Migrantų krizė kelia ES solidarumo ir Šengeno zonos ateities klausimus

Publikuota: 2015-08-29
Eilė prie humanitarinių organizacijų dalijamų maisto davinių Graikijos Koso saloje. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
Eilė prie humanitarinių organizacijų dalijamų maisto davinių Graikijos Koso saloje. „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
 

Europoje fiksuojami rekordiniai nelegalių migrantų ir prieglobsčio prašytojų srautai iš konfliktų nusiaubtų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių. Netylant diskusijoms apie solidarumo stoką sprendžiant migrantų krizę, visa našta gula ant kelių valstybių pečių.

Tragiški įvykiai, susiję su ES migrantų krize, praėjusiais ir šiais metais tapo įprastomis naujienomis ES žiniasklaidoje. Jungtinių Tautų duomenimis, siekdami kirsti ES sienas šiais metais jau žuvo 2,4 tūkstančio pabėgėlių.

Migrantų iš trečiųjų šalių srautai – beprecedenčiai. ES politikai bando rasti išeitį labiau padėti atvykėlių iš kruvinų konfliktų draskomų Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių apgultoms Graikijai, Italija ir Vengrijai.

Kol kas susitarta dėl 40 tūkst. pabėgėlių perkėlimo ES teritorijoje. Bet naujausi už išorinių sienų apsaugos koordinavimą atsakingos ES agentūros „Frontex“ duomenys rodo, kad tai tėra lašas jūroje.

Kalbas dėl pabėgėlių perskirstymo planuojama atnaujinti šį rudenį, tačiau ES yra akivaizdžiai susiskaldžiusi migrantų kvotų klausimu. Vidurio ir Rytų Europos valstybės, tačiau ir tokios senbuvės kaip Didžioji Britanija stoja piestu prieš bandymus bent kiek tolygiau paskirstyti migrantų naštą.

Vis dažniau, taip pat kalbant apie Lietuvos poziciją, prabylama apie solidarumo trūkumą Bendrijoje. O iššūkiai ES senbuvėms iš tiesų įspūdingi. Jos susiduria su dar neregėtais nelegalios migracijos ir prieglobsčio prašytojų srautais.

Liepą ES fiksuota beveik 108 tūkst. atvejų, kai migrantai nelegaliai kirto ES sienas. Skaičius daugiau negu tris kartus viršija pernai tuo pačiu metu būtą mastą. 100 tūkst. riba kirsta pirmą kartą nuo 2008 m., kai „Frontex“ pradėjo fiksuoti pabėgėlių srautus. Liepa – trečias mėnuo iš eilės, kai gerinami pabėgėlių srautų rekordai.

Vien Graikijos sieną nelegaliai liepos mėnesį kirto beveik 50 tūkst. žmonių, tai daugiau negu per visus 2014 m.

infogr.am::infogram_0_migrantu_srautas_bendras

Šengeno klausimas

Savo ruožtu Vokietijoje laukiama visus rekordus sutriuškinsiančio prieglobsčio prašymų skaičiaus. Angela Merkel, Vokietijos kanclerė, sekmadienį įspėjo, kad migrantų krizė kelia gerokai daugiau nerimo negu Graikijos krizė ir euro stabilumas.

Vokietijos verslo dienraštis „Handelsblatt“ prieš porą dienų pranešė, kad prieglobsčio Vokietijoje šiais metais gali prašyti iki 750 tūkst. pabėgėlių. Vakar pateikta jau ir oficiali Vokietijos vyriausybės projekcija, pagal ją prieglobsčio prašytojų skaičius gali siekti dar daugiau – net 800 tūkst.

Thomas de Maiziere, Vokietijos vidaus reikalų ministras, vakar įspėjo, kad Šengeno zona negalės egzistuoti, jeigu ES valstybės nepasidalins prieglobsčio siekėjų naštos. Jis dar kartą pakartojo, kad būtina sistema nustatanti pabėgėlių kvotas valstybėms.

Formaliai - remiantis vadinamuoju Dublino reglamentu – pabėgėliai turi prašyti prieglobsčio toje ES šalyje į kurią pirmiausiai atvyksta. Tačiau ne visos ES valstybės, ypač Graikija ir Italija, drausmingai laikosi šios taisyklės. Taigi, dideli migrantų srautai tiesiog patraukia į Šiaurę, kur yra didesnės perspektyvos rasti darbą. Dažniausiai šių pabėgėlių tikslu tampa tokios valstybės kaip Vokietija ir Švedija, kuriose ir prašoma suteikti pabėgėlio statusą.

Vartai į Europą

Per pirmuosius septynis šių metų mėnesius užfiksuota 340 tūkst. nelegalių imigrantų iš trečiųjų ES šalių. Pernai per tą patį laikotarpį – mažiau negu 124 tūkst., per visus metus – 280 tūkst.

„Europai tai yra kritinė būklė. ES narės turi susitelkti ir paremti valstybes, turinčias susitvarkyti su milžiniška migrantų banga prie savo sienų“, – konstatuoja Fabrice’as Leggeri, „Frontex“ direktorius.

Migrantų krizę išgyvenančios šalys nuolatos prašo paramos iš ES ir valstybių narių. „Frontex“ ragina ES valstybes skirti papildomos įrangos ir žmogiškųjų išteklių siekiant užtikrinti operacijas, susijusias su migrantų srautų priežiūra ir kontroliavimu. Agentūra nuolatos kartoja, kad parama yra nepakankama, o „Frontex“ gali nepajėgti suteikti visos reikalingos pagalbos migrantų apgultoms valstybėms, konstatuoja agentūros atstovai.

Europos Komisija šių metų pavasarį patvirtino 2,4 mlrd. Eur šešerių metų paramos programą su pabėgėlių srautais besistengiančioms susitvarkyti šalims. Ateityje numatoma papildoma parama.

Didžioji dalis atvykėlių ES krantus pasiekia iš Sirijos ir Afganistano, sparčiai auga ir pabėgėlių iš Irako skaičius. Jų vartai į Europą – ir taip ekonominio sunkmečio kankinama Graikija, taip pat Italija bei Vengrija.

Vengrijos sieną dauguma migrantų kerta per pasienį su Serbija. Vengrijos vyriausybė pranešė, kad jau šį mėnesį ketina baigti tiesti 175 kilometrų tvorą pasienyje su Serbija. Šiai užduočiai įgyvendinti pasitelkta 9 tūkst. kareivių.

Migrantų, besinaudojančių šiais keliais, skaičius pernai ir šiais metais sparčiai kopia į viršų. Keliama vis daugiau raudonų vėliavų dėl to, kad dažnai atvykę žmonės ne tik nesulaukia tinkamos pagalbos, tokios kaip apgyvendinimas, tačiau ir nėra laiku registruojami. Tai pastaruoju metu dažnai minimos problemos dalyje Graikijos salų, kurios sulaukė didelio migrantų skaičiaus.

infogr.am::infogram_0_migrantu_srautu_koridoriai

Prieglobsčio prašytojai

Nenuostabu, kad suaktyvėjus migracijai prieglobsčio prašytojų skaičius taip pat šovė į viršų iki šiol neregėtais tempais. Nauji atvykėliai prisideda prie jau seniau Europos krantus pasiekusių piliečių iš trečiųjų šalių.

Jeigu paaiškės, kad įvardinti skaičiai (750-800 tūkst.) bent apytiksliai atitinka tikrovę, vien Vokietijoje šiais metais prieglobsčio prašytojų bus daugiau negu visoje ES 2014 m. Pernai prieglobsčio ES šalyse prašė beveik 627 tūkst. pabėgėlių. Tiesa, iš išnagrinėtų 358 tūkst. paraiškų 55% buvo atmesta, skaičius pateikia Europos Komisija.

Vokietija ir Švedija – lyderės pagal prieglobsčio prašytojų paraiškų skaičių ir šiais metais. Štai pirmąjį ketvirtį daugiau kaip 83 tūkst. pabėgėlių kreipėsi prieglobsčio į Vokietiją, tai yra 40% visų prašymų ES, per visus 2014 m. Vokietija sulaukė 203 tūkst. prieglobsčio paraiškų, tai 32,4% visų paraiškų pateiktų ES valstybėms.

„The Wall Street Journal“ suskaičiavo, kad kartu sudėjus prieglobsčio prašytojų Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir Baltijos šalyse skaičius pirmąjį ketvirtį vos kiek viršijo 6 tūkstančius. Švedija 2014 m. sulaukė maždaug 13% visų ES šalims pateiktų prieglobsčio prašymų, tačiau vertinant prieglobsčio prašytojų skaičių, tenkantį vienam šalies gyventojui, Švedija neturi sau lygių.

Antonio Guterresas, JT pabėgėlių klausimais komisaras, šią savaitę interviu vokiečių laikraščiui „Die Welt“ dar kartą priminė dėl solidarumo stokos ES. Jis paragino Europą rodyti daugiau geranoriškumo sprendžiant iš karo draskomų valstybių bėgančių žmonių klausimą.

„Ilguoju laikotarpiu nėra tvarus modelis, kai tik dvi valstybės – Vokietija ir Švedija – priima didžiąją dalį pabėgėlių. Atsakomybė turi būti perkelta daugeliui“, – pabrėžė p. Guterresas. Jis dar pridūrė, kad visos Europos valstybės turi moralinę pareigą priimti pabėgėlius ir aiškų teisinį įsipareigojimą juos apsaugoti.

infogr.am::infogram_0_prieglobscio_prasytoju_skaicius

Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 20 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Premjeras balansuoja ant atsistatydinimo ribos Premium 4

Seime darkoma mokesčių ir pensijų sistemų reforma suerzino premjerą Saulių Skvernelį – jis jau leido...

Kinija Europoje: prisigrūdo pirkinių pilną krepšį 8

Kai Kinijos „Midea Group“ 2016-aisiais paskelbė už 4 mlrd. JAV dolerių perkanti  Vokietijos robotų gamintoją...

Verslo klasė
2018.06.17
Dingo išardyto Seimo fontano purkštuvai 4

Seimo kanceliarijos galvos skausmu virtęs fontanas galbūt tapo vagių taikiniu – dingo kelerius metus saugotos...

Verslo aplinka
2018.06.16
Aukcione parduota buvusi konservatorių būstinė Vilniaus senamiestyje

Buvusi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) būstinė Vilniuje sulaukė susidomėjimo – už...

Statyba ir NT
2018.06.16
Premjeras ilsėsis Ispanijoje, prezidentė atostogų vėl neplanuoja 2

Premjeras Saulius Skvernelis šią vasarą planuoja ilsėtis Ispanijoje, parlamento pirmininkas Viktoras...

Verslo aplinka
2018.06.16
Liberalų sąjūdžio posėdis: per mažai narių ir raginimai neišsivaikščioti 35

Penktadienį politinė partija Liberalų sąjūdis susirinko į tarybos posėdį, kuriame pasigirdo raginimai...

Verslo aplinka
2018.06.15
Seimo komitetas dar kartą nepritarė „Sodros“ įmokų „luboms“ 4

Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai penktadienį dar kartą balsavo prieš Vyriausybės siūlomas...

Verslo aplinka
2018.06.15
Bandoma mažinti įsiskolinimus už žemės ūkio produkciją

Atsiskaitymai už pirktą žemės ūkio produkciją turėtų paspartėti, o rizika dėl vėluojančių atsiskaitymų turėtų...

Verslo aplinka
2018.06.14
Seime perkratoma valstybės tarnybos reforma

Vyriausybės pasiūlytas valstybės tarnybos pertvarkos projektas Seime keičiamas iš esmės – siūloma palikti...

Verslo aplinka
2018.06.14
Macronas gavo palaiminimą esminei valstybinių geležinkelių reformai 2

Streikai ir protestai nepadėjo – Prancūzijos parlamentas trečiadienį užtikrintai pritarė įstatymui, kuris...

Verslo aplinka
2018.06.14
Po G7 akibrokšto ES vienybė trūkinėja Premium

G7 susitikimo įvykiai glaudžiau suartino ES valstybes, šią savaitę optimistiškai kalbėjo Peteris Altmaieris,...

Verslo aplinka
2018.06.14
Maištas Seime: atmestas Vyriausybės siūlymas įvesti „Sodros“ lubas 20

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas atmetė Vyriausybės siūlymą įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Šią idėją iš...

Finansai
2018.06.13
Nenori įsipareigoti jau kitąmet gerokai pagausinti Kelių fondo 6

Vyriausybė nepritaria Seime gimusiai iniciatyvai Kelių fondą jau kitąmet gerokai papildyti iš degalų akcizo...

Verslo aplinka
2018.06.13
Urbšys neteko Seimo komiteto pirmininko posto

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje trečiadienį nauja komiteto pirmininke išrinkta...

Verslo aplinka
2018.06.13
Lietuvoje lankysis Nyderlandų karalius

Į Lietuvą trečiadienio popietę valstybinio vizito atvyksta Nyderlandų karalius Vilemas Aleksandras.

Verslo aplinka
2018.06.13
Per šimtmečio minėjimą Lenkija planuoja referendumą, paliesiantį ir šalies narystę ES 2

Andrzejus Duda, Lenkijos prezidentas, paskelbė 15 klausimų, kurie gali būti įtraukti į referendumą dėl šalies...

Verslo aplinka
2018.06.13
Kiek pirštų iš tiesų nusvilo? 20

Metiniame prezidentės Dalios Grybauskaitės pranešime įvardyta partinės sistemos krizė ir politinės korupcijos...

Verslo aplinka
2018.06.13
Trumpas: JAV nenutrauks sankcijų Pchenjanui, tačiau sustabdys karines pratybas 17

Donaldas Trumpas, JAV prezidentas, po susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, kurį vainikavo...

Verslo aplinka
2018.06.12
Prezidentė: vienintelis kelias skaidriai politikai – atsiribojimas nuo įtartinų interesų 13

Prezidentė Dalia Grybauskaitė konstatuoja, kad „avarinė būklė Lietuvos politikoje išlieka“, o „partinės...

Verslo aplinka
2018.06.12
8 metiniai pranešimai – 24-ios prezidentės frazės

Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė Seime perskaitys devintąjį savo metinį pranešimą apie vidaus ir...

Verslo aplinka
2018.06.12

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau