Naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas leis išvengti įsisenėjusių viešųjų pirkimų praktinių problemų

2015 m. balandžio 29 d. buvo viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo projektas, kurio pagrindas - 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva Nr. 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, panaikinanti direktyvą Nr. 2004/18/EB. Naujoji viešųjų pirkimų (toliau - VP) tvarka orientuota į: • viešųjų išlaidų efektyvumo didinimą, siekiant užtikrinti geriausius įmanomus pirkimų rezultatus pagal kokybės ir kainos santykį. Tai visų pirma reiškia esamų VP taisyklių supaprastinimą ir didesnį lankstumą. Supaprastintos, efektyvesnės procedūros bus naudingos visiems ūkio subjektams ir padės pirkimuose dalyvauti mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau - MVĮ) bei tarptautiniams tiekėjams;• tikslą leisti pirkėjams geriau pasinaudoti VP, siekiant bendrų visuomeninių tikslų: aplinkos apsaugos, didesnio išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo, kovos su klimato kaita, naujovių, užimtumo ir socialinės įtraukties skatinimo ir kuo geriausių aukštos kokybės socialinių paslaugų teikimo sąlygų užtikrinimo.Vadovaujantis nurodytais tikslais, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) projekte įtvirtinamos naujos sąvokos, tokios kaip subcentrinė perkančioji organizacija (VPĮ 2 str. 5 d.), gyvavimo ciklas (VPĮ 2 str. 10 d.), nepriimtinas pasiūlymas (VPĮ 2 str. 17 d.). Pateikiama abstrakti interesų konflikto samprata ir įtvirtintas pavyzdinis VP galinčių kilti interesų konfliktų sąrašas, kuris, pažymėtina, nėra baigtinis. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, jog VP nekils interesų konflikto, o jeigu konfliktas atsiras, apie jį turi būti iš karto pranešama. Vienas iš interesų konflikto prevencijos būdų – reikalavimas tiekėjams pasirašyti nešališkumo deklaraciją. Pažymėtina, jog šis papildomas dokumentas neįpareigoja tiekėjų vengti interesų konflikto (tik pažymi, jog tuo metu konfliktas neegzistuoja) ir nėra numatomos nuobaudos už šio reikalavimo nesilaikymą.Siekiant didesnio VP procedūrų skaidrumo, VPĮ numatyta galimybė viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose dalyvauti visuomenės atstovams, t. y. Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgaliotiems asmenims. Ši naujiena nėra perkeliama iš ES Direktyvų, tai yra nacionalinės teisėkūros rezultatas. Praktikoje tai gali sudaryti sąlygas didesniam viešųjų pirkimų skaidrumui, tačiau šia teise neretai bus bandoma ir piktnaudžiauti, tad reikia pasirengti tokioms situacijoms ir jų sprendimui.Naujajame VPĮ įtvirtinami trumpesni pasiūlymų pateikimo terminai, pavyzdžiui, atviro konkurso atveju pasiūlymų pateikimo terminas nebe 52 d., o 35 d. nuo skelbimo išsiuntimo dienos (VPĮ 55 str. 1 d.), riboto konkurso atveju paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai nebe atitinkamai 37 d. ir 40 d., o 30 d. (VPĮ 57 str. 1 d.). Tokie pakeitimai yra naudingi perkančiosioms organizacijoms siekiant sutaupyti laiko ir lėšų ir taip tiesiogiai prisidėti prie efektyvumo tikslo, t. y. įsigyti reikiamos kokybės pirkimo objektą išleidžiant mažiau pinigų bei laiko.Naujuoju reglamentavimu užtikrinamos lankstesnės galimybės vykdyti VP skelbiamų derybų būdu, kadangi projekte įtvirtinamas platesnis aplinkybių, esant kurioms VP gali būti atliekami skelbiamų derybų būdu sąrašas. Taigi, skelbiamos derybos nebebus apribotos tam tikromis sąlygomis, tokiu būdu užtikrinant lanksčią pirkimo procedūrą, derybas dėl geriausių, palankiausių sąlygų perkančiosioms organizacijoms, t. y. geriausios vertės už pinigus.Naujoji VP tvarka, be kita ko, orientuota į paklausos koncentravimą, kuriuo siekiama masto ekonomijos bei žemesnių kainų ir pirkimų kaštų, o taip pat pirkimų administravimo gebėjimų stiprinimo. To galima pasiekti arba koncentruojant, apjungiant pirkimus, arba apjungiant perkančiąsias organizacijas pirkimams. VPĮ pateikiamos aiškios bendrų pirkimų taisyklės - perkančioji organizacija gali pasirinkti vieną iš kelių galimų procedūrų: įsigyti pirkimo objektą iš kitos valstybės narės centrinės perkančiosios organizacijos, pasirašyti partnerystės sutartį, kurioje partneriai nustato funkcijų, atsakomybių pasidalinimą, taikytinos teisės normas, arba įsteigti atskirą juridinį asmenį.VPĮ projekte įtvirtintos lankstesnės sudarytos sutarties ir / ar preliminariosios sutarties keitimo galimybės lyginant su dabar galiojančia tvarka. Nustatyti atvejai, kada sutarties pakeitimai nebus laikomi esminiais ir pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu, esant nustatytoms kumuliatyvioms sąlygoms, galės būti keičiama nevykdant naujos pirkimo procedūros. Pavyzdžiui, perkant iš pradinio rangovo papildomus darbus, paslaugas ar prekes, kurie tapo būtini, bet kurie nebuvo įtraukti į pradinį pirkimą, jei rangovo keisti negalima dėl ekonominių ar techninių priežasčių, pakeitus rangovą perkančiajai organizacijai kiltų didelių nepatogumų arba dėl to būtų dubliuojama nemažai jo išlaidų. Vis dėlto bet koks kainos padidėjimas neturi viršyti 50 % pradinės sutarties vertės. Kai daromi keli pakeitimai iš eilės, ta riba taikoma kiekvieno pakeitimo vertei. Tokiais iš eilės daromais pakeitimais nesiekiama išvengti šios direktyvos taikymo. Sutartis gali būti keičiama neskelbiant naujo pirkimo taip pat tada, kai yra įvykdytos visos šios sąlygos: būtinybė daryti pakeitimą atsirado dėl aplinkybių, kurių pareiginga perkančioji organizacija negalėjo numatyti, dėl pakeitimo nepasikeičia bendras sutarties pobūdis, kainos padidėjimas neviršija 50 % pradinės sutarties arba preliminariosios sutarties vertės. Tokios sutarties keitimo taisyklės prisidės prie lankstumo sutarties vykdymo etape skatinimo ir sumažins skaičių situacijų, kai būtinas papildomas pirkimas. Tokiu būdu užtikrinamas laiko ir lėšų taupymas, t. y. geriausia vertė už pinigus bei efektyvumas. Jei perkančioji organizacija turi daugiau diskrecijos pakeisti pirmines sutarties sąlygas, tai papildomai yra užtikrinami teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių principai ir didesnis tiekėjų suinteresuotumas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.Įtvirtinama perkančiųjų organizacijų galimybė vykdyti VP atsižvelgiant į perkamų prekių, paslaugų ar darbų gyvavimo ciklo sąnaudas. Gyvavimo ciklas apima visas prekės egzistavimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo stadijas nuo žaliavų įsigijimo ar išteklių generavimo iki panaudotų prekių šalinimo, sutvarkymo ir pabaigimo. Įskaičiuojamos išlaidos apima ne tik tiesiogines pinigines išlaidas, bet taip pat ir išorines aplinkosaugos išlaidas, jeigu jas galima išreikšti pinigais ir patvirtinti. Tokiu būdu užtikrinamas pirkimų efektyvumo didinimo tikslo siekimas, kadangi atsižvelgiama į kaštų taupymą ilguoju laikotarpiu.Naujuoju VP reglamentavimu perkančiosioms organizacijoms suteikiama teisė reikalauti, jog prekės, paslaugos ar darbai būtų paženklinti aplinkosaugos, socialiniais ar kitas savybes apibūdinančiais ženklais, su sąlyga, jog priimamas ir lygiavertis ženklinimas.Dar viena svarbi VPĮ naujovė – perkančiųjų organizacijų diskrecija pirkti inovatyvius produktus ir paslaugas, skatinant ateities plėtrą ir vystant efektyvumą bei viešųjų paslaugų kokybę. VPĮ įtvirtina inovacijų partnerystę, t. y. naują procedūrą, pirkimo būdą naujų inovatyvių prekių, paslaugų ar darbų kūrimui ir įsigijimui, jei tos prekės, paslaugos ar darbai atitinka reikalaujamą kokybę ir kainą.Šis būdas galės būti naudojamas finansuojant spartuolius viešuoju kapitalu, siekiant naudos visuomenei.Vienas iš VP reguliavimo pakeitimų uždavinių - atverti viešųjų pirkimų rinką visiems rinkos subjektams, nepaisant jų dydžio, taip skatinti konkurenciją ir konkurencingumą bei ekonomikos augimą. Didesnis pirkimų prieinamumas gali prisidėti prie plėtros ir inovacijos potencialo įgyvendinimo kartu darant teigiamą poveikį ES ekonomikai. Be to, didesnis mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) dalyvavimas viešųjų pirkimų rinkoje prisideda prie perkančiųjų organizacijų potencialių tiekėjų paieškos, konkurencijos skatinimo ir atsvaros didelėms įmonėms sukūrimo. Vadovaujantis tuo, perkančiosios organizacijos yra įpareigotos skaidyti pirkimą (pirkimo sutartį) į vienarūšes ar nevienarūšes dalis, kad būtų padidintas pirkimo prieinamumas MVĮ (VPĮ 25 str.). Jei perkančiosios organizacijos nori neskaidyti pirkimo, jos privalo pagrįsti tokį sprendimą.Atsižvelgiant į tai, jog vienas pagrindinių apribojimų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose yra kvalifikacijos tikrinimo etapas, t. y. kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų pateikimas, VPĮ 47 str. įtvirtinama perkančiųjų organizacijų pareiga prašymų leisti dalyvauti konkurse arba pasiūlymų pateikimo metu kaip pirminį įrodymą pripažinti Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą, kuriame pateikiama tiekėjo savideklaracija, pakeičianti viešųjų institucijų arba trečiųjų šalių išduotas pažymas. Tokiu būdu sumažinama visų dokumentų pateikimo našta, t. y. užtikrinamas procedūrų supaprastinimas ir skatinamas MVĮ dalyvavimas VP. Tik pirkimo laimėtojui numatyta pareiga pateikti visus pirkimo sąlygose reikalaujamus kvalifikacijos dokumentus.Naujajame VPĮ (43 str.) tai pat perskirstyti negatyvaus pobūdžio reikalavimai - įtvirtinami papildomi privalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai lyginant su dabartiniu reglamentavimu, numatančiu tik vieną privalomą tiekėjų pašalinimo pagrindą (galiojančio VPĮ 33 str. 1 d.). Be to, VPĮ įtvirtinta nuostata, jog tiekėjas, neįvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, pašalinamas iš pirkimų procedūros, išskyrus atvejus, kai įsiskolinimo suma neviršija 50 EUR (penkiasdešimt eurų). Šiai dienai tiekėjai perkančiosios organizacijos iniciatyva gali būti pašalinti iš pirkimo procedūrų esant bet kokio, net ir minimalaus dydžio, įsiskolinimui (jeigu tai numatyta pirkimo sąlygose), todėl pastaroji naujovė užtikrins, kad tiekėjams, esant nežymiam / nereikšmingam mokestinių prievolių neįvykdymui, nebūtų draudžiama dalyvauti VP.Naujajame įstatyme bus įtvirtintas reikalavimas pasiūlymus vertinti remiantis išimtinai ekonominio naudingumo kriterijumi. Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal kainos / kaštų ir kokybės santykį arba pagal kaštus, kurie apskaičiuojami pagal gyvavimo ciklo sąnaudų metodą (VPĮ 51 str.), arba pagal kainą. Taigi, nors naujasis VPĮ nebenumato mažiausios kainos kaip atskiro pasiūlymų vertinimo kriterijaus, akivaizdu, jog kaina išlieka svarbi vertinant tiekėjų pateiktus pasiūlymus bei jų ekonominį naudingumą. Bus galima pirkti tik pagal kainą, tačiau dabartinis projektas numato, kad tokių pirkimų negalės būti daugiau nei pusė visų per einamuosius metus atliekamų pirkimų.Kitos GLIMSTEDT teisinės įžvalgos: