Pavyzdžiui, Prancūzijos ambasada net oficialiai kreipėsi į „Rosselchoznadzor“, Rusijos fitosanitarijos tarnybos, vadovus prašydama paaiškinti, kodėl prancūzams priklausantis vienas didžiausių Rusijos prekybos tinklų „Ašan“ nuolat tikrinamas ir baudžiamas. Prekybos tinklas, Rusijoje valdantis daugiau kaip 200 parduotuvių, net buvo priverstas trumpam uždaryti visus savo mėsos cechus.

Neramus ruduo

Kol kas nėra griūties ir mažmeninėje rinkoje. Tačiau rudens prekybininkai laukia su nerimu.

„Mūsų pardavimai Rusijoje pinigine išraiška nepakito. Tačiau dėl rublio nuvertėjimo žmonės renkasi pigesnius produktus. 2014 m. per akcijas parduodavome 20%, šiemet jau 30%“, – kaip ekonominė suirutė veikia Rusijos mažmeninę rinką, pasakoja p. Čepkauskas.

Krinta įvežtinių produktų pardavimai, dėl silpstančio rublio jie sąlyginai brangesni.

Tokį sąlyginį stabilumą jis sieja su vasara. Rudenį vartojimas gali menkti, nes uždaromos gana didelės gamyklos, bus optimizuojamos valstybės įstaigos. Krizę padidins ir pigi nafta.

infogr.am::infogram_0_maisto_produktai

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 17 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
JAV leista kultivuoti modifikuotą, maistui tinkamą medvilnę 9

JAV reguliacinės tarnybos suteikė savo šalies ūkininkams teisę auginti medvilnę, kuri yra genetiškai...

Agroverslas
2018.10.23
Miško savininkai: aplinkos ministras pataikauja garsiau rėkiantiems 5

Miško savininkai neigiamai vertina nuo 2019 m. numatomus taikyti apribojimus atlikti kirtimo darbus maždaug...

Agroverslas
2018.10.22
Keičiasi „Coca-Cola“ vadovai 1

Bendrovė „The Coca-Cola Company“ pranešė, kad įmonės prezidentu, atsakingu už veiklą Europos, Artimųjų Rytų...

Agroverslas
2018.10.22
Lengvina reikalavimus, nes tikisi daugiau žvėrienos perdirbėjų Premium 1

Žvėriena prekiaujančios bendrovės teigia, kad prekė, nors ir nišinė, Lietuvoje yra paklausi. Tiesa, įsigyti...

Agroverslas
2018.10.21
Lietuviškam midui ir putojančiam vynui Kinijoje ir JAV populiarinti – 1,6 mln. Eur 1

Siekiant populiarinti Europos Sąjungos (ES) maisto produktus Europoje ir pasaulyje, Lietuvai šią savaitę...

Agroverslas
2018.10.21
Per savaitę – 4 skundai dėl adatų maisto produktuose 4

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja vartotojus būti budrius – šalies parduotuvėse...

Agroverslas
2018.10.19
Grubių pažeidimų Labanoro girioje nerado, bet plynus kirtimus uždraus 15% Lietuvos miškų 20

Preliminarūs kirtimų Labanoro regioniniame parke tyrimai rodo, kad grubių pažeidimų nepadaryta, sako aplinkos...

Verslo aplinka
2018.10.19
Patvirtintas vilkų sumedžiojimo limitas

Kęstutis Navickas, aplinkos ministras patvirtino vilkų sumedžiojimo limitą 2018–2019 m. medžioklės sezonui –...

Agroverslas
2018.10.19
Ekologinis amžiaus projektas: Kauno meras norėtų, ministerija nemato galimybių 12

Aplinkosaugos entuziastai vėl kelia kurį laiką pamirštą idėją ant Kauno A. Brazausko hidroelektrinės...

Verslo aplinka
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Brangsta alaus žaliavos: aludariai kalba apie kainų kėlimą ir pelningumo mažėjimą Premium 3

Šalies aludariai ruošiasi ryškiam gamybos kaštų augimui – kitąmet prognozuojama, kad didės beveik visų...

Agroverslas
2018.10.19
Lietuvos žemdirbiai įteikė peticijas ES Parlamentui ir Komisijai

Lietuvos žemdirbiai, reikalaudami didesnių Europos Sąjungos (ES) tiesioginių išmokų, ketvirtadienį Briuselyje...

Agroverslas
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Lietuviški šaltalankiai iškeliauja į Skandinaviją: ūkininkų verslo praktika Premium 1

Lietuviai atranda naudingas šaltalankių uogas – šalyje daugėja jas auginančių ūkininkų, plečiasi plantacijų...

Agroverslas
2018.10.17
Kaip ilgai dar džiaugsis smaližiai?

Dietologai ir mitybos ekspertai dėl to, ko gero, nė kiek nesidžiaugia. Ne itin tai džiugina ir cukrinių...

Agroverslas
2018.10.17
ES žemės ūkio maisto produktų populiarinimui - 172 mln. Eur

Europos Komisija iš ES žemės ūkio biudžeto skirs 172,5 mln. Eur finansavimą ES žemės ūkio maisto produktams...

Agroverslas
2018.10.17
„Pieno tyrimai“ taps UAB, paskui bus sujungta su kita įmone

Valstybės įmonė „Pieno tyrimai“ bus pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, o kitąmet bus sujungta su įmone...

Verslo aplinka
2018.10.17
Grūdų rinka: situacija – išskirtinė Premium 1

Nors grūdų kaina, nuslopus spekuliacijoms ir emocijomis, stabilizuojasi, ramybe šiame sektoriuje nedvelkia.

Agroverslas
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
„KG Group“ paukštynų pardavimai Japonijoje viršijo 0,5 mln. Eur

Tris metų ketvirčius augantys „KG Group“ paukštynų pardavimai Japonijoje viršijo 500.000 Eur.

Agroverslas
2018.10.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau