Migrantų krizė kelia ES solidarumo ir Šengeno zonos ateities klausimus

Publikuota: 2015-08-29
Eilė prie humanitarinių organizacijų dalijamų maisto davinių Graikijos Koso saloje. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Eilė prie humanitarinių organizacijų dalijamų maisto davinių Graikijos Koso saloje. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
 

Europoje fiksuojami rekordiniai nelegalių migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautai iš konfliktų nusiaubtų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių. Netylant diskusijoms apie solidarumo stoką sprendžiant migrantų krizę, visa našta gula ant kelių valstybių pečių.

Tragiški įvykiai, susiję su ES migrantų krize, praėjusiais ir šiais metais tapo įprastomis naujienomis ES žiniasklaidoje. Jungtinių Tautų duomenimis, siekdami kirsti ES sienas šiais metais jau žuvo 2,4 tūkstančio pabėgėlių.

Migrantų iš trečiųjų šalių srautai – beprecedenčiai. ES politikai bando rasti išeitį labiau padėti atvykėlių iš kruvinų konfliktų draskomų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių apgultoms Graikijai, Italija ir Vengrijai.

Kol kas susitarta dėl 40 tūkst. pabėgėlių perkėlimo ES teritorijoje. Bet naujausi už išorinių sienų apsaugos koordinavimą atsakingos ES agentūros „Frontex“ duomenys rodo, kad tai tėra lašas jūroje.

Kalbas dėl pabėgėlių perskirstymo planuojama atnaujinti šį rudenį, tačiau ES yra akivaizdžiai susiskaldžiusi migrantų kvotų klausimu. Vidurio ir Rytų Europos valstybės, tačiau ir tokios senbuvės kaip Didžioji Britanija stoja piestu prieš bandymus bent kiek tolygiau paskirstyti migrantų naštą.

Vis dažniau, taip pat kalbant apie Lietuvos poziciją, prabylama apie solidarumo trūkumą Bendrijoje. O iššūkiai ES senbuvėms iš tiesų įspūdingi. Jos susiduria su dar neregėtais nelegalios migracijos ir prieglobsčio prašytojų srautais.

Liepą ES fiksuota beveik 108 tūkst. atvejų, kai migrantai nelegaliai kirto ES sienas. Skaičius daugiau negu tris kartus viršija pernai tuo pačiu metu būtą mastą. 100 tūkst. riba kirsta pirmą kartą nuo 2008 m., kai „Frontex“ pradėjo fiksuoti pabėgėlių srautus. Liepa – trečias mėnuo iš eilės, kai gerinami pabėgėlių srautų rekordai.

Vien Graikijos sieną nelegaliai liepos mėnesį kirto beveik 50 tūkst. žmonių, tai daugiau negu per visus 2014 m.

infogr.am::infogram_0_migrantu_srautas_bendras

Šengeno klausimas

Savo ruožtu Vokietijoje laukiama visus rekordus sutriuškinsiančio prieglobsčio prašymų skaičiaus. Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, sekmadienį įspėjo, kad migrantų krizė kelia gerokai daugiau nerimo negu Graikijos krizė ir euro stabilumas.

Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“ prieš porą dienų pranešė, kad prieglobsčio Vokietijoje šiais metais gali prašyti iki 750 tūkst. pabėgėlių. Vakar pateikta jau ir oficiali Vokietijos vyriausybės projekcija, pagal ją prieglobsčio prašytojų skaičius gali siekti dar daugiau – net 800 tūkst.

Thomas de Maiziere, Vokietijos vidaus reikalų ministras, vakar įspėjo, kad Šengeno zona negalės egzistuoti, jeigu ES valstybės nepasidalins prieglobsčio siekėjų naštos. Jis dar kartą pakartojo, kad būtina sistema nustatanti pabėgėlių kvotas valstybėms.

Formaliai - remiantis vadinamuoju Dublino reglamentu – pabėgėliai turi prašyti prieglobsčio toje ES šalyje į kurią pirmiausiai atvyksta. Tačiau ne visos ES valstybės, ypač Graikija ir Italija, drausmingai laikosi šios taisyklės. Taigi, dideli migrantų srautai tiesiog patraukia į Šiaurę, kur yra didesnės perspektyvos rasti darbą. Dažniausiai šių pabėgėlių tikslu tampa tokios valstybės kaip Vokietija ir Švedija, kuriose ir prašoma suteikti pabėgėlio statusą.

Vartai į Europą

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius užfiksuota 340 tūkst. nelegalių imigrantų iš trečiųjų ES šalių. Pernai per tą patį laikotarpį – mažiau negu 124 tūkst., per visus metus – 280 tūkst.

„Europai tai yra kritinė būklė. ES narės turi susitelkti ir paremti valstybes, turinčias susitvarkyti su milžiniška migrantų banga prie savo sienų“, – konstatuoja Fabrice’as Leggeri, „Frontex“ direktorius.

Migrantų krizę išgyvenančios šalys nuolatos prašo paramos iš ES ir valstybių narių. „Frontex“ ragina ES valstybes skirti papildomos įrangos ir žmogiškųjų išteklių siekiant užtikrinti operacijas, susijusias su migrantų srautų priežiūra ir kontroliavimu. Agentūra nuolatos kartoja, kad parama yra nepakankama, o „Frontex“ gali nepajėgti suteikti visos reikalingos pagalbos migrantų apgultoms valstybėms, konstatuoja agentūros atstovai.

Europos Komisija šių metų pavasarį patvirtino 2,4 mlrd. Eur šešerių metų paramos programą su pabėgėlių srautais besistengiančioms susitvarkyti šalims. Ateityje numatoma papildoma parama.

Didžioji dalis atvykėlių ES krantus pasiekia iš Sirijos ir Afganistano, sparčiai auga ir pabėgėlių iš Irako skaičius. Jų vartai į Europą – ir taip ekonominio sunkmečio kankinama Graikija, taip pat Italija bei Vengrija.

Vengrijos sieną dauguma migrantų kerta per pasienį su Serbija. Vengrijos vyriausybė pranešė, kad jau šį mėnesį ketina baigti tiesti 175 kilometrų tvorą pasienyje su Serbija. Šiai užduočiai įgyvendinti pasitelkta 9 tūkst. kareivių.

Migrantų, besinaudojančių šiais keliais, skaičius pernai ir šiais metais sparčiai kopia į viršų. Keliama vis daugiau raudonų vėliavų dėl to, kad dažnai atvykę žmonės ne tik nesulaukia tinkamos pagalbos, tokios kaip apgyvendinimas, tačiau ir nėra laiku registruojami. Tai pastaruoju metu dažnai minimos problemos dalyje Graikijos salų, kurios sulaukė didelio migrantų skaičiaus.

infogr.am::infogram_0_migrantu_srautu_koridoriai

Prieglobsčio prašytojai

Nenuostabu, kad suaktyvėjus migracijai prieglobsčio prašytojų skaičius taip pat šovė į viršų iki šiol neregėtais tempais. Nauji atvykėliai prisideda prie jau seniau Europos krantus pasiekusių piliečių iš trečiųjų šalių.

Jeigu paaiškės, kad įvardinti skaičiai (750-800 tūkst.) bent apytiksliai atitinka tikrovę, vien Vokietijoje šiais metais prieglobsčio prašytojų bus daugiau negu visoje ES 2014 m. Pernai prieglobsčio ES šalyse prašė beveik 627 tūkst. pabėgėlių. Tiesa, iš išnagrinėtų 358 tūkst. paraiškų 55% buvo atmesta, skaičius pateikia Europos Komisija.

Vokietija ir Švedija – lyderės pagal prieglobsčio prašytojų paraiškų skaičių ir šiais metais. Štai pirmąjį ketvirtį daugiau kaip 83 tūkst. pabėgėlių kreipėsi prieglobsčio į Vokietiją, tai yra 40% visų prašymų ES, per visus 2014 m. Vokietija sulaukė 203 tūkst. prieglobsčio paraiškų, tai 32,4% visų paraiškų pateiktų ES valstybėms.

„The Wall Street Journal“ suskaičiavo, kad kartu sudėjus prieglobsčio prašytojų Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Baltijos šalyse skaičius pirmąjį ketvirtį vos kiek viršijo 6 tūkstančius. Švedija 2014 m. sulaukė maždaug 13% visų ES šalims pateiktų prieglobsčio prašymų, tačiau vertinant prieglobsčio prašytojų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui, Švedija neturi sau lygių.

Antonio Guterresas, JT pabėgėlių klausimais komisaras, šią savaitę interviu vokiečių laikraščiui „Die Welt“ dar kartą priminė dėl solidarumo stokos ES. Jis paragino Europą rodyti daugiau geranoriškumo sprendžiant iš karo draskomų valstybių bėgančių žmonių klausimą.

„Ilguoju laikotarpiu nėra tvarus modelis, kai tik dvi valstybės – Vokietija ir Švedija – priima didžiąją dalį pabėgėlių. Atsakomybė turi būti perkelta daugeliui“, – pabrėžė p. Guterresas. Jis dar pridūrė, kad visos Europos valstybės turi moralinę pareigą priimti pabėgėlius ir aiškų teisinį įsipareigojimą juos apsaugoti.

infogr.am::infogram_0_prieglobscio_prasytoju_skaicius

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 20 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Gordijaus mazgo įkaitai 4

Jungtinės Karalystės (JK) parlamentarai, smogę premjerės Theresos May vyriausybei, „Brexit“ klausimą paliko...

Graikijos parlamentas pareiškė trapų pasitikėjimą premjeru

Graikijos parlamentas vos kelių balsų persvara pareiškė pasitikėjimą kairiųjų partijos „Syriza“ lyderio...

Verslo aplinka
2019.01.16
Chaotiškas „Brexit“ padidintų Lietuvos įmokas į ES biudžetą

Po Jungtinės Karalystės (JK) parlamento atmestos sutarties su Europos Sąjunga (ES) dėl „Brexit“ sąlygų...

Verslo aplinka
2019.01.16
V. Šapoka: šiųmetį Lietuvos BVP augimą „Brexit“ gali sulėtinti ir 0,7% Premium 19

„Brexit“, priklausomai nuo jo scenarijaus, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet gali...

Verslo aplinka
2019.01.16
Europa raginama sparčiau kurti savavaldį transportą

Antradienį Europos Parlamentas (EP) paragino Europoje sukurti palankesnes sąlygas savavaldžiam transportui ir...

Technologijos
2019.01.16
Politikai viešumo kainos mokėti nelinkę 2

Kad ir kiek valstiečių vedlys Ramūnas Karbauskis dievagojasi, esą jokio apynasrio žiniasklaidai mauti...

Rinkodara
2019.01.16
Naujasis švietimo ministras paskirtas, prisiekė ir pradėjo eiti pareigas 6

Naujuoju švietimo, mokslo ir sporto ministru tapo ligšiolinis Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas...

Verslo aplinka
2019.01.15
Valdantieji imasi pertvarkų sveikatos sistemoje, medikai prieštarauja 2

Seimas svarstys valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio...

Verslo aplinka
2019.01.15
Laukiama naujojo švietimo ministro paskyrimo

Valdantieji tikisi, kad jau antradienį pradės dirbti naujasis švietimo, mokslo ir sporto ministras. Juo...

Verslo aplinka
2019.01.14
Po A. Verygos fiasko sveikatos sistemos pertvarką siūlys R. Karbauskis 3

Savaitgalį Seimui atmetus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos projektus dėl valstybinės sveikatos...

Verslo aplinka
2019.01.14
„Huawei“ atleido Lenkijoje sulaikytą darbuotoją, įtariamą šnipinėjimu 3

„Huawei“ nusprendė nutraukti darbdavio ir darbuotojo santykius su Wang Weijingu, kuris praėjusią savaitę buvo...

Technologijos
2019.01.14
Sausio 13-ąją Laisvės premija įteikta pokario partizanams 5

Minint Sausio 13-ąją – Lietuvos laisvės gynėjų dieną, Seime sekmadienį įteikta Laisvės premija, šiemet skirta...

Verslo aplinka
2019.01.13
Plečia draudžiamos informacijos sąrašą, tačiau cenzūros nežada 4

Seimas svarstys du variantus įstatymo pataisų, kuriomis plečiamas draudžiamos skelbti informacijos sąrašas.

Verslo aplinka
2019.01.12
Žlugo A. Verygos pasiūlymai dėl sveikatos reformos 6

Seime žlugo bandymas pateikti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtus pasiūlymus didelėse...

Verslo aplinka
2019.01.12
A. Lukašenka įžvelgia iššūkių Baltarusijos nepriklausomybei 18

Per ateinančius dvejus metus Baltarusijos nepriklausomybė gali susidurti su išbandymais, sako Aliaksandras...

Verslo aplinka
2019.01.11
Seimas imasi opozicijos ir žurnalistų kritikuojamos LRT valdymo pertvarkos 1

Seimas valdančiosios daugumos balsais sutiko pradėti svarstyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno...

Verslo aplinka
2019.01.11
Konstitucinis Teismas: Lietuva turi užtikrinti užsienyje susituokusių homoseksualų teises 13

Lietuva privalo išduoti leidimą gyventi užsieniečiui, kuris kitoje valstybėje susituokė su tos pačios lyties...

Verslo aplinka
2019.01.11
Paskelbtas „Sodros“ vadovo konkursas 1

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis penktadienį paskelbė naujojo „Sodros“ vadovo konkursą.

Verslo aplinka
2019.01.11
Pradeda dirbti naujas kultūros ministras

Penktadienį Seime prisiekė ir darbą pradėjo naujasis kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Verslo aplinka
2019.01.11
Gyventojų skaičiaus mažėjimas sulėtėjo, Lietuvoje – 2,8 mln. žmonių 14

Lietuvoje šiuo metu gyvena 2,794 mln. žmonių, tai yra apie 14.900 mažiau nei praėjusių metų pradžioje. Tad...

Verslo aplinka
2019.01.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau