Atlyginimai – lietuviški, o mokesčiai – vakarietiški

Publikuota: 2015-08-29
Atnaujinta 2015-08-29 08:55
Nerijus Nedzinskas, „PwC“ partneris: „Biudžeto pajamos turėtų būti surenkamos kaip nedidelis procentas nuo didelės apimties ekonomikos dalyvių pajamų, o ne kuo daugiau apmokestinant likusius sąžiningus mokesčių mokėtojus.“ Juditos grigelytės nuotr.
Nerijus Nedzinskas, „PwC“ partneris: „Biudžeto pajamos turėtų būti surenkamos kaip nedidelis procentas nuo didelės apimties ekonomikos dalyvių pajamų, o ne kuo daugiau apmokestinant likusius sąžiningus mokesčių mokėtojus.“ Juditos grigelytės nuotr.

Vienos draugiškiausių pelno apmokestinimo sistemų Europoje Lietuvai nepakanka, kad pavyktų prisitraukti taip geidžiamų tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Patraukliam pelno mokesčiui į parankę turėtų įsikibti ir gerokai sulieknėjęs darbo jėgos apmokestinimas.

Su darbo santykiais susijusią mokestinę naštą šalys lengvina nuolat, pavyzdžiui, per pastaruosius 15 metų (2000–2014 m.) sumažėjo daugiau nei 5 proc. punktais dešimtyje labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių. Tai nurodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atlyginimų apmokestinimo ataskaitoje „Taxing Wages 2015“.

Tarp jų – kaimynė Lenkija, Švedija, Danija, Airija, Izraelis, Naujoji Zelandija, Jungtinė Karalystė, Australija, Vengrija. Mokestinė dalis darbo kainoje labiausiai, t. y. 18,1%, sumažėjo Airijoje. Į ją daugeliu aspektų lygiuojamės kaip į progresyvią ekonomiką, sėkmingai panaudojusią ES paramą ir užsienio investuotojų kapitalą kuriant gerai mokamas darbo vietas.

Lietuvoje darbo jėgos apmokestinimas kelerius metus nekeičiamas ir siekia apie 40%.

Įmokos – nepadoriai aukštos

Lietuvoje per lyginamąjį laikotarpį taip pat reikšmingai sumažėjo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas – dar 2000 m. galiojo 33%, o nuo 2009 m. – 15%. Taip pat apkarpytas pelno mokestis (nuo 24 iki 15%), kaip minėta, dabar galioja vienas patraukliausių Europoje pelno apmokestinimo režimų. Deja, iki šiol nepajudintos pensijų ir socialinio draudimo įmokos tarptautiniame kontekste atrodo nepadoriai didelės. Todėl dėl aukštų mokesčių netenkame dalies taip reikalingų TUI, jas priglobia konkurencingesnę mokestinę aplinką siūlančios kitos valstybės.

Kur darbo mokesčiai mažiausi

Šiuo metu, rodo EBPO tyrimas, mažiausiai su darbo santykiais susijusi mokestinė našta yra Čilėje, Izraelyje ir Šveicarijoje. 2014 m. ji šiose šalyse atitinkamai siekė 6,6%, 14,7% ir 16,1%, o EBPO vidurkis sudarė 31,3%.  

infogr.am::infogram_0_mokestine_nasta_nuo_darbo_kainos

Tyrimas neapima Lietuvos (kaip ir Latvijos), dar ne organizacijos narės, tačiau, „PwC“ mokesčių ekspertų skaičiavimais, Lietuvoje mokestinė našta darbuotojui nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekia 40,1%. Skaičiuojant mokestinę naštą nuo vidutinio darbo užmokesčio, kaip EBPO tyrime, kai pirmam sutuoktiniui išmokamas 100%, o antram – 67% VDU, ta našta mažėja iki 38,5%.

Su mažiausią mokestinę naštą darbo kainai taikančiomis EBPO šalimis narėmis dėl investuotojų kuriamų gerai mokamų darbo vietų nekonkuruojame. Tačiau Lenkijoje, Slovakijoje ir Estijoje mokestinė našta, EBPO duomenimis, yra mažesnė nei Lietuvoje, ji atitinkamai siekia 32,6%, 35,5% ir 36,7%.

Matome, kad net Danijoje darbo santykiai apmokestinami mažiau nei Lietuvoje, jau nekalbant apie Airiją, kur mokesčiai darbo kainoje tesiekia 20,3%. Taip yra dėl taikomo didesnio progresyvumo gyventojų pajamoms. Pavyzdžiui, Airijoje mokestinė našta viengungiui jau siekia 28,2%. Danijoje, kur per biudžetą perskirstoma didelė mokesčių dalis, mokestinė našta mažesnė nei Lietuvoje ir todėl, kad darbdavys apskritai nemoka socialinio draudimo įmokų, o darbuotojui ten taikoma fiksuoto 10.837 DDK (1.452 Eur) dydžio įmoka.

Darbo santykių reguliavimas, jų apmokestinimas Lietuvoje išlieka iš esmės nepajudinta problema nuo pat Seimo rinkimų 2012 m. Rudenį paaiškės, ar tiksint rinkimų laikrodžiui politikams pakaks politinės valios įteisinti lankstesnius darbo santykius ir patrauklesnį jų apmokestinimą, kurie, pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, „padidintų asmenų užimtumą, pagerintų darbo santykius ir skatintų investicijas“.

Dabar parengtos vadinamosios socialinio modelio įstatymo pataisos, kuriomis būtų įsipareigota per 12 metų kasmet po 1 proc. punktą mažinti „Sodros“ įmokos tarifą. Taip pat numatyta įteisinti „Sodros“ įmokų ribas ties 10 VDU (~7.000 Eur), per šešerius metus jos dar sumažėtų iki 5 VDU. Ribos šiuo metu taikomos tik išmokoms.

Naštą sunkina šešėlis

Nerijus Nedzinskas, „PwC“ partneris, nurodo, kad socialiniame modelyje numatytos pamažu sumažinti darbdavio įmokos gali būti laikomos tam tikru kompromisu tarp darbdavių, profsąjungų ir politikų. Tokiai reformai įsipareigojusi valstybė siųstų stiprų signalą čia kurtis naujoms ir likti jau dirbančioms kompanijoms. Nors trumpalaikėje perspektyvoje darbo santykių apmokestinimas sumažėtų nedaug, po keleto metų laikantis įsipareigojimo mažinti apmokestinimą bendras sumažėjimas taptų reikšmingas, o verslas ir valstybė galėtų pamažu prisitaikyti prie pokyčių.

Jo teigimu, Lietuvoje šiuo metu egzistuoja neproporcinga „Sodros“ įmokų ir išmokų tvarka, todėl įmonėms dažnai per brangu įdarbinti gerai mokamus aukščiausio lygio specialistus. Įvedus „Sodros“ įmokų ribas, šios problemos neliktų. Pritraukiant daugiau talentų į įmones, atsirastų prielaidų didinti Lietuvoje sukuriamą pridėtinę vertę, augti įmonių pelnui, kuris būtų investuojamas į plėtrą, kartu didėtų biudžeto pajamos.

Airiškas kelias labiausiai tiktų

Žygimantas Mauricas, „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas, pabrėžia, kad žemiausi darbo mokesčiai ES šiuo metu yra Airijoje, tačiau ten galioja progresyvi sistema: priklausomai nuo pajamų auga ir mokesčiai. Kita vertus, airiai, priešingai nei skandinavai ar vokiečiai, mažai perskirsto per biudžetą. „Tad Lietuvoje galime rinktis vieną iš galimybių, manau, kad airiškas būdas mums būtų geriausias“, – sako jis. Pasak p. Nedzinsko, be mokestinės naštos palengvinimo, naudingiausia ekonominei šalies plėtrai būtų sumažinti šešėlį.

Šia linkme jau judama: įvesti ribojimai atsiskaityti grynaisiais, diegiama išmani mokesčių administravimo sistema (i.MAS). Jo įsitikinimu, patrauklus darbo santykių, vartojimo ir pelno apmokestinimas bei aktyvūs kontrolės veiksmai paskatintų šešėlyje esantį verslą iš jo pasitraukti ir taip padidinti biudžeto pajamas.

„Biudžeto pajamos turėtų būti surenkamos kaip nedidelis procentas nuo didelės apimties ekonomikos dalyvių pajamų, o ne kuo daugiau apmokestinant likusius sąžiningus mokesčių mokėtojus“, – sako p. Nedzinskas. Vis dėlto, jo įsitikinimu, Lietuva neturėtų kopijuoti išsivysčiusių Vakarų šalių praktikos, o orientuotis į augančią šalių ekonomiką, kur skatinamos naujos investicijos siūlant patrauklų apmokestinimą ar leng­vatas, skatinamas vartojimas perkant prekes ir paslaugas Lietuvoje, o ne užsienio šalyse.

infogr.am::infogram_0_mokestine_nasta_nuo_darbo_kainos_lietuvoje

infogr.am::infogram_0_maziausi_pelno_mokescio_tarifai

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 21 d.

Komentarai prie šio straipsnio negalimi, dėl neapykantos skatinimo ar patyčių kurstymo
 

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seime liepsnoja diskusijos dėl kogeneracinių jėgainių ateities

Atliekų deginimo gamyklų negalima statyti arčiau nei už 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių. Vyriausybė...

Gerokai didėja valstybės rinkliava už oro vežėjų licenciją 1

Civilinės aviacijos administracijos (CAA) renkama oro vežėjų licencijos rinkliava padidinta tris kartus.

Verslo aplinka
2018.09.19
Interviu su Valstybinių miškų urėdijos vadovu – apie naują komandą, kirtimus Labanoro girioje Premium 1

Marius Pulkauninkas, VĮ Valstybinių miškų urėdijos (VMU) direktorius, skaičiuoja, kad naujoje vadovų...

Agroverslas
2018.09.19
2021-aisiais Lietuvoje liks vienas pagalbos numeris

Vyriausybė siūlo Seimui priimti įstatymą, kad po kelerių metų Lietuvoje liktų vienas modernizuoto Bendrojo...

Verslo aplinka
2018.09.19
MMA kitąmet turėtų padidėti iki 430 Eur 19

Nors Vyriausybės, darbdavių ir profsąjungų atstovus vienijanti Trišalė taryba fiksuoja skirtingas nuomones...

Verslo aplinka
2018.09.18
Trijų jūrų infrastruktūros sąraše – sinchronizacija, „Via Baltica“, „Rail Baltica“, GIPL

Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime Rumunijoje Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono lyderiai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Imtasi svarstyti kitąmet vyksiančių rinkimų datų paskelbimą

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai turėtų įvykti kitų metų kovo 3 d., prezidentas turėtų būti renkamas...

Verslo aplinka
2018.09.18
Seimo sesijos darbų programoje – keli šimtai projektų

Rugsėjo 10-ąją prasidėjusioje ir iki Kalėdų vyksiančioje Seimo rudens sesijoje planuojama apsvarstyti iki 600...

Verslo aplinka
2018.09.18
Klausimų mąžta, bet atsakymų į kai kuriuos dar teks palaukti Premium 5

Potencialių pretendentų į prezidentus sąraše kol kas yra septynios pavardės. Politologai ir sociologai...

Verslo aplinka
2018.09.18
Žygimantas Pavilionis nedalyvaus prezidento rinkimuose 14

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos ir Seimo narys Žygimantas Pavilionis...

Verslo aplinka
2018.09.17
Liberalai į Klaipėdos merus kels S. Gentvilą 1

Klaipėdos miesto liberalai kandidatu į merus iškėlė Seimo narį Simoną Gentvilą.

Verslo aplinka
2018.09.17
Gitanas Nausėda pranešė dalyvausiąs prezidento rinkimuose 52

Apklausose pirmaujantis ekonomistas Gitanas Nausėda dalyvaus kitąmet gegužę vyksiančiuose prezidento...

Verslo aplinka
2018.09.17
Konservatoriai pirminiams prezidento rinkimams kelia 12 kandidatų 11

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai dalyvauti pirminiuose šios...

Verslo aplinka
2018.09.17
Prezidentė siūlo antstolių paslaugų įkainius koreguojančias pataisas 10

Vykdymo bylos administravimo išlaidų antstoliai nebegalės susieti su išieškoma suma, o atlygis antstoliui bus...

Verslo aplinka
2018.09.17
Rinkimų proga galėtų labiau paglostyti savivaldą 2

Iki didžiojo balsavimo maratono Lietuvoje lieka mažiau kaip pusmetis. Kitų metų kovą dukart eisime prie...

Verslo aplinka
2018.09.17
Renkant Seimo narį Zanavykų apygardoje prireiks antrojo turo 5

Po dviejų savaičių, paskutinę rugsėjo dieną, Zanavykų vienmandatėje apygardoje bus surengtas antrasis Seimo...

Verslo aplinka
2018.09.16
Gitanas Nausėda praneš dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose 26

Beveik dvi dešimtis metų SEB banke dirbęs ekonomistas Gitanas Nausėda jau šį pirmadienį Vilniuje paskelbs, ar...

Verslo aplinka
2018.09.16
Trumpas pirmadienį gali pranešti apie naują „porciją“ muitų kiniškoms prekėms 4

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį gali įvesti muitus dar 200 mlrd. USD vertės į JAV iš Kinijos...

Trišalė taryba vėl svarstys MMA didinimą 30

Kitą savaitę Trišalė taryba dar kartą – tikėtina, jau paskutinį kartą – spręs, kiek nuo kitų metų didinti...

Vadyba
2018.09.16
Zanavykų apygardoje renkamas Seimo narys

Sekmadienį Zanavykų vienmandatėje apygardoje vyksta Seimo nario rinkimai.

Verslo aplinka
2018.09.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau