„Mars One“ vadovas: investuotojams būtina parodyti didžiąją perspektyvą

Publikuota: 2015-08-28
Basas Lansdorpas, „Mars One“ vadovas. „Twitter“ nuotr.
Basas Lansdorpas, „Mars One“ vadovas. „Twitter“ nuotr.

„Mars One“, siekiančiai į Marsą išsiųsti pirmuosius planetos kolonistus, atėjo ne patys geriausi laikai. Projektas ne tik užtrunka surinkti reikalingas nemenkas lėšas, bet ir patiria daugybę kritikos – tiek iš žiniasklaidos priemonių, tiek ir iš mokslininkų bendruomenės. Apie projektą ir jį persekiojančias nesėkmes VŽ kalbėjosi su optimizmo neprarandančiu Basu Lansdorpu, „Mars One“ vadovu.

Neseniai „Mars One“ projektas sulaukė žiniasklaidos dėmesio, kai du Masačiusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkai sukritikavo ambicijas įgyvendinti bendrovės skelbiamus planus.

Taip, dalyvavau konferencijoje su dviem MIT doktorantais, jie išsakė labai įdomių pastabų. Vis dėlto tai buvo studentų atliktas tyrimas. Pavyzdžiui, jie žvelgė į artimiausias 10 „Mars One“ planuojamų misijų į Marsą, tai yra 20 metų nuo to laiko, kai planuojamas pirmųjų žmonių nusileidimas. Šiek tiek netikslu manyti, kad per artimiausius 30–35 metus niekas nepasikeis. Galime išsakyti pastabų jų tyrimui.

Tačiau jie studentai, nenorime kritikuoti jų darbo, esame labai laimingi, kad jiems „Mars One“ pasirodė pakankamai įdomus, kad kompanija taptų tyrimo objektu.

Ar nemanote, kad tokio pobūdžio viešumas pakenks vykstančiai investuotojų paieškai?

Manau, kad tai padeda. Esu tikras, kad žinote pasakymą, jį naudoja ir lietuviai – „nėra tokio dalyko kaip bloga reklama“. Tiesa, man labiau patinka teigiama nei neigiama reklama, tačiau ir neigiama atveda daugiau žmonių į mūsų tinklapį. Jame apsidairę jie supranta, kad esame rimta programa, pamato, kokie žmonės joje dalyvauja. Patarėjų taryboje yra tokie žmonės kaip Masonas Peckas, buvęs NASA technologijų direktorius, turime Nobelio premijos laureatų (turimas omenyje Nobelio premijos laureatų įteikiamos Verslo taikos premijos laureatas Vladas Lašas – VŽ), astronautų – šie žmonės mūsų neremtų, jei neturėtume labai rimto plano ir tikimybės jį įgyvendinti.

Tačiau žinoma, tai labai ambicinga misija ir negali tikėtis tokio projekto įgyvendinti nesulaukęs kritikos.

Ar tiesa, kad lėšų stygius šiuo metu yra pagrindinė kliūtis?

Finansavimo paieškos yra ta veikla, kuriai šiuo metu skiriu 80% savo laiko. Vėluojame užsitikrinti naujausią finnsavimo raundą, užtrukome daug ilgiau, nei tikėjausi. Prieš tai dirbau su vėjo jėgainėmis, ten taip pat teko organizuoti kelis finansavimo raundus. Tai visuomet užtrunka ilgiau, nei tikiesi. Tačiau užsitikrinti finansavimą mums yra svarbu, jei norime žengti tolesnius suplanuotus žingsnius.

Norime finansuoti su tiekėjais sutartą koncepcinių modelių kūrimą, padidinti komandą, pagaminti gyvenvietės modelį įgulų atrankai ir treniravimui. Tačiau, kaip sako amerikiečiai, „nėra pinigų – nebus ir Bucko Rodgerso“ (angl. no bucks – no Buck Rodgers).

Pagal planą šiais metais turėjo prasidėti astronautų treniruotės. Ar šie planai liko nepakitę?

Ateinantį atrankos raundą, kai iš 100 savanorių atrinksime 24, kurie pradės ruoštis kelionei ir už tai gaus atlyginimus, atidėjome beveik lygiai metams. Dabar jis numatytas 2016 m. rugsėjį.

Ar turite pasiruošę finansavimo planą B, jei problemos ieškant finansavimo užsitęs? Ar svarstote apie kitas veiklos galimybes?

„Mars One“ vienu metu yra ir nepelno siekianti organizacija, ir pelno siekianti bendrovė. „Mars One“ fondas, pelno nesiekianti projekto dalis, organizuos misiją, treniruos įgulas. Tačiau mums reikia investicijų, kad užpildytume skylę iki to momento, kol gausime pajamų. Jas gausime tuomet, kai komandos kils ir leisis, o išlaidų turime jau dabar ir turėsime visus ateinančius aštuonerius metus.

Pelno nesiekianti organizacija turi medijos ir intelektinės nuosavybės teises. Pirmasis investavimo raundas įvyko 2013 m., dabar kalbamės su investuotojais dėl kito. Gauname pajamų iš kitų šaltinių. Pavyzdžiui, neseniai vyko „Björn Borg“ madų demonstracija, skirta „Mars One“ – ten, kur yra naudojamas prekių ženklas „Mars One“, kompanijos moka bendrovei mokestį. Tačiau nemanau, kad gali būti kiti pajamų šaltiniai tam, kad įvyktų misijos. Kompanijos gaunamų pajamų, tiesa, užtenka, kad ji veiktų toliau. Tačiau tolesniems etapams reikalingos investicijos.

Pastaruoju metu sugebėjome pagerinti savo pasiūlymo pristatymą investuotojams, todėl manome, kad netrukus pavyks juos įtikinti verslo plano sėkme. Riziką jie paprastai įžvelgia technologijose, o ne verslo plane.

„Mars One“ vadovaujate jau kurį laiką. Kokias pagrindines pamokas išmokote, mėgindamas pritraukti pinigų į tokį ambicingą projektą?

Ankstesnėje kompanijoje, kuriai vadovavau („Ampyx Power“ – VŽ), lėšų paieška taip pat buvo vienas svarbiausių iššūkių. Toje bendrovėje pastebėjau, kad su laiku investicijų paieška lengvėja – kai kompanija pademonstruoja prototipus, parodo, kad yra rimtas partneris, investicijų ieškoti darosi vis lengviau. Manau, su „Mars One“ bus taip pat.

Nepaisant to, kad tas pamokas jau išmokau „Ampyx“, pastebiu, kad gauti pirmą didelę investiciją yra sunkiausioji dalis, tą pamoką su „Mars One“ tam tikra prasme išmokstu iš naujo.

Tam tikra prasme tai vištos ir kiaušinio klausimas. Reikia sukurti verslo istoriją ir ją paskleisti plačiai, kad patrauktumei pakankamai dėmesio, kad taptumei įdomus investuotojams. Tuo pačiu metu reikia investicijų, kad galėtum verslo istoriją vystyti ir skleisti. Manau, su „Mars One“ radome gerą balansą. Užsitikrinti stiprų finansavimą kompanijos pradžiai yra labai labai svarbu.

Kai esi nedidelis „startuolis“, visuomet sunku įtikinti dideles kompanijas savo ketinimų rimtumu. Tačiau pamažu stengiamės tapti rimtu žaidėju ir mums tai sekasi. Kai su „Lockheed Martin“ bandėme susisiekti 2011 m., jie neatsakė į mūsų pastangas. 2012 m. pabandėme dar kartą ir tuomet jau gavome atsakymą, jie sutiko bendradarbiauti misijai be žmonių 2020 m.

NASA planuoja siųsti misiją į Marsą 2030 m. Atsižvelgiant į tai, kad „Mars One“ atidėlioja terminus, ar nejaučiate konkurencijos laiko atžvilgiu?

Ne. Leiskite paaiškinsiu, kodėl. Po to, kai NASA nusileido Mėnulyje 1969 m., jie pareiškė pasieksią Marsą per 20 metų. Tai buvo prieš 46 metus, dabar jie sako, kad projektą įgyvendins per 25 metus. Esu visiškai tikras, kad NASA gali nukeliauti į Marsą taip pat greitai kaip ir mes. Tačiau jie nori grįžti atgal į Žemę. Mūsų misija – nuolatinio apgyvendinimo misija.

Atgalinė kelionė yra daugybę kartų sudėtingesnė, brangesnė ir reikalauja išvystyti daug daugiau technologijų. Objektų paleidimas į orbitą net Žemėje yra sudėtingas dalykas – nuo 1990 m. kas 26 paleidimas nepasiekė norimos orbitos. Raketa nebūtinai sprogdavo – ji, pavyzdžiui, nukrypdavo nuo kurso ir objektai būdavo pakeliami ne į norėtą orbitą.

Paleidžiant raketą iš Marso tarp šių dviejų dalykų nėra jokio skirtumo – į Žemę jau nebegrįši. Kai pagalvoji, kaip sudėtinga raketą būtų paleisti iš Marso, kur nėra viską iki paskutinės minutės tikrinančių inžinierių ir jutiklių, nemanau, kad atsiras žmogus, norintis rizikuoti, lipti į tą raketą ir spausti mygtuką „paleisti“.

Nemanau, kad ši skrydžio dalis bus įgyvendinta artimiausioje ateityje. Todėl „Mars One“ ir siūlo projektą įgyvendinti tokiu ambicingu tvarkaraščiu.

„Mars One“ planuoja į orbitą aplink Marsą paleisti du ryšių palydovus bei vieną suktis aplink Saulę. Ar vien šitoks projektas nėra pakankamai ambicingas? Ar nebūtų lengviau pradėti nuo paprastesnio tikslo?

Mes ir pradedame nuo paprastų tikslų. Pradedame nuo „Phoenix“ platforma paremtų misijų, ryšių palydovai taip pat bus siunčiami remiantis jau egzistuojančiomis technologijomis, jiems naujų technologijų nereikia. Tik po to bus siunčiami savaeigiai robotai, 2022 m.

Tačiau tam, kad patrauktume investuotojų dėmesį, manau, yra itin svarbu parodyti didįjį „Mars One“ tikslą.

Jei kalbėtume tik apie technologijas ir ryšių palydovus, tuo būtų labai susidomėję žmonės iš technologijų srities, „gykai“. Tačiau likusiam pasauliui tai visiškai nerūpėtų – žmones domina žmonės, jiems neįdomūs robotai. Todėl turime parodyti didžiąją perspektyvą.

Tačiau sutinku, kad veikti turime mažais žingsniais. Pirma turime įgyvendinti misiją be žmonių, norėdami parodyti, kad galime įvykdyti ir misiją su žmonėmis.

Beje, komunkacijų palydovai yra įdomus verslo planas savaime. Tiek Europos kosmoso agentūra, tiek NASA ar Indijos kosmoso agentūra visuomet laukia geresnio ryšio su Marsu. Agentūros ten vykdo gana daug stebėjimų ir misijų, todėl bendradarbiavimas ryšių srityje galėtų būti labai sveikintinas.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Į profesines mokyklas priimta daugiau stojančiųjų

Šiemet į profesinio ugdymo mokyklas per pagrindinį priėmimą priimta daugiau stojančiųjų nei pernai – šiemet...

Mokslas
2018.08.14
Darželinukams ir moksleiviams nuo rugsėjo stiklinė pieno bus privaloma 28

Nuo rugsėjo darželių ir mokyklų valgiaraščiai vaikams turės keistis.

Mokslas
2018.08.13
Į kunigų seminarijas priimta mažiau naujokų 2

Šiemet į Vilniaus, Kauno ir Telšių kunigų seminarijas priimta 11 jaunuolių.

Mokslas
2018.08.12
Rugsėjo 1–oji nukeliama 2

Kadangi šiemet Mokslo ir žinių diena – Rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį, tai mokslo metų ir ugdymo proceso...

Mokslas
2018.08.07
Klaipėdoje ketinama auginti krevetes

Artimiausioje ateityje restoranuose, o gal ir prekybos centruose gali atsirasti Lietuvoje užaugintų vienų...

Agroverslas
2018.08.03
Pokyčių bankuose daug, Europa inicijavo dar didesnius 5

Inovacijos didiesiems bankams buvo svarbios visuomet, tačiau pastaraisiais metais mūsų šalyje prasidėjo...

Finansai
2018.08.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau