„EY“: giedresnes nuotaikas euro zonoje temdo defliacijos šešėlis

Publikuota: 2014-06-19
Atnaujinta 2015-06-09 17:09
 

Tačiau ekonominės atskirties problema euro zonos viduje – ir ne tik tarp pagrindinių bei periferinių šalių – vis dar išliks gaji. Perspektyvos išlieka teigiamos Vokietijai, Airijai, Ispanijai, Portugalijai ir Baltijos šalims, įskaitant ir Lietuvą, kurią Europos Komisija pasiūlė Europos Sąjungos Tarybai tvirtinti kaip naują euro zonos narę nuo 2015 m. Tuo tarpu šalys, kurios per lėtai reaguoja į esamus iššūkius, pavyzdžiui, Prancūzija, Italija, Belgija ir Nyderlandai, ir toliau praranda savo konkurencingumą – savo ruožtu, tai atsilieps vos juntamu jų ekonomikos augimu šiemet ir kitąmet.„Eurozonos ekonomika pastebimai stipresnė, jeigu lygintume su situacija, kurioje ji buvo dar prieš 12 mėnesių, tačiau atsigavimas dar labai trapus. Kaip jau būdinga pastaruosius šešerius metus, euro zona žengia žingsnį pirmyn, du atgal. Taigi progresas yra, bet iššūkių – dar daugiau“, – komentuodamas prognozę sakė „EY“ vadovaujantysis partneris Europos, Vidurio Rytų, Indijos ir Afrikos rinkoms Markas Otty.

Euro zona kovos su defliacija Nerimą atsigaunančiai euro zonos ekonomikai kelia vis ryškėjanti defliacijos grėsmė. Gegužės mėn. infliacija visoje euro zonoje smuko iki 0,5 proc. Defliacijos ar netgi užtrukęs labai žemos infliacijos laikotarpis yra itin žalingas ir taip vos rusenančiam ekonomikos augimui. Tai padidina realios skolos lygį, drauge stabdomas vartojimas ir investicijų srautai.Kol kas Europos centrinis bankas (ECB) gana ramiai reagavo į defliacijos grėsmę. Tačiau infliacijai atsidūrus žemiau planuotos 2 proc. ribos, šių metų birželio pradžioje ECB nurėžė bazinių palūkanų normą iki vos 0,15 proc. Be to, nustatytos neigiamos, -0,1 proc. palūkanos už komercinių bankų laikomus indėlius, skatinant pastaruosius pagaliau pradėti aktyviau skolinti lėšas verslui ir vartotojams.Tačiau palūkanų pokyčiai yra ganėtinai maži, todėl jie paveiks sprendimus tik pavieniais atvejais. Taip pat kol kas nėra ženklų, kad ECB imsis neįprastų intervencijos priemonių. „EY“ ekspertų teigimu, agresyvesnes priemones, kurios stimuliuotų spartesnį ekonomikos augimą, atšaukti ateityje būtų kur kas paprasčiau negu suvaldyti defliacijos ir skolinimo apimčių sumažėjimo pasekmes.Tuo tarpu, vartotojai ir verslo bendrovės daugelyje šalių tebesusiduria su ribotu kreditavimu, tai taip pat lemia ir dabar ECB atliekamas bankų valdomo turto kokybės vertinimas, kurio rezultatai bus skelbiami 2014 m. spalio mėn. Vartojimo apetitą toliau varžys ir aukštas nedarbo lygis, kuris iš rekordinės 12 proc. aukštumos traukiasi labai iš lėto.Nors dar visai neseniai euras buvo kaip niekad sustiprėjęs, birželį atlaisvinus euro zonos pinigų politikos varžtus ir tikintis tolesnių skatinančių priemonių iš ECB ateinančiais mėnesiais bei JAV pagaliau sugriežtinus pinigų politiką, euras pradėjo silpti. Tikėtina, kad ši tendencija išliks antroje šių metų pusėje ir 2015 metais. Tai savo ruožtu įpils kuro į eksporto plėtros variklį ir paspartins euro zonos plėtrą.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku