Migrantų krizė kelia ES solidarumo ir Šengeno zonos ateities klausimus

Publikuota: 2015-08-29
Eilė prie humanitarinių organizacijų dalijamų maisto davinių Graikijos Koso saloje. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Eilė prie humanitarinių organizacijų dalijamų maisto davinių Graikijos Koso saloje. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
 

Europoje fiksuojami rekordiniai nelegalių migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautai iš konfliktų nusiaubtų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių. Netylant diskusijoms apie solidarumo stoką sprendžiant migrantų krizę, visa našta gula ant kelių valstybių pečių.

Tragiški įvykiai, susiję su ES migrantų krize, praėjusiais ir šiais metais tapo įprastomis naujienomis ES žiniasklaidoje. Jungtinių Tautų duomenimis, siekdami kirsti ES sienas šiais metais jau žuvo 2,4 tūkstančio pabėgėlių.

Migrantų iš trečiųjų šalių srautai – beprecedenčiai. ES politikai bando rasti išeitį labiau padėti atvykėlių iš kruvinų konfliktų draskomų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių apgultoms Graikijai, Italija ir Vengrijai.

Kol kas susitarta dėl 40 tūkst. pabėgėlių perkėlimo ES teritorijoje. Bet naujausi už išorinių sienų apsaugos koordinavimą atsakingos ES agentūros „Frontex“ duomenys rodo, kad tai tėra lašas jūroje.

Kalbas dėl pabėgėlių perskirstymo planuojama atnaujinti šį rudenį, tačiau ES yra akivaizdžiai susiskaldžiusi migrantų kvotų klausimu. Vidurio ir Rytų Europos valstybės, tačiau ir tokios senbuvės kaip Didžioji Britanija stoja piestu prieš bandymus bent kiek tolygiau paskirstyti migrantų naštą.

Vis dažniau, taip pat kalbant apie Lietuvos poziciją, prabylama apie solidarumo trūkumą Bendrijoje. O iššūkiai ES senbuvėms iš tiesų įspūdingi. Jos susiduria su dar neregėtais nelegalios migracijos ir prieglobsčio prašytojų srautais.

Liepą ES fiksuota beveik 108 tūkst. atvejų, kai migrantai nelegaliai kirto ES sienas. Skaičius daugiau negu tris kartus viršija pernai tuo pačiu metu būtą mastą. 100 tūkst. riba kirsta pirmą kartą nuo 2008 m., kai „Frontex“ pradėjo fiksuoti pabėgėlių srautus. Liepa – trečias mėnuo iš eilės, kai gerinami pabėgėlių srautų rekordai.

Vien Graikijos sieną nelegaliai liepos mėnesį kirto beveik 50 tūkst. žmonių, tai daugiau negu per visus 2014 m.

infogr.am::infogram_0_migrantu_srautas_bendras

Šengeno klausimas

Savo ruožtu Vokietijoje laukiama visus rekordus sutriuškinsiančio prieglobsčio prašymų skaičiaus. Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, sekmadienį įspėjo, kad migrantų krizė kelia gerokai daugiau nerimo negu Graikijos krizė ir euro stabilumas.

Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“ prieš porą dienų pranešė, kad prieglobsčio Vokietijoje šiais metais gali prašyti iki 750 tūkst. pabėgėlių. Vakar pateikta jau ir oficiali Vokietijos vyriausybės projekcija, pagal ją prieglobsčio prašytojų skaičius gali siekti dar daugiau – net 800 tūkst.

Thomas de Maiziere, Vokietijos vidaus reikalų ministras, vakar įspėjo, kad Šengeno zona negalės egzistuoti, jeigu ES valstybės nepasidalins prieglobsčio siekėjų naštos. Jis dar kartą pakartojo, kad būtina sistema nustatanti pabėgėlių kvotas valstybėms.

Formaliai - remiantis vadinamuoju Dublino reglamentu – pabėgėliai turi prašyti prieglobsčio toje ES šalyje į kurią pirmiausiai atvyksta. Tačiau ne visos ES valstybės, ypač Graikija ir Italija, drausmingai laikosi šios taisyklės. Taigi, dideli migrantų srautai tiesiog patraukia į Šiaurę, kur yra didesnės perspektyvos rasti darbą. Dažniausiai šių pabėgėlių tikslu tampa tokios valstybės kaip Vokietija ir Švedija, kuriose ir prašoma suteikti pabėgėlio statusą.

Vartai į Europą

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius užfiksuota 340 tūkst. nelegalių imigrantų iš trečiųjų ES šalių. Pernai per tą patį laikotarpį – mažiau negu 124 tūkst., per visus metus – 280 tūkst.

„Europai tai yra kritinė būklė. ES narės turi susitelkti ir paremti valstybes, turinčias susitvarkyti su milžiniška migrantų banga prie savo sienų“, – konstatuoja Fabrice’as Leggeri, „Frontex“ direktorius.

Migrantų krizę išgyvenančios šalys nuolatos prašo paramos iš ES ir valstybių narių. „Frontex“ ragina ES valstybes skirti papildomos įrangos ir žmogiškųjų išteklių siekiant užtikrinti operacijas, susijusias su migrantų srautų priežiūra ir kontroliavimu. Agentūra nuolatos kartoja, kad parama yra nepakankama, o „Frontex“ gali nepajėgti suteikti visos reikalingos pagalbos migrantų apgultoms valstybėms, konstatuoja agentūros atstovai.

Europos Komisija šių metų pavasarį patvirtino 2,4 mlrd. Eur šešerių metų paramos programą su pabėgėlių srautais besistengiančioms susitvarkyti šalims. Ateityje numatoma papildoma parama.

Didžioji dalis atvykėlių ES krantus pasiekia iš Sirijos ir Afganistano, sparčiai auga ir pabėgėlių iš Irako skaičius. Jų vartai į Europą – ir taip ekonominio sunkmečio kankinama Graikija, taip pat Italija bei Vengrija.

Vengrijos sieną dauguma migrantų kerta per pasienį su Serbija. Vengrijos vyriausybė pranešė, kad jau šį mėnesį ketina baigti tiesti 175 kilometrų tvorą pasienyje su Serbija. Šiai užduočiai įgyvendinti pasitelkta 9 tūkst. kareivių.

Migrantų, besinaudojančių šiais keliais, skaičius pernai ir šiais metais sparčiai kopia į viršų. Keliama vis daugiau raudonų vėliavų dėl to, kad dažnai atvykę žmonės ne tik nesulaukia tinkamos pagalbos, tokios kaip apgyvendinimas, tačiau ir nėra laiku registruojami. Tai pastaruoju metu dažnai minimos problemos dalyje Graikijos salų, kurios sulaukė didelio migrantų skaičiaus.

infogr.am::infogram_0_migrantu_srautu_koridoriai

Prieglobsčio prašytojai

Nenuostabu, kad suaktyvėjus migracijai prieglobsčio prašytojų skaičius taip pat šovė į viršų iki šiol neregėtais tempais. Nauji atvykėliai prisideda prie jau seniau Europos krantus pasiekusių piliečių iš trečiųjų šalių.

Jeigu paaiškės, kad įvardinti skaičiai (750-800 tūkst.) bent apytiksliai atitinka tikrovę, vien Vokietijoje šiais metais prieglobsčio prašytojų bus daugiau negu visoje ES 2014 m. Pernai prieglobsčio ES šalyse prašė beveik 627 tūkst. pabėgėlių. Tiesa, iš išnagrinėtų 358 tūkst. paraiškų 55% buvo atmesta, skaičius pateikia Europos Komisija.

Vokietija ir Švedija – lyderės pagal prieglobsčio prašytojų paraiškų skaičių ir šiais metais. Štai pirmąjį ketvirtį daugiau kaip 83 tūkst. pabėgėlių kreipėsi prieglobsčio į Vokietiją, tai yra 40% visų prašymų ES, per visus 2014 m. Vokietija sulaukė 203 tūkst. prieglobsčio paraiškų, tai 32,4% visų paraiškų pateiktų ES valstybėms.

„The Wall Street Journal“ suskaičiavo, kad kartu sudėjus prieglobsčio prašytojų Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Baltijos šalyse skaičius pirmąjį ketvirtį vos kiek viršijo 6 tūkstančius. Švedija 2014 m. sulaukė maždaug 13% visų ES šalims pateiktų prieglobsčio prašymų, tačiau vertinant prieglobsčio prašytojų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui, Švedija neturi sau lygių.

Antonio Guterresas, JT pabėgėlių klausimais komisaras, šią savaitę interviu vokiečių laikraščiui „Die Welt“ dar kartą priminė dėl solidarumo stokos ES. Jis paragino Europą rodyti daugiau geranoriškumo sprendžiant iš karo draskomų valstybių bėgančių žmonių klausimą.

„Ilguoju laikotarpiu nėra tvarus modelis, kai tik dvi valstybės – Vokietija ir Švedija – priima didžiąją dalį pabėgėlių. Atsakomybė turi būti perkelta daugeliui“, – pabrėžė p. Guterresas. Jis dar pridūrė, kad visos Europos valstybės turi moralinę pareigą priimti pabėgėlius ir aiškų teisinį įsipareigojimą juos apsaugoti.

infogr.am::infogram_0_prieglobscio_prasytoju_skaicius

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 20 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lukašenka atleido dalį ministrų ir paskyrė naujus 3

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka atleido šalies premjerą, jo pavaduotojus ir kelis ministrus.

Karas tarp žiniasklaidos ir JAV prezidento nerimsta 5

Bemaž 200 JAV laikraščių šios dienos vedamuosiuose reiškia solidarų nepasitenkinimą dėl prezidento Donaldo...

Rinkodara
2018.08.16
Premjeras pasipiktino: trūksta atsakomybės dėl taršos Klaipėdoje 13

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė pasipiktinimą dėl „sujauktos, biurokratiškos ir neefektyvios“...

Verslo aplinka
2018.08.13
Patvirtinta Nacionalinė kibernetinio saugumo strategija 1

Lietuva žada stiprinti kibernetinį atsparumą ir gynybos pajėgumus, efektyviau kovoti su nusikaltimais...

Verslo aplinka
2018.08.13
VRK pabandys užbaigti „Naisių vasaros“ epopėją 1

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) kitą savaitę žada užbaigti diskusijas dėl su valdančiosios Lietuvos...

Verslo aplinka
2018.08.12
„Fitch“ pakėlė Lietuvos kredito reitingo perspektyvą iki teigiamos 22

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ iš „stabilios“ į „teigiamą“ pakeitė Lietuvos ilgalaikio...

Verslo aplinka
2018.08.11
VRM struktūros pertvarka: dalį valdininkų atleis, likusiems kels algas

Vidaus reikalų ministerija (VRM) imasi vidaus struktūrinės pertvarkos, kurios metu žadama atsisakyti...

Verslo aplinka
2018.08.10
Biudžeto dėlionė: noras – plius milijardas, galimybės – keliskart mažesnės Premium

Per derybas dėl kitų metų biudžeto ministerijos ir kiti asignavimų valdytojai pateikė pageidavimų, siekiančių...

Verslo aplinka
2018.08.10
MMA Lietuvoje kitąmet tikrai peržengs 500 Eur Premium 20

Dėl iš esmės besikeičiančios mokestinės aplinkos kitąmet priskaičiuotoji minimali mėnesio alga (MMA)...

Verslo aplinka
2018.08.09
Šuolis į valdžią – per Okeaniją 2

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, svarbiems sprendimams nebeprirenkanti Seime reikiamos balsų daugumos,...

Verslo aplinka
2018.08.09
Per porą savaičių – pasiūlymai dėl Kelių fondo panaudojimo pertvarkos 3

Susisiekimo ministerijai liepta iki vasaros pabaigos suformuluoti pasiūlymus, kaip derėtų pakoreguoti...

Verslo aplinka
2018.08.08
Trys dešimtys klausimų ir atsakymų apie pensijų reformą 16

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigalios Seimo birželio pabaigoje priimti ir prezidentės pasirašyti įstatymai dėl...

Verslo aplinka
2018.08.08
Apklausa patvirtino seną tiesą – provincija pamažu „nukraujuoja“ 1

Nemenka dalis iš Lietuvos miestelių ir kaimiškų vietovių kilusių žmonių pakeičia gyvenamąją vietą,...

Verslo aplinka
2018.08.06
Valdantieji nusiteikę atmesti abu prezidentės veto, bet dar nėra tikri, ar pavyks

Valdančiosios koalicijos atstovai tvirtina, kad po mėnesio prasidedančios Seimo rudens sesijos pradžioje bus...

Verslo aplinka
2018.08.06
Nesuteiks prioriteto privačiomis lėšomis tiesiamiems keliams 1

Vyriausybė nelinkusi sutikti su Seime gimusia idėja suteikti prioritetą privačiomis lėšomis tiesiamiems ar...

Verslo aplinka
2018.08.06
Dėl pasiskėsinimo į Venesuelos prezidentą atsakomybę prisiėmė grupuotė

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Karakase, renginyje, kuriame dalyvavo Venesuelos prezidentas Nicolas...

Verslo aplinka
2018.08.05
Urbšiui – panevėžiečių kaltinimai piktnaudžiavimu 2

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariai kreipėsi į Seimo etikos sargus prašydami įvertinti panevėžiečio...

Verslo aplinka
2018.08.03
Aplinkos viceministras: oro taršos planas yra diskusinis dokumentas 8

Premjerui Sauliui Skverneliui sukritikavus Aplinkos ministerijos parengtą oro taršos mažinimo planą, aplinkos...

Verslo aplinka
2018.08.02
Skvernelis žada rudenį apsispręsti dėl taršių automobilių apmokestinimo 5

Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžia, kad nėra planų Lietuvoje įvesti visuotinį automobilių mokestį. Tačiau...

Transportas
2018.08.02
Premjeras apie prezidento rinkimus: sprendimą padariau, bet jį skelbsiu vėliau 6

Premjeras Saulius Skvernelis kartoja jau priėmęs sprendimą dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose, tačiau jo...

Verslo aplinka
2018.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau