Viešosios ir privačiosios partnerystės būdu įgyvendinamų projektų išlaidos gali būti nepriskiriamos valstybės skolai

Publikuota: 2015-03-03
 

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje nemažai kalbama apie sparčiai augančią valstybės skolą. Remiantis Statistikos departamento duomenimis 2014 m. III ketvirčio pabaigoje valstybės skola sudarė 13,8 mlrd.eurų arba 41 proc. bendrojo vidaus produkto. Europos Komisijos duomenimis 2015 m. Lietuvos skola turėtų augti ir sudaryti 41,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu pagal Europos Sąjungoje galiojančias taisykles, valstybės skola negali viršyti 60 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Nors valstybės skola nuo 2008 m. sparčiai augo, viešosios infrastruktūros projektų (sveikatos, švietimo, transporto, ryšių, komunalinių paslaugų teikimo, energetikos ir kitose srityse) ir tam reikalingų lėšų poreikis išlieka didelis.
Ar įmanoma suderinti bandymus stabilizuoti valstybės skolos augimą bei ribotas valstybės galimybes skolintis su būtinybe įgyvendinti visuomenei naudingus, tačiau didelių investicijų reikalaujančius, infrastruktūrinius projektus?Išeitimi šioje situacijoje gali tapti projektai, įgyvendinami viešosios ir privačiosios partnerystės būdu (PPP projektai), kurių įgyvendinimo išlaidos, įvykdžius tam tikrus reikalavimus, nėra priskiriamos valstybės skolai ir nedaro įtakos valstybės skolinimosi rodikliams.Duomenys apie valstybių skolą Europos Sąjungoje, tame tarpe ir Lietuvoje, rengiami vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. gegužės 21 d. reglamentu dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (ESA 2010). Vadovaudamosi šiuo dokumentuvalstybės narės įvairia finansinę / ekonominę informaciją nuo 2014-09-01 (su tam tikromis išimtimis) rengia ir teikiaEurostatui - Europos Sąjungos institucijai, atsakingai už statistinių duomenų tvarkymą Europos Sąjungoje. Lietuvoje minėtą reglamentą įgyvendina Statistikos departamentas, kurisyra atsakingas ir už informacijos apie kapitalo investicijas pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartis įvertinimąvalstybės skolos apskaičiavimo tikslu ir šių duomenų pateikimą Finansų ministerijai.
ESA 2010 ir ją aiškinantys dokumentai PPP apibrėžia, kaip ilgalaikį susitarimą tarp valdžios ir privataus subjekto, kurio pagrindu privatus subjektas sukuria (renovuoja), valdo ir prižiūri turtą, reikalingą viešųjų paslaugų teikimui ir už tai gauna atlyginimą iš valdžios subjekto. Toks apibrėžimas iš esmės atitinka Lietuvos teisės aktuose pateikiamą valdžios ir privataus subjektų partnerystės sąvoką.Kad tam tikro projekto įgyvendinimui reikalingo turto sukūrimo išlaidos nebūtų apskaitomos kaip valstybės skola, šis turtas valdžios sektoriaus balanse negali būti apskaitomas kaip valdžios subjektui priklausantis turtas. PPP projekto įgyvendinimui sukurtas turtas gali būti nepriskiriamos valdžios subjektui, jei didžioji dalis su tuo turtu susijusiųrizikų ir šio turto teikiama nauda tenka privačiam partneriui. Įgyvendinus šiuos kriterijus laikoma, kad privatus partneris yra turto savininkas ne tik teisiniu, bet ir ekonominiu aspektu, todėl visos šio turto įsigijimo ar sukūrimo išlaidos yra priskiriamos privačiam subjektui.Privačiam subjektui priskirtinos rizikos yra skirstomos į tris pagrindines rūšis:statybos, tinkamumo ir paklausos.Remiantis bendru principu, jei statybos rizika ir paklausos arba tinkamumo rizika yra faktiškai perduotos privačiam subjektui, yra laikoma, kad „ekonominis“ turto savininkas yra privatus partneris.Statybos rizika – šiai rizikai priskiriami tokie statybos  laikotarpiuatsirandantys atvejai, kaip vėlavimas atlikti statybos darbus, statybos rezultato neatitikimas teisės aktams ar techniniams reikalavimams, esminis statybos kaštų padidėjimas, teisinės ir aplinkosauginės problemos ir panašūs įvykiai. Valdžios subjektas jokiu atveju neturėtų prisiimti pareigos prisiimti išlaidų, susijusių su netinkamu statybos proceso valdymu. Statybos rizika taip pat nebūtų laikoma priskirta privačiam partneriui, jei valstybės subjektas reguliarius mokėjimus privačiam partneriui pradėtų vykdyti galutinai neužbaigus statybos darbų ir turtui nesant pilnai funkcionaliam.Ši rizika būtų laikoma neperduoda ir tuo atveju, jei valstybės sektorius kompensuotų privačiam subjektui papildomus statybos kaštus, nesant jų būtinybės pagrindimo. Kita vertus privatus partneris neturėtų prisiimti rizikos, kai statybos darbai yra atliekami remiantis paties valdžios subjekto parengtais techniniais reikalavimais arba šie reikalavimai yra keičiami statybos eigoje, taip pat, kai privačiam partneriui, tam tikrų paslaugų teikimui, yra perduotas jau sukurtas (užbaigtas) turtas. Galiausiai privatus partneris negalėtų prisiimti rizikos dėl statybos vėlavimo, kurį nulėmė nepakankamas ar netinkamas teisinis reguliavimas.Tinkamumo rizika – ši rizika apima atvejus, kai netinkamas privataus subjekto įsipareigojimų vykdymas projekto paslaugų teikimo laikotarpiu lemia teikiamų paslaugų masto arba kokybės neatitikimą sutartyje nustatytiems reikalavimams. Siekiant perduoti šią riziką privačiam partneriui, valdžios subjektui turi būti suteikta teisė sumažinti privačiam subjektui mokėtinus periodinius mokėjimus, jei PPP paslauga nėra teikiama tinkamai, arba tokia apimtimi, kaip buvo numatyta partnerystės sutartyje. Paslaugos netinkamumas gali pasireikšti netinkamu paslaugos teikimu arba neteikimu apskritai, nepatenkinama paklausa arba galutinių vartotojų lūkesčių nepateisinimu. Siekiant įvertinti teikiamų paslaugų tinkamumą,partnerystės sutartyje nustatomi konkretūs paslaugos teikimo parametrai, kuriuos teikiama paslauga turi atitikti.Tam, kad ši rizika būtų laikoma perduota, valdžios subjektas taip pat turėtų turėti galimybę privataus subjekto atžvilgiu automatiškai taikyti reikšmingas sankcijas, pavyzdžiui baudas, išskaitas iš atlyginimo ir pan.Paklausos rizika – ši rizika apima atvejus, kai, nepriklausomai nuo privataus partnerio teikiamų paslaugų tinkamumo, šių paslaugų paklausos apimtis dėl natūralių ekonomikos ciklų, naujų rinkos tendencijų, tiesioginės konkurencijos ar panašių aplinkybių skiriasi nuo tos, kurios buvo tikimasi sudarant partnerystės sutartį. Tačiau ši rizika nėra aktuali tais atvejais, kuomet galutinis PPP paslaugos „vartotojas“ neturi galimybės pasirinkti alternatyvaus paslaugos teikėjo (pvz., kalėjimo, statomo PPP projekto būdu, atveju).Vertinant PPP projekto metu sukurto turto priskyrimą partnerystės šalims, svarbu atsižvelgti ir į kitas partnerystės sutarties nuostatas, jos sudarymo aplinkybes, projekto pobūdį ir kt. (pavyzdžiui,  turto perdavimąir kompensacijų mechanizmą šalims nutraukiant sutartį prieš terminą, teisės peržiūrėtipartnerystės sutarties finansines sąlygas ribas, valstybės PPP projektui teikiamas garantijas ir pan.). Turto perdavimas valdžios subjektui už didesnę, nei rinkos vertę arba nepagrįstai didelių kompensacijų numatymas sutarties nutraukimo atveju, sutarties atsiskaitymo sąlygų keitimas nesant svarbių ir pagrįstų priežasčių, esminės projekto dalies finansavimas iš valstybės lėšų valstybės garantijų ar kitokia forma, gali lemti PPP projekto įsipareigojimų priskyrimą valstybės skolai.Taigi tinkamas rizikų paskirstymas PPP projektuose yra ypač svarbus, nes sudaro galimybę įgyvendinti didelius ir reikšmingus infrastruktūros projektus nedidinant valstybės skolos. Tačiau svarbu pažymėti, kad rizikų perdavimas privačiam subjektui negali būti besąlyginis ar absoliutus. Nesubalansuotas rizikų priskyrimas privačiam subjektui gali ne tik mažinti PPP projektų patrauklumą privataus sektoriaus akyse, tačiau ir apsunkinti galimybes gauti finansavimą iš finansinių institucijų. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju rizikų paskirstymas turi būti vertinamas individualiai, rekomenduotina dar iki projekto pradžios rizikų paskirstymą aptarti tiek su potencialiais projekto vykdytojais, tiek ir galimais finansavimo teikėjais.

Kitos GLIMSTEDT teisinės įžvalgos:

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau