Naujų prekybos centrų Lietuvoje teks palūkėti

Publikuota: 2015-08-29
Naujų prekybinio NT projektų Lietuvoje rikiuojasi daugiau, tačiau, anot specialistų, jie nesukurs reikšmingos vertės NT rinkai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Naujų prekybinio NT projektų Lietuvoje rikiuojasi daugiau, tačiau, anot specialistų, jie nesukurs reikšmingos vertės NT rinkai. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“

Estija yra lyderė tarp Baltijos šalių pagal tūks­tančiui gyventojų tenkantį prekybinio nekilno­jamo­jo turto (NT) plotą ir inves­ticijos į šio NT segmento plėtrą Estijoje nepaliauja plūsti. Latvijoje tęsiasi štilis, o Lietuvoje prekybinio ploto pasiūla pamažu auga, bet, anot specialistų, NT rinkai tai nesuteiks svarios pridėtinės vertės.

Naujausioje NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ prekybos patalpų apžvalgoje skelbiama, kad pagal prekybinio NT segmento plėtrą Estija yra nepralenkiama lyderė tarp Baltijos šalių. Modernaus prekybinio NT tūkstančiui šalies gyventojų Estijoje tenka 751 kv. m, Lietuvoje – 444 kv. m, o Latvijoje – 413 kv. m. „Ober-Haus“ skaičiuoja tik tuos prekybinio NT objektus, kurie turi bent 10 skirtingų nuomininkų ir yra ne mažesni nei 4.000 kv. m naudingo ploto.

Estijoje investicijos į prekybinio NT segmento plėtrą nepaliauja plūsti: vien šiais metais rinką papildys per 42.600 kv. m modernių prekybinių patalpų, o baigus šiemet pradėtus projektus per porą metų pasiūla ūgtels 123.000–160.000 kv. m. Lietuvoje ir Latvijoje šiemet bus atidaryta po didesnę „Rimi“ parduotuvę. Latvijoje daugiau projektų artimiausiu metu nenumatyta, o Lietuvoje šiais ir kitais metais prekybinio NT pasiūlą gausiau papildys Vilniuje šalia IKEA statomas projektas „Nordika“ bei keleto prekybos centrų plėtros projektai.

Estai turi suomius

„Estija, o tiksliau, Talinas, be vietos pirkėjų, sugebėjo prisijaukinti ir suomius – keltai uoste švartuojasi kas valandą. Nuo tų laikų, kai Estija suomiams buvo alkoholinio turizmo rojus, padėtis kardinaliai pasikeitė. Suomiai vienareikšmiškai naudojasi kainų skirtumais tarp Helsinkio ir Talino prekybos centrų, dalis suomių Taline turi įsigiję NT ir yra nuolatiniai miesto gyventojai“, – Estijos lyderiavimo priežastis komentuoja Mindaugas Kulbokas, NT konsultacijų ir valdymo bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalims.

Anot jo, įvairiais skaičiavimais, suomių pirkėjų Taline palikti pinigai bendroje prekybos centrų apyvartoje sudaro 30–50% – priklausomai nuo prekybininkų profilio.

„Pridėjus dar vietinę paklausą ir Estijos vyriausybės pastangas didinti perkamąją galią, turime rezultatą. Prekybos centrai ir jų nuomininkai akivaizdžiai jaučia skirtumą tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos“, – teigia p. Kulbokas. Anot jo, vienas geriausių pavyzdžių yra H&M tinklo apyvarta Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, pirmąjį šių metų ketvirtį drabužių parduotuvių tinklo H&M vieno kv. m per mėnesį kuriama apyvarta Estijoje buvo 202 Eur. Latvijoje siekė 163 Eur, o Lietuvoje – 118 Eur su 20–21% PVM.

Vilniuje, anot p. Kulboko, apie 10% prekybos centrų apyvartos generuodavo baltarusiai, tačiau dėl valiutos devalvacijos jiems tapo per brangu apsipirkti Lietuvoje ir dabar prekybos centrų apyvarta priklauso tik nuo vietos pirkėjų finansinio pajėgumo.

„Taip, šiuo metu lietuviai pirkėjai laisviau leidžia pinigus, bet tai toli gražu nėra didelė paskata kurti naujus prekybos centrus. Mes nekalbame apie kasdieninių prekių tinklų parduotuves“, – sako p. Kulbokas.

Anot jo, prekybos centrų plėtros neskatina ir į rinką atsiritanti nauja tendencija – prekybininkai, sunkmečiu pabėgę iš prekybos gatvių į didžiuosius prekybos centrus, šiandien vis labiau gręžiasi atgal ir persikrausto į nepriklausomas vietas, kur yra dideli pirkėjų ir turistų srautai.

„Šiuo metu Vilniuje realu sulaukti keleto vidutinių projektų – į šeimas orientuotų vadinamų kaimynystės prekybos centrų, kur patogu apsipirkti. Rimtesnių projektų neverta tikėtis 3–5 metus“, – prognozuoja p. Kulbokas.

Neįžvelgia pridėtinės vertės

„Jau šešerius metus Vilniuje neatidaryta nė vieno prekybos centro ir nebus atidaryta dar mažiausiai trejus metus“, – teigia Laurynas Mituzas, britų bendrovės „Path Intelligence“ EMEA pardavimo direktorius. Kompanija specializuojasi prekybos centrų versle – jiems teikia vartotojų elgsenos tyrimo paslaugas.

Jis atkreipia dėmesį, kad pagal tarptautinius standartus prekybos centru laikomas kaip vienas objektas suplanuotas, pastatytas ir valdomas daugiau nei 5.000 kv. m nuomojamo ploto prekybinis pastatas su ne mažiau nei 10 sinergiją kuriančių nuomininkų, kuriuos pasirinko prekybos centro valdytojas. Tai yra dirbtinė dengta gatvė su parduotuvėmis, pramogų ir poilsio zonomis, bet ne parduotuvė su gatve. Prekybos centras pats neprekiauja – jis rūpinasi objekto patrauklumu.

„Todėl IKEA yra ne prekybos centras, o baldų ir namų apyvokos prekių parduotuvė. „Nordika“ irgi netaps prekybos centru, nes dėl kelių didžiųjų nuomininkų specifikos visas įmanomas prekes turėti po vienu stogu mažiukai šalia neišgyvens. O Vilniaus Žalgirio gatvėje statoma greitojo vartojimo prekių parduotuvė „Rimi“. Tai būtų prekybos centras, jei kitu pavadinimu lankytojus masinančiame pastate gyventų dar devyni nuomininkai – parduotuvės ir kavinės. Bet dabar brangiausioje sklypo vietoje šalia parduotuvės yra automobilių aikštelė“, – kalba p. Mituzas.

Anot jo, dabar Lietuvoje vykstančios prekybinio ploto plėtros neišeina pavadinti kokybiniu NT rinkos vystymusi, nes plėtojami objektai nesukuria sklypams ir apylinkėms daug pridėtinės vertės. Pasak p. Mituzo, prekybos centrų, kaip jie suprantami pasaulyje, projektai yra be konkurencijos didžiausios investicijos į NT, nes investuojama ne į trumpalaikę NT paklausą, o ilgalaikę vartojimo rinkos perspektyvą. Sėkmingai veikiantys traukos objektai atgaivina kaimynystę ir skatina plėtoti kitus NT projektus.

„Vilnius yra viena iš Europos sostinių, kur mielai kurtųsi tarptautinė prekyba. Čia per metus išleidžiama daugiau kaip 2,5 mlrd Eur, dirvonuoja dešimtys prekybos centrams tinkamų vietų, fiksuojame augančias santaupas bankų sąskaitose, o lietuviai savo noru gražiai atrodyti ir smagiai leisti laiką nesiskiria nuo skandinavų ar lenkų“, – dėsto p. Mituzas.

Pasak jo, kad atsirastų naujų gerų prekybos centrų, reikia įdirbio ir investuotojų, kurie turėtų verslo planą sklypui suteikti vertę ir kurti objektą taip, kad jį vėliau parduotų investiciniam ar pensijų fondui. „Ir pagaliau reikia suvokti, kad ne architektų darbas kurti prekybos centrus. Taip vyko iki šiol, o po krizės išryškėjo pasekmės – neefektyvių kvadratinių metrų perteklius. Dėl to prekybos centrams iki šiol tenka kovoti už būvį, o rinkoje tai sukuria foną, atbaidantį naujus investuotojus“, – komentuoja „Path Intelligence“ atstovas.

infogr.am::infogram_0_prekybinio_nt_projektai_baltijos_salyse_kurie_bus_baigti_2015_2017_m

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 21 d.

Sekite NT rinkos naujienas ir tendencijas „Facebook“ puslapyje „VŽ Nekilnojamasis turtas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą STATYBOS IR NT savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Vilniaus Naujamiestyje suplanuotas naujas daugiabutis

Vilniuje, Naujamiesčio rajone esančioje Vytenio g., suplanuotas naujas daugiabutis „FluxRecords“. Projektą...

Kauno stadionui Vyriausybė kitąmet žada 1,6 mln. Eur

35 mln. Eur vertės Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai Vyriausybė kitais metais numato...

Išrinko S. Eidrigevičiaus menų centro architektūros projektą

Išrinktas architektūros projektas, pagal kurį Panevėžyje bus statomas Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Į...

Būstą regionuose įsigyjančiam jaunimui – valstybės parama 9

Mažesniuose miestuose ar rajonuose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos gaus valstybės paramą, kuri sieks...

Lietuvos keliams ir gatvėms – papildomi 18,8 mln. Eur 1

Vyriausybė paskirstė rezervines Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas – 18,8 mln. Eur. Šios...

Transportas
09:42
Ateities investicija į senatvę su 10% pelningumu Premium 3

Tinkamai parengtas investicinis projektas į senelių namus nekilnojamojo turto (NT) savininkui gali garantuoti...

Slopsta investuotojų ir emigrantų aktyvumas Vilniaus NT rinkoje 6

Praeitų metų pabaigoje investuotojų ir emigrantų aktyvumas Vilniaus naujų butų rinkoje sumažėjo.

Rinkos
2018.06.20
Vaiko raidos centrą statys „Veikmės statyba“ 2

Po teismų Santaros klinikos galiausiai pasirašė sutartį dėl naujo Vaiko raidos centro projektavimo ir...

Statyba ir NT
2018.06.20
Varnaitė: Kultūros ministerijos siūloma paveldo pertvarka primena bolševikinį mąstymą 2

Kultūros paveldo departamentas (KPD) sako, kad Kultūros ministerijos inicijuojama paveldo sistemos pertvarka...

Statyba ir NT
2018.06.20
„Hanner“ suplanavo antrą biurų pastatą Žalgirio stadiono teritorijoje 12

NT plėtros UAB „Hanner“ parengė jau antro biurų pastato projektą savo vystomoje buvusio sostinės Žalgirio...

Statyba ir NT
2018.06.20
Imasi 300 namų kvartalo „iki rakto“, investuoja 30 mln. Eur Premium 26

Vilniaus pakraštyje, prie kelio į Trakus, planuojamas kelių šimtų individualių namų kvartalas. Plėtotojai...

Statyba ir NT
2018.06.20
Būsto kainų augimas pirmąjį ketvirtį – kiek spartesnis

Didžiausioje šalies NT rinkoje – sostinėje – naujų būtų kainos augo lėčiau, o senų buvo iš esmės stabilios.

Statyba ir NT
2018.06.19
Kaune remontuoja svarbia arterija tapsiančią Brastos gatvę 1

Kaune pradėtas Brastos gatvės, esančios prie senojo Vilijampolės tilto, remontas. Gatvė sujungs planuojamus...

Statyba ir NT
2018.06.19
NT lūkesčiai: daugėja laukiančių kainų mažėjimo Vilniuje, augimą mato Kaune 4

NT rinkos dalyviai mano, kad per ateinančius metus sostinės naujų butų ir biurų rinkose aktyvumas kris, tuo...

Statyba ir NT
2018.06.19
KPD vertins, kaip buvo derinami tarpukario pastato Vilniuje tvarkymo darbai 6

Kultūros paveldo departamentas (KPD) vertins aplinkybes, kaip departamento Vilniaus skyriaus...

Statyba ir NT
2018.06.18
Likviduojama SEB grupei priklausanti NT valdytoja „Litectus“

Tarptautinei SEB finansų grupei priklausanti Lietuvos bendrovė „Litectus“, valdžiusi iš SEB banko skolininkų...

Statyba ir NT
2018.06.18
Statybų bendrovės „Alvora“ sėkmės priežastis – itin maža darbuotojų kaita Rėmėjo turinys 2

Viena iš sėkmingiausiai Lietuvoje ir užsienyje dirbančių šalies statybos bendrovių „Alvora“ įgyvendino...

Statyba ir NT
2018.06.18
Statybų sąnaudos turės progą sumažėti: ministerija peržiūri energinius reikalavimus Premium 6

Aplinkos ministerija planuoja šiemet peržiūrėti ir, tikėtina, kiek sumažinti kai kuriuos energinio naudingumo...

Statyba ir NT
2018.06.18
„Lietuvos geležinkelių“ būstinėje įžvelgia galimybę konversijai į būstus 6

AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsiminus apie planus išsikraustyti iš Vilniaus centrinėje dalyje esančio...

Statyba ir NT
2018.06.17
Būsimos Šiaurinės gatvės patrauklumą Vilniuje mažina elektros linija 3

Vilniuje suplanuota stambi transporto arterija – Šiaurinė gatvė – turėtų patraukti prekybininkų ir komercinio...

Statyba ir NT
2018.06.17

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau