Atlyginimai – lietuviški, o mokesčiai – vakarietiški

Publikuota: 2015-08-29
Atnaujinta 2015-08-29 08:55
Nerijus Nedzinskas, „PwC“ partneris: „Biudžeto pajamos turėtų būti surenkamos kaip nedidelis procentas nuo didelės apimties ekonomikos dalyvių pajamų, o ne kuo daugiau apmokestinant likusius sąžiningus mokesčių mokėtojus.“ Juditos grigelytės nuotr.
Nerijus Nedzinskas, „PwC“ partneris: „Biudžeto pajamos turėtų būti surenkamos kaip nedidelis procentas nuo didelės apimties ekonomikos dalyvių pajamų, o ne kuo daugiau apmokestinant likusius sąžiningus mokesčių mokėtojus.“ Juditos grigelytės nuotr.

Vienos draugiškiausių pelno apmokestinimo sistemų Europoje Lietuvai nepakanka, kad pavyktų prisitraukti taip geidžiamų tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Patraukliam pelno mokesčiui į parankę turėtų įsikibti ir gerokai sulieknėjęs darbo jėgos apmokestinimas.

Su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą šalys lengvina nuolat, pavyzdžiui, per pastaruosius 15 metų (2000–2014 m.) sumažėjo daugiau nei 5 proc. punktais dešimtyje labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Tai nurodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atlyginimų apmokestinimo ataskaitoje „Taxing Wages 2015“.

Tarp jų – kaimynė Lenkija, Švedija, Danija, Airija, Izraelis, Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystė, Australija, Vengrija. Mokestinė dalis darbo kainoje labiausiai, t. y. 18,1%, sumažėjo Airijoje. Į ją daugeliu aspektų lygiuojamės kaip į progresyvią ekonomiką, sėkmingai panaudojusią ES paramą ir užsienio investuotojų kapitalą kuriant gerai mokamas darbo vietas.

Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas kelerius metus nekeičiamas ir siekia apie 40%.

Įmokos – nepadoriai aukštos

Lietuvoje per lyginamąjį laikotarpį taip pat reikšmingai sumažėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas – dar 2000 m. galiojo 33%, o nuo 2009 m. – 15%. Taip pat apkarpytas pelno mokestis (nuo 24 iki 15%), kaip minėta, dabar galioja vienas patraukliausių Europoje pelno apmokestinimo režimų. Deja, iki šiol nepajudintos pensijų ir socialinio draudimo įmokos tarptautiniame kontekste atrodo nepadoriai didelės. Todėl dėl aukštų mokesčių netenkame dalies taip reikalingų TUI, jas priglobia konkurencingesnę mokestinę aplinką siūlančios kitos valstybės.

Kur darbo mokesčiai mažiausi

Šiuo metu, rodo EBPO tyrimas, mažiausiai su darbo santykiais susijusi mokestinė našta yra Čilėje, Izraelyje ir Šveicarijoje. 2014 m. ji šiose šalyse atitinkamai siekė 6,6%, 14,7% ir 16,1%, o EBPO vidurkis sudarė 31,3%.  

infogr.am::infogram_0_mokestine_nasta_nuo_darbo_kainos

Tyrimas neapima Lietuvos (kaip ir Latvijos), dar ne organizacijos narės, tačiau, „PwC“ mokesčių ekspertų skaičiavimais, Lietuvoje mokestinė našta darbuotojui nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekia 40,1%. Skaičiuojant mokestinę naštą nuo vidutinio darbo užmokesčio, kaip EBPO tyrime, kai pirmam sutuoktiniui išmokamas 100%, o antram – 67% VDU, ta našta mažėja iki 38,5%.

Su mažiausią mokestinę naštą darbo kainai taikančiomis EBPO šalimis narėmis dėl investuotojų kuriamų gerai mokamų darbo vietų nekonkuruojame. Tačiau Lenkijoje, Slovakijoje ir Estijoje mokestinė našta, EBPO duomenimis, yra mažesnė nei Lietuvoje, ji atitinkamai siekia 32,6%, 35,5% ir 36,7%.

Matome, kad net Danijoje darbo santykiai apmokestinami mažiau nei Lietuvoje, jau nekalbant apie Airiją, kur mokesčiai darbo kainoje tesiekia 20,3%. Taip yra dėl taikomo didesnio progresyvumo gyventojų pajamoms. Pavyzdžiui, Airijoje mokestinė našta viengungiui jau siekia 28,2%. Danijoje, kur per biudžetą perskirstoma didelė mokesčių dalis, mokestinė našta mažesnė nei Lietuvoje ir todėl, kad darbdavys apskritai nemoka socialinio draudimo įmokų, o darbuotojui ten taikoma fiksuoto 10.837 DDK (1.452 Eur) dydžio įmoka.

Darbo santykių reguliavimas, jų apmokestinimas Lietuvoje išlieka iš esmės nepajudinta problema nuo pat Seimo rinkimų 2012 m. Rudenį paaiškės, ar tiksint rinkimų laikrodžiui politikams pakaks politinės valios įteisinti lankstesnius darbo santykius ir patrauklesnį jų apmokestinimą, kurie, pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, „padidintų asmenų užimtumą, pagerintų darbo santykius ir skatintų investicijas“.

Dabar parengtos vadinamosios socialinio modelio įstatymo pataisos, kuriomis būtų įsipareigota per 12 metų kasmet po 1 proc. punktą mažinti „Sodros“ įmokos tarifą. Taip pat numatyta įteisinti „Sodros“ įmokų ribas ties 10 VDU (~7.000 Eur), per šešerius metus jos dar sumažėtų iki 5 VDU. Ribos šiuo metu taikomos tik išmokoms.

Naštą sunkina šešėlis

Nerijus Nedzinskas, „PwC“ partneris, nurodo, kad socialiniame modelyje numatytos pamažu sumažinti darbdavio įmokos gali būti laikomos tam tikru kompromisu tarp darbdavių, profsąjungų ir politikų. Tokiai reformai įsipareigojusi valstybė siųstų stiprų signalą čia kurtis naujoms ir likti jau dirbančioms kompanijoms. Nors trumpalaikėje perspektyvoje darbo santykių apmokestinimas sumažėtų nedaug, po keleto metų laikantis įsipareigojimo mažinti apmokestinimą bendras sumažėjimas taptų reikšmingas, o verslas ir valstybė galėtų pamažu prisitaikyti prie pokyčių.

Jo teigimu, Lietuvoje šiuo metu egzistuoja neproporcinga „Sodros“ įmokų ir išmokų tvarka, todėl įmonėms dažnai per brangu įdarbinti gerai mokamus aukščiausio lygio specialistus. Įvedus „Sodros“ įmokų ribas, šios problemos neliktų. Pritraukiant daugiau talentų į įmones, atsirastų prielaidų didinti Lietuvoje sukuriamą pridėtinę vertę, augti įmonių pelnui, kuris būtų investuojamas į plėtrą, kartu didėtų biudžeto pajamos.

Airiškas kelias labiausiai tiktų

Žygimantas Mauricas, „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas, pabrėžia, kad žemiausi darbo mokesčiai ES šiuo metu yra Airijoje, tačiau ten galioja progresyvi sistema: priklausomai nuo pajamų auga ir mokesčiai. Kita vertus, airiai, priešingai nei skandinavai ar vokiečiai, mažai perskirsto per biudžetą. „Tad Lietuvoje galime rinktis vieną iš galimybių, manau, kad airiškas būdas mums būtų geriausias“, – sako jis. Pasak p. Nedzinsko, be mokestinės naštos palengvinimo, naudingiausia ekonominei šalies plėtrai būtų sumažinti šešėlį.

Šia linkme jau judama: įvesti ribojimai atsiskaityti grynaisiais, diegiama išmani mokesčių administravimo sistema (i.MAS). Jo įsitikinimu, patrauklus darbo santykių, vartojimo ir pelno apmokestinimas bei aktyvūs kontrolės veiksmai paskatintų šešėlyje esantį verslą iš jo pasitraukti ir taip padidinti biudžeto pajamas.

„Biudžeto pajamos turėtų būti surenkamos kaip nedidelis procentas nuo didelės apimties ekonomikos dalyvių pajamų, o ne kuo daugiau apmokestinant likusius sąžiningus mokesčių mokėtojus“, – sako p. Nedzinskas. Vis dėlto, jo įsitikinimu, Lietuva neturėtų kopijuoti išsivysčiusių Vakarų šalių praktikos, o orientuotis į augančią šalių ekonomiką, kur skatinamos naujos investicijos siūlant patrauklų apmokestinimą ar leng­vatas, skatinamas vartojimas perkant prekes ir paslaugas Lietuvoje, o ne užsienio šalyse.

infogr.am::infogram_0_mokestine_nasta_nuo_darbo_kainos_lietuvoje

infogr.am::infogram_0_maziausi_pelno_mokescio_tarifai

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 21 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Miškingose savivaldybėse leista kirsti medžius ir statyti namus 8

Kelios didesnio miškingumo Lietuvos savivaldybės bus atleistos nuo didesnių kompensacijų valstybei už...

Seimas imasi Konstitucijos pataisos dėl LRT valdymo

Maždaug po pusmečio Seimas žada pirmą kartą balsuoti dėl valdančiųjų valstiečių-žaliųjų lyderio pasiūlytos...

Valstybės šimtmečio ir popiežiaus vizito proga paskelbta amnestija 1

Kitąmet bemaž pora šimtų nuteistųjų bus išleisti iš laisvės atėmimo vietų, dar daugiau kaip dviem...

Valdantieji užtikrino socialdarbiečių finansavimą nuo kitų metų 1

Valdantieji sugebėjo užtikrinti pakankamą balsų daugumą Seime, kad būtų patvirtintos įstatymų pataisos,...

Vyriausybė: Druskininkuose nebus įvedamas tiesioginis valdymas

Nors pagal galiojančius įstatymus Druskininkų savivaldybėje jau daugiau kaip prieš metus turėjo būti įvestas...

Verslo aplinka
2018.11.14
Jungia Kainų komisiją su Energetikos inspekcija

Nuo kitų metų liepos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) bus sujungta su Valstybine...

Verslo aplinka
2018.11.14
Seimo nariai siūlo biudžetą išpūsti trečdaliu milijardo Premium 2

Seimo komitetai ir pavieniai parlamentarai siūlo kitų metų biudžeto išlaidas didinti 0,35 mlrd. Eur, t. y.

Verslo aplinka
2018.11.14
STT: viešuosiuose pirkimuose dažnai laimi ligoninių rėmėjai

Lietuvos ligoninių viešuosius pirkimus neretai laimi įmonės, suteikusios paramą toms medicinos įstaigoms arba...

Verslo aplinka
2018.11.14
Žada sutrumpinti bankroto procedūrą 1

Pertvarkius juridinių asmenų nemokumo sistemą maždaug trečdaliu sutrumpėtų bankroto procedūros laikotarpis.

Verslo aplinka
2018.11.13
Už 2016-aisiais padarytus pažeidimus iš LSDP atimta biudžeto dotacija 5

Dabar jau opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pripažinta padariusi šiurkščius rinkimų...

Verslo aplinka
2018.11.13
Valdžios pusiaukelė: rašomas atsargiai teigiamas pažymys Premium

Dveji šio Seimo ir Vyriausybės darbo metai parodė, kad valdžia iš esmės vykdo užsibrėžtus tikslus, tačiau...

Verslo aplinka
2018.11.13
Neblogus Vyriausybės planus temdo skandalai ir kompetencijos trūkumas Premium

Dabartinė valdančioji dauguma iš esmės geba užtikrinti pakankamą paramą savo Vyriausybei ir tikriausiai...

Verslo aplinka
2018.11.13
Distancijos vidurys: atsipūsti nėra laiko 3

Valdžia nuėjo pusę jai skirto kelio – rytoj sukanka dveji metai, kai pradėjo dirbti dabartinis Seimas, po...

Verslo aplinka
2018.11.13
Prasideda prezidento rinkimų politinė kampanija

Iki prezidento rinkimų likus lygiai pusmečiui prasideda šių rinkimų politinės kampanijos laikotarpis – tris...

Verslo aplinka
2018.11.11
Rusų lokys bunda iš miego Viduriniuose Rytuose Premium 4

Prieš trejus metus Rusijai įsitraukus į konfliktą Sirijoje, pasigirdo balsų, teigiančių, kad Vladimiras...

Verslo klasė
2018.11.10
„Sodra“ turės laikiną vadovą

Aštuonerius metus „Sodrai“ vadovavęs Mindaugas Sinkevičius baigia savo darbą šiose pareigose. Nuo pirmadienio...

Verslo aplinka
2018.11.09
Valstiečiai-žalieji vėl siūlo mažinti Seimą – šįkart iki 121 nario 5

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vėl siūlo projektą dėl Seimo narių skaičiaus...

Verslo aplinka
2018.11.09
Ligoninių tinklą peržiūrės kas 5 metus, jose atsiras valdybos 1

Seimui vėl teikiamos pataisos dėl gydymo įstaigų pertvarkos, be kita ko numatančios ir galimybę optimizuoti...

Verslo aplinka
2018.11.09
Perbėgėliai liko ant ledo 27

Žlugo „valstiečių“ planas apdovanoti mokesčių mokėtojų pinigais prie jų prisišliejusius perbėgėlius iš...

Finansai
2018.11.09
Paskirstyta dotacija partijoms, sprendimas dėl socialdemokratų atidėtas 1

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį partijoms paskirstė antrojo pusmečio dotacijas. Turėjo būti...

Verslo aplinka
2018.11.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau