Migrantų krizė kelia ES solidarumo ir Šengeno zonos ateities klausimus

Publikuota: 2015-08-29
Eilė prie humanitarinių organizacijų dalijamų maisto davinių Graikijos Koso saloje. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Eilė prie humanitarinių organizacijų dalijamų maisto davinių Graikijos Koso saloje. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
 

Europoje fiksuojami rekordiniai nelegalių migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautai iš konfliktų nusiaubtų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių. Netylant diskusijoms apie solidarumo stoką sprendžiant migrantų krizę, visa našta gula ant kelių valstybių pečių.

Tragiški įvykiai, susiję su ES migrantų krize, praėjusiais ir šiais metais tapo įprastomis naujienomis ES žiniasklaidoje. Jungtinių Tautų duomenimis, siekdami kirsti ES sienas šiais metais jau žuvo 2,4 tūkstančio pabėgėlių.

Migrantų iš trečiųjų šalių srautai – beprecedenčiai. ES politikai bando rasti išeitį labiau padėti atvykėlių iš kruvinų konfliktų draskomų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių apgultoms Graikijai, Italija ir Vengrijai.

Kol kas susitarta dėl 40 tūkst. pabėgėlių perkėlimo ES teritorijoje. Bet naujausi už išorinių sienų apsaugos koordinavimą atsakingos ES agentūros „Frontex“ duomenys rodo, kad tai tėra lašas jūroje.

Kalbas dėl pabėgėlių perskirstymo planuojama atnaujinti šį rudenį, tačiau ES yra akivaizdžiai susiskaldžiusi migrantų kvotų klausimu. Vidurio ir Rytų Europos valstybės, tačiau ir tokios senbuvės kaip Didžioji Britanija stoja piestu prieš bandymus bent kiek tolygiau paskirstyti migrantų naštą.

Vis dažniau, taip pat kalbant apie Lietuvos poziciją, prabylama apie solidarumo trūkumą Bendrijoje. O iššūkiai ES senbuvėms iš tiesų įspūdingi. Jos susiduria su dar neregėtais nelegalios migracijos ir prieglobsčio prašytojų srautais.

Liepą ES fiksuota beveik 108 tūkst. atvejų, kai migrantai nelegaliai kirto ES sienas. Skaičius daugiau negu tris kartus viršija pernai tuo pačiu metu būtą mastą. 100 tūkst. riba kirsta pirmą kartą nuo 2008 m., kai „Frontex“ pradėjo fiksuoti pabėgėlių srautus. Liepa – trečias mėnuo iš eilės, kai gerinami pabėgėlių srautų rekordai.

Vien Graikijos sieną nelegaliai liepos mėnesį kirto beveik 50 tūkst. žmonių, tai daugiau negu per visus 2014 m.

infogr.am::infogram_0_migrantu_srautas_bendras

Šengeno klausimas

Savo ruožtu Vokietijoje laukiama visus rekordus sutriuškinsiančio prieglobsčio prašymų skaičiaus. Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, sekmadienį įspėjo, kad migrantų krizė kelia gerokai daugiau nerimo negu Graikijos krizė ir euro stabilumas.

Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“ prieš porą dienų pranešė, kad prieglobsčio Vokietijoje šiais metais gali prašyti iki 750 tūkst. pabėgėlių. Vakar pateikta jau ir oficiali Vokietijos vyriausybės projekcija, pagal ją prieglobsčio prašytojų skaičius gali siekti dar daugiau – net 800 tūkst.

Thomas de Maiziere, Vokietijos vidaus reikalų ministras, vakar įspėjo, kad Šengeno zona negalės egzistuoti, jeigu ES valstybės nepasidalins prieglobsčio siekėjų naštos. Jis dar kartą pakartojo, kad būtina sistema nustatanti pabėgėlių kvotas valstybėms.

Formaliai - remiantis vadinamuoju Dublino reglamentu – pabėgėliai turi prašyti prieglobsčio toje ES šalyje į kurią pirmiausiai atvyksta. Tačiau ne visos ES valstybės, ypač Graikija ir Italija, drausmingai laikosi šios taisyklės. Taigi, dideli migrantų srautai tiesiog patraukia į Šiaurę, kur yra didesnės perspektyvos rasti darbą. Dažniausiai šių pabėgėlių tikslu tampa tokios valstybės kaip Vokietija ir Švedija, kuriose ir prašoma suteikti pabėgėlio statusą.

Vartai į Europą

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius užfiksuota 340 tūkst. nelegalių imigrantų iš trečiųjų ES šalių. Pernai per tą patį laikotarpį – mažiau negu 124 tūkst., per visus metus – 280 tūkst.

„Europai tai yra kritinė būklė. ES narės turi susitelkti ir paremti valstybes, turinčias susitvarkyti su milžiniška migrantų banga prie savo sienų“, – konstatuoja Fabrice’as Leggeri, „Frontex“ direktorius.

Migrantų krizę išgyvenančios šalys nuolatos prašo paramos iš ES ir valstybių narių. „Frontex“ ragina ES valstybes skirti papildomos įrangos ir žmogiškųjų išteklių siekiant užtikrinti operacijas, susijusias su migrantų srautų priežiūra ir kontroliavimu. Agentūra nuolatos kartoja, kad parama yra nepakankama, o „Frontex“ gali nepajėgti suteikti visos reikalingos pagalbos migrantų apgultoms valstybėms, konstatuoja agentūros atstovai.

Europos Komisija šių metų pavasarį patvirtino 2,4 mlrd. Eur šešerių metų paramos programą su pabėgėlių srautais besistengiančioms susitvarkyti šalims. Ateityje numatoma papildoma parama.

Didžioji dalis atvykėlių ES krantus pasiekia iš Sirijos ir Afganistano, sparčiai auga ir pabėgėlių iš Irako skaičius. Jų vartai į Europą – ir taip ekonominio sunkmečio kankinama Graikija, taip pat Italija bei Vengrija.

Vengrijos sieną dauguma migrantų kerta per pasienį su Serbija. Vengrijos vyriausybė pranešė, kad jau šį mėnesį ketina baigti tiesti 175 kilometrų tvorą pasienyje su Serbija. Šiai užduočiai įgyvendinti pasitelkta 9 tūkst. kareivių.

Migrantų, besinaudojančių šiais keliais, skaičius pernai ir šiais metais sparčiai kopia į viršų. Keliama vis daugiau raudonų vėliavų dėl to, kad dažnai atvykę žmonės ne tik nesulaukia tinkamos pagalbos, tokios kaip apgyvendinimas, tačiau ir nėra laiku registruojami. Tai pastaruoju metu dažnai minimos problemos dalyje Graikijos salų, kurios sulaukė didelio migrantų skaičiaus.

infogr.am::infogram_0_migrantu_srautu_koridoriai

Prieglobsčio prašytojai

Nenuostabu, kad suaktyvėjus migracijai prieglobsčio prašytojų skaičius taip pat šovė į viršų iki šiol neregėtais tempais. Nauji atvykėliai prisideda prie jau seniau Europos krantus pasiekusių piliečių iš trečiųjų šalių.

Jeigu paaiškės, kad įvardinti skaičiai (750-800 tūkst.) bent apytiksliai atitinka tikrovę, vien Vokietijoje šiais metais prieglobsčio prašytojų bus daugiau negu visoje ES 2014 m. Pernai prieglobsčio ES šalyse prašė beveik 627 tūkst. pabėgėlių. Tiesa, iš išnagrinėtų 358 tūkst. paraiškų 55% buvo atmesta, skaičius pateikia Europos Komisija.

Vokietija ir Švedija – lyderės pagal prieglobsčio prašytojų paraiškų skaičių ir šiais metais. Štai pirmąjį ketvirtį daugiau kaip 83 tūkst. pabėgėlių kreipėsi prieglobsčio į Vokietiją, tai yra 40% visų prašymų ES, per visus 2014 m. Vokietija sulaukė 203 tūkst. prieglobsčio paraiškų, tai 32,4% visų paraiškų pateiktų ES valstybėms.

„The Wall Street Journal“ suskaičiavo, kad kartu sudėjus prieglobsčio prašytojų Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Baltijos šalyse skaičius pirmąjį ketvirtį vos kiek viršijo 6 tūkstančius. Švedija 2014 m. sulaukė maždaug 13% visų ES šalims pateiktų prieglobsčio prašymų, tačiau vertinant prieglobsčio prašytojų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui, Švedija neturi sau lygių.

Antonio Guterresas, JT pabėgėlių klausimais komisaras, šią savaitę interviu vokiečių laikraščiui „Die Welt“ dar kartą priminė dėl solidarumo stokos ES. Jis paragino Europą rodyti daugiau geranoriškumo sprendžiant iš karo draskomų valstybių bėgančių žmonių klausimą.

„Ilguoju laikotarpiu nėra tvarus modelis, kai tik dvi valstybės – Vokietija ir Švedija – priima didžiąją dalį pabėgėlių. Atsakomybė turi būti perkelta daugeliui“, – pabrėžė p. Guterresas. Jis dar pridūrė, kad visos Europos valstybės turi moralinę pareigą priimti pabėgėlius ir aiškų teisinį įsipareigojimą juos apsaugoti.

infogr.am::infogram_0_prieglobscio_prasytoju_skaicius

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 20 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
STT sulaikė Šilutės savivaldybės vadovus 1

Tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba Šilutės rajono savivaldybėje atliekanti Specialiųjų tyrimų tarnyba...

Verslo aplinka
2018.10.23
Dar vienas opozicijos pralaimėjimas – atmesta ir antra jų rezoliucija 9

Seimo valdantieji nesunkiai gebėjo atmesti opozicijos pasiūlymą kritiškai įvertinti valstiečių-žaliųjų...

Verslo aplinka
2018.10.23
Seimas neeiliniuose posėdžiuose vertins premjerą ir apsvarstys veto

Šią savaitę Seime bus surengti neeiliniai posėdžiai, skirti aktualijoms – opozicijos reikalavimui įvertinti...

Verslo aplinka
2018.10.22
Kitą savaitgalį atšaukiamas vasaros laikas 1

Ateinantį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, bus atšauktas vasaros laikas – laikrodžius reikės...

Verslo aplinka
2018.10.21
 1993-iųjų stebuklo formulė: geležinė valia, išmintinga diplomatija, truputis pinigų ir sėkmės Premium 6

Dar ir šiandien kai kuriuos draugiškus Lietuvos kaimynus sunku įtikinti, kad Rusijos kariuomenės išvedimą iki...

Verslo klasė
2018.10.19
Gitanas Nausėda pasirinko komunikacijos partnerius prezidento rinkimams 2

Sprendimą dalyvauti Prezidento rinkimuose priėmęs ekonomistas, socialinių mokslų daktaras Gitanas Nausėda...

Rinkodara
2018.10.19
Paskelbtas referendumas dėl dvigubos pilietybės 14

Konstitucinis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo turėtų įvykti kitų metų gegužės 12 ir 26...

Verslo aplinka
2018.10.18
Iš šių metų biudžeto – papildomi pinigai ir gynybai, ir partijoms 3

Vyriausybė turi teisę pasiskolinti tam, kad šiemet užtikrintų pakankamą krašto apsaugos sistemos finansavimą.

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimo dauguma nusiteikusi atmesti prezidentės veto dėl atliekų deginimo 3

Seimas nusprendė svarstyti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto įstatymo pataisoms, numatančioms atliekų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Liberalai Vilniuje nebenori rinkimų komiteto 7

Liberalų sąjūdžio valdyba trečiadienį panaikino Vilniaus miesto skyriaus sprendimą savivaldos rinkimuose...

Verslo aplinka
2018.10.17
Politinės korupcijos tyrimą atliekanti komisija prašo medžiagos iš VSD ir STT

Politinės korupcijos tyrimą atliekanti Seimo laikinoji komisija iš pradžių ketina susipažinti su slapta...

Verslo aplinka
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17
ETPA ragina Baltarusiją nesuteikti licencijos Astravo AE

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) paragino Baltarusijos branduolinės energetikos reguliuotoją...

Energetika
2018.10.11
Baltarusiai ruošiasi montuoti pirmąjį Astravo reaktorių Premium 11

Astravo atominė elektrinė (AE) ruošiasi pirmojo jėgainės bloko paleidimui. Ruošiamasi montuoti ir bandyti...

Energetika
2018.10.11
Registrų centro duomenys – vėl prieinami žiniasklaidai 12

Vyriausybė trečiadienį priėmė nutarimus, kuriais remiantis nuo šiandien žiniasklaidai vėl neatlygintinai bus...

Rinkodara
2018.10.10
Daugėja nepatenkintųjų Vyriausybės darbu

Rugsėjį gerokai padaugėjo Vyriausybės darbu nepatenkintų gyventojų, tačiau premjeras Saulius Skvernelis...

Verslo aplinka
2018.10.10
Reitingų lentelėje „valstiečiai“ vejasi konservatorius

Reitingų lentelėje valdantieji „valstiečiai“ vejasi opozicijoje esančius konservatorius, bet jų neaplenkė,...

Verslo aplinka
2018.10.10
Sinchronizacija: datos, pinigai, rizikos Premium 1

Derybose dėl sinchronizacijos yra „pasiekta daugiau nei kada nors iki šiol“, tačiau iki pirmojo, politinio,...

Energetika
2018.10.10
Patvirtintas naujas Kauno mero pavaduotojas

Povilą Mačiulį, iš Kauno vicemero pareigų pasitraukusį rugsėjo mėnesį, oficialiai pakeitė Andrius Palionis,...

Verslo aplinka
2018.10.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau