Atlyginimai – lietuviški, o mokesčiai – vakarietiški

Publikuota: 2015-08-29
Atnaujinta 2015-08-29 08:55
Nerijus Nedzinskas, „PwC“ partneris: „Biudžeto pajamos turėtų būti surenkamos kaip nedidelis procentas nuo didelės apimties ekonomikos dalyvių pajamų, o ne kuo daugiau apmokestinant likusius sąžiningus mokesčių mokėtojus.“ Juditos grigelytės nuotr.
Nerijus Nedzinskas, „PwC“ partneris: „Biudžeto pajamos turėtų būti surenkamos kaip nedidelis procentas nuo didelės apimties ekonomikos dalyvių pajamų, o ne kuo daugiau apmokestinant likusius sąžiningus mokesčių mokėtojus.“ Juditos grigelytės nuotr.

Vienos draugiškiausių pelno apmokestinimo sistemų Europoje Lietuvai nepakanka, kad pavyktų prisitraukti taip geidžiamų tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Patraukliam pelno mokesčiui į parankę turėtų įsikibti ir gerokai sulieknėjęs darbo jėgos apmokestinimas.

Su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą šalys lengvina nuolat, pavyzdžiui, per pastaruosius 15 metų (2000–2014 m.) sumažėjo daugiau nei 5 proc. punktais dešimtyje labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Tai nurodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atlyginimų apmokestinimo ataskaitoje „Taxing Wages 2015“.

Tarp jų – kaimynė Lenkija, Švedija, Danija, Airija, Izraelis, Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystė, Australija, Vengrija. Mokestinė dalis darbo kainoje labiausiai, t. y. 18,1%, sumažėjo Airijoje. Į ją daugeliu aspektų lygiuojamės kaip į progresyvią ekonomiką, sėkmingai panaudojusią ES paramą ir užsienio investuotojų kapitalą kuriant gerai mokamas darbo vietas.

Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas kelerius metus nekeičiamas ir siekia apie 40%.

Įmokos – nepadoriai aukštos

Lietuvoje per lyginamąjį laikotarpį taip pat reikšmingai sumažėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas – dar 2000 m. galiojo 33%, o nuo 2009 m. – 15%. Taip pat apkarpytas pelno mokestis (nuo 24 iki 15%), kaip minėta, dabar galioja vienas patraukliausių Europoje pelno apmokestinimo režimų. Deja, iki šiol nepajudintos pensijų ir socialinio draudimo įmokos tarptautiniame kontekste atrodo nepadoriai didelės. Todėl dėl aukštų mokesčių netenkame dalies taip reikalingų TUI, jas priglobia konkurencingesnę mokestinę aplinką siūlančios kitos valstybės.

Kur darbo mokesčiai mažiausi

Šiuo metu, rodo EBPO tyrimas, mažiausiai su darbo santykiais susijusi mokestinė našta yra Čilėje, Izraelyje ir Šveicarijoje. 2014 m. ji šiose šalyse atitinkamai siekė 6,6%, 14,7% ir 16,1%, o EBPO vidurkis sudarė 31,3%.  

infogr.am::infogram_0_mokestine_nasta_nuo_darbo_kainos

Tyrimas neapima Lietuvos (kaip ir Latvijos), dar ne organizacijos narės, tačiau, „PwC“ mokesčių ekspertų skaičiavimais, Lietuvoje mokestinė našta darbuotojui nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekia 40,1%. Skaičiuojant mokestinę naštą nuo vidutinio darbo užmokesčio, kaip EBPO tyrime, kai pirmam sutuoktiniui išmokamas 100%, o antram – 67% VDU, ta našta mažėja iki 38,5%.

Su mažiausią mokestinę naštą darbo kainai taikančiomis EBPO šalimis narėmis dėl investuotojų kuriamų gerai mokamų darbo vietų nekonkuruojame. Tačiau Lenkijoje, Slovakijoje ir Estijoje mokestinė našta, EBPO duomenimis, yra mažesnė nei Lietuvoje, ji atitinkamai siekia 32,6%, 35,5% ir 36,7%.

Matome, kad net Danijoje darbo santykiai apmokestinami mažiau nei Lietuvoje, jau nekalbant apie Airiją, kur mokesčiai darbo kainoje tesiekia 20,3%. Taip yra dėl taikomo didesnio progresyvumo gyventojų pajamoms. Pavyzdžiui, Airijoje mokestinė našta viengungiui jau siekia 28,2%. Danijoje, kur per biudžetą perskirstoma didelė mokesčių dalis, mokestinė našta mažesnė nei Lietuvoje ir todėl, kad darbdavys apskritai nemoka socialinio draudimo įmokų, o darbuotojui ten taikoma fiksuoto 10.837 DDK (1.452 Eur) dydžio įmoka.

Darbo santykių reguliavimas, jų apmokestinimas Lietuvoje išlieka iš esmės nepajudinta problema nuo pat Seimo rinkimų 2012 m. Rudenį paaiškės, ar tiksint rinkimų laikrodžiui politikams pakaks politinės valios įteisinti lankstesnius darbo santykius ir patrauklesnį jų apmokestinimą, kurie, pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, „padidintų asmenų užimtumą, pagerintų darbo santykius ir skatintų investicijas“.

Dabar parengtos vadinamosios socialinio modelio įstatymo pataisos, kuriomis būtų įsipareigota per 12 metų kasmet po 1 proc. punktą mažinti „Sodros“ įmokos tarifą. Taip pat numatyta įteisinti „Sodros“ įmokų ribas ties 10 VDU (~7.000 Eur), per šešerius metus jos dar sumažėtų iki 5 VDU. Ribos šiuo metu taikomos tik išmokoms.

Naštą sunkina šešėlis

Nerijus Nedzinskas, „PwC“ partneris, nurodo, kad socialiniame modelyje numatytos pamažu sumažinti darbdavio įmokos gali būti laikomos tam tikru kompromisu tarp darbdavių, profsąjungų ir politikų. Tokiai reformai įsipareigojusi valstybė siųstų stiprų signalą čia kurtis naujoms ir likti jau dirbančioms kompanijoms. Nors trumpalaikėje perspektyvoje darbo santykių apmokestinimas sumažėtų nedaug, po keleto metų laikantis įsipareigojimo mažinti apmokestinimą bendras sumažėjimas taptų reikšmingas, o verslas ir valstybė galėtų pamažu prisitaikyti prie pokyčių.

Jo teigimu, Lietuvoje šiuo metu egzistuoja neproporcinga „Sodros“ įmokų ir išmokų tvarka, todėl įmonėms dažnai per brangu įdarbinti gerai mokamus aukščiausio lygio specialistus. Įvedus „Sodros“ įmokų ribas, šios problemos neliktų. Pritraukiant daugiau talentų į įmones, atsirastų prielaidų didinti Lietuvoje sukuriamą pridėtinę vertę, augti įmonių pelnui, kuris būtų investuojamas į plėtrą, kartu didėtų biudžeto pajamos.

Airiškas kelias labiausiai tiktų

Žygimantas Mauricas, „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas, pabrėžia, kad žemiausi darbo mokesčiai ES šiuo metu yra Airijoje, tačiau ten galioja progresyvi sistema: priklausomai nuo pajamų auga ir mokesčiai. Kita vertus, airiai, priešingai nei skandinavai ar vokiečiai, mažai perskirsto per biudžetą. „Tad Lietuvoje galime rinktis vieną iš galimybių, manau, kad airiškas būdas mums būtų geriausias“, – sako jis. Pasak p. Nedzinsko, be mokestinės naštos palengvinimo, naudingiausia ekonominei šalies plėtrai būtų sumažinti šešėlį.

Šia linkme jau judama: įvesti ribojimai atsiskaityti grynaisiais, diegiama išmani mokesčių administravimo sistema (i.MAS). Jo įsitikinimu, patrauklus darbo santykių, vartojimo ir pelno apmokestinimas bei aktyvūs kontrolės veiksmai paskatintų šešėlyje esantį verslą iš jo pasitraukti ir taip padidinti biudžeto pajamas.

„Biudžeto pajamos turėtų būti surenkamos kaip nedidelis procentas nuo didelės apimties ekonomikos dalyvių pajamų, o ne kuo daugiau apmokestinant likusius sąžiningus mokesčių mokėtojus“, – sako p. Nedzinskas. Vis dėlto, jo įsitikinimu, Lietuva neturėtų kopijuoti išsivysčiusių Vakarų šalių praktikos, o orientuotis į augančią šalių ekonomiką, kur skatinamos naujos investicijos siūlant patrauklų apmokestinimą ar leng­vatas, skatinamas vartojimas perkant prekes ir paslaugas Lietuvoje, o ne užsienio šalyse.

infogr.am::infogram_0_mokestine_nasta_nuo_darbo_kainos_lietuvoje

infogr.am::infogram_0_maziausi_pelno_mokescio_tarifai

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 21 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Turkijos rinkimai: užtikrintai pirmauja Erdoganas 2

Turkai sekmadienį balsuoja prezidento ir parlamento rinkimuose, po kurių įsigalios nauja konstitucinė šalies...

Gražulio narystė partijoje sustabdyta metams

Palangoje šeštadienį posėdžiavusi partijos „Tvarka ir teisingumas“ valdyba nusprendė metams sustabdyti...

Verslo aplinka
2018.06.23
Gentvilas: žemi liberalų reitingai – sunkiausio partijos laikotarpio atspindys 1

Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad rekordiškai žemi jo vadovaujamos partijos...

Verslo aplinka
2018.06.23
Linkevičius Ukrainos verslą paragino aktyviau ieškoti partnerių Lietuvoje 6

Lietuva ir toliau teiks paramą Rytų Ukrainos regionams, sako Ukrainoje viešėjęs užsienio reikalų ministras...

Verslo aplinka
2018.06.23
Konservatoriai ir „valstiečiai“ – populiariausios partijos Lietuvoje, rodo apklausa

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau išlieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys...

Verslo aplinka
2018.06.23
Teisiamųjų suole atsidūrusio Liberalų sąjūdžio reitingai smuko rekordiškai – apklausa 1

Jei rinkimai į Seimą vyktų dabar, Liberalų sąjūdis nepatektų į Seimą, nes neperžengtų įstatymu numatyto...

Verslo aplinka
2018.06.23
Reformos skinasi kelią: po svarstymo pritarė „Sodros“ įmokų „luboms“, mokesčių sujungimui 29

Seimas penktadienį per nenumatytą posėdį ėmėsi svarstyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų.

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos biudžeto planas sulaukia vis daugiau nepritarimo balsų 2

Vokietijos ir Prancūzijos planas sukurti atskirą euro zonos biudžetą sulaukė pasipriešinimo iš Lenkijos.

Verslo aplinka
2018.06.22
Sprendimas dėl etatinio pedagogų apmokėjimo Seime atidėtas 1

Seimas penktadienį pradėjo svarstyti etatinį mokytojų apmokėjimo modelį, tačiau opozicinių konservatorių...

Verslo aplinka
2018.06.22
„Brexit“: „Airbus“ įspėjo dėl pasitraukimo iš JK 4

14.000 darbo vietų Jungtinėje Karalystėje (JK) sukūrusi lėktuvų gamintoja „Airbus“ gali atsisakyti savo planų...

Verslo aplinka
2018.06.22
Valdančiųjų dovana profsąjungoms – jos bus prilygintos partijoms 1

Gyventojai turės galimybę profesinėms sąjungoms atskirai skirti 1% gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tad šios...

Verslo aplinka
2018.06.22
Politikai klimpsta valstybės tarnybos reformoje

Nors valdantieji buvo nusiteikę jau kitą savaitę patvirtinti valstybės tarnybos reformą, šis klausimas ima...

Verslo aplinka
2018.06.22
Euro zonos kreditoriai pasiekė istorinį susitarimą ir sumažino Graikijos skolos naštą 5

Baigiantis Graikijos gelbėjimo programai, euro zonos finansų ministrai pasiekė susitarimą palengvinti šalies...

Verslo aplinka
2018.06.22
Linkevičius Ukrainoje susitiko su Babčenko 3

Ukrainoje viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienio vakarą susitiko su savo mirtį...

Verslo aplinka
2018.06.22
Seime juda iniciatyva viešinti prisipažinusius KGB‘istus, VSD tai vadina klaida 5

Seimas po audringų diskusijų sutiko svarstyti pasiūlymą jau kitąmet paviešinti Lietuvos valstybei oficialiai...

Verslo aplinka
2018.06.21
Mokesčių reforma: lenktynės su laiku Premium 9

Seimo valdantiesiems paskendus diskusijose ir gerokai vėluojant patvirtinti mokesčių bei pensijų sistemų...

Verslo aplinka
2018.06.21
Būstą regionuose įsigyjančiam jaunimui – valstybės parama 18

Mažesniuose miestuose ar rajonuose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos gaus valstybės paramą, kuri sieks...

Verslo aplinka
2018.06.21
„Brexit“: JK parlamentas palaimino May planą

Theresos May, Jungtinės Karalystės (JK) ministrės pirmininkės, „Brexit“ strategija sulaukė svarbaus...

Verslo aplinka
2018.06.21
Latvijoje suimtas parlamento narys, įtariamas neskaidriu partijos finansavimu

Latvijos korupcijos prevencijos biuras po parlamento pritarimo suėmė Saeimos narį Artusą Kaiminį.

Verslo aplinka
2018.06.20
Šapoka: tai yra klaida, kurios pasekmes prognozuoti būtų sunku 25

Vilius Šapoka, finansų ministras, neigiamai vertina „chaotiškus“ Seimo biudžeto ir finansų komiteto priimtus...

Verslo aplinka
2018.06.20

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau