Automobilių vairuotojai nemato atvažiuojančių dviratininkų

Publikuota: 2014-07-02
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
 

Draudimo bendrovės „If“ Švedijoje atliktas dviračių avarijų tyrimas rodo, jog dažniausiai susidūrimai tarp automobilių ir dviračių įvyksta prieš kertant sankryžą. Dažniausiai eismo įvykiai pasitaiko, kuomet automobilis suka į dešinę (33 proc.), dviratininkas važiuoja tiesiai dviračių taku, o abiem transporto priemonėms dega žalia šviesa. Automobilio vairuotojas tuo metu yra sutelkęs dėmesį į automobilių eismą sankryžoje.

Antra pagal dažnumą pasitaikanti eismo įvykių priežastis yra, kai dviratininkas atvažiuoja iš kairės pusės dviračių taku - dar prieš kirsdamas sankryžą, o automobilis važiuoja tiesiai (26 proc.). Incidentai prieš pat sankryžą yra penkis kartus dažnesni nei ją kertant.

„Pavojus kyla, kadangi dviratininkas mano, jog automobilis prieš sankryžą lėtėja tam, kad jį praleistų, tačiau jis tik prisitaiko greitį prieš ją kertant. Šis nesusipratimas sukelia daug nelaimingų atsitikimų. Nors dviračių eismas didėja, tačiau Lietuvoje vairuotojai vis dar nėra įpratę dalintis keliu su mažesniu greičiu važiuojančia transporto priemone“ - sako draudimo bendrovės „If“ vyriausioji asmens žalų ekspertė Alytė Balkuvienė.

Jos teigimu, dėmesingumo stoka, paprastai iš automobilių vairuotojų pusės ir adekvačiai neįvertintas pavojus iš dviratininkų pusės yra pagrindiniai faktoriai sukeliantys tokį didelį avaringumą. Svarbu išlikti budriems ir didinti tiek dviratininkų, tiek automobilių vairuotojų informuotumą apie juodąjį tašką, tai galėtų sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių.

Su pagrindinėmis priežastimis, sukeliančiomis daugiausiai dviračių ir automobilių avarijų sankryžose, sutinka ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Linas Vainius. Jo teigimu, neišspręstas sankryžų kirtimas, projektuotojų klaidos įrengiant sankryžas ir nepagalvojant apie visus eismo dalyvius, šiuo metu yra pagrindiniai faktoriai lemiantys tokį didelį avaringumą. „Pavojingiausia, kai prieš sankryžą ar išsukimą iš pagrindinio kelio dviratininkas juda dešiniu kelkraščiu, o šalia važiuojantis vairuotojas suka dešinėn ir nepraleidžia tiesiai važiuojančio dviratininko, taip sukeliant avarinę situaciją. Arba tais atvejais, kai greta kelio eina dviračių takas ir dviračių tako susikirtimuose su išvažiavimais iš kiemų ar gretimų teritorijų susiduria dviratininkai ir automobiliai, nepraleisdami vieni kitų“ – sako L. Vainius.

Dviratininkų atstovo nuomone, keli pasaulyje plačiai naudojami sprendimo būdai, galėtų padėti sumažinti avarijų skaičių. Jau seniai pasitvirtinę pavyzdžiai, kuomet dviratininkams sankryžos pradžioje padaryta atskira salelė - išplatėjimas, kad jie stovėtų prieš automobilius ir pirmi pajudėtų, o vairuotojai juos matytų priekyje ir suprastų jų manevrus. Taip pat reguliuojamose sankryžose dviratininkams anksčiau užsidegantis šviesoforo signalas ir jie pajuda pirmi. Visi šie atvejai aprašyti profesinėje literatūroje, netgi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos rekomendacijose dėl dviračių infrastruktūros. Daug problemų būtų išspręsta, jei tai būtų kokybiškai ir profesionaliai įgyvendinama.

Tyrimas atliktas išnagrinėjus 882 avarijų atvejus 2005 – 2012 m. Švedijoje.

Apie „If “
„If“ yra pirmaujanti ne gyvybės draudimo bendrovė Skandinavijoje ir Baltijos šalyse, turinti daugiau nei 3,6 milijonus klientų. 2013 m. bendrovės pajamos iš draudimo veiklos siekė 16 milijardą litų. „If“ priklauso Suomijos „Sampo“ grupei, vienai didžiausių finansinių institucijų Šiaurės Europoje.

Daugiau informacijos:
Milda Lomsargienė
„If P&C Insurance AS“ filialo Lietuvoje komunikacijos specialistė
Tel. 8 5 210 98 03, mob. tel. 8 685 26 968
El. paštas: milda.lomsargiene@if.lt

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku