Šauksmas iš praeito amžiaus

Projektuose dulkantis ir ant sostinės Šeškinės kalvų samanas auginantis statinys, tiksliau Nacionalinio stadiono fragmentai, pretenduoja ne tik į amžiaus statybos laurus, bet ir į kainos rekordininkus. Lietuva pasirengusi šiam daug diskusijų sulaukusiam objektui mostelėti išties įspūdingą sumą beveik 700 mln. Lt. Tokius skaičius Transparency International Lietuvos skyriui (TILS) nurodė Finansų ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Šiuo metu Lietuva jau yra išleidusi 116,599 mln. Lt, tačiau, norint baigti projektą, esą reikės nuo 270 mln. Lt iki 568,57 mln. Lt.
TILS primena: komplekso statybos projektas vykdomas dar nuo praeito amžiaus. 1985 m. stadioną buvo padėta projektuoti, statybos darbai prasidėjo 1987 m. 2006 m. Vyriausybė jį pripažino nacionalinės svarbos objektu. Realiai statybos prasidėjo 2007 m. vasarą, tačiau po 2 metų darbai buvo nutraukti. Rangovu be konkurso buvo pasirinktas įmonių Vilniaus kapitalinė statyba ir Veikmė konsorciumas, tačiau Aukščiausiajam Teismui paskelbus, kad sutartis buvo neteisėta, ji buvo nutraukta. Konstatuota, kad stadiono statybos darbų kaina buvo smarkiai išpūsta.Tačiau pinigai šioms pseudostatyboms buvo leidžiami ir toliau. 2010 m. Vilniaus savivaldybė paskelbė konkursą konsultantams, kad jie išaiškintų, ar verta statybas tęsti, ar konservuoti, ar nugriauti, ar parduoti. Konkurso laimėtojams (jie ir buvo vieninteliai dalyviai) advokatų kontorai Varul Vilgerts Smaliukas ir UAB Eikos statyba už paslaugas buvo sumokėta 331.000 Lt. Studijos likimas neaiškus, tačiau tuometinis Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius tikino, kad remiantis preliminariomis konsultantų išvadomis statybas vertėtų baigti. Bet pinigų, aišku, nebuvo. Tuometiniais skaičiavimais, jų reikėjo apie 300 mln. Lt. Todėl vilniečius ir miesto svečius toliau šiurpina vaizdingoje sostinės vietoje styrančios betono atramos. O kad laikas jų galutinai nesuardytų, nes mažai kas vylėsi, jog jos atlaikys metų atakas (tai juk toli gražu ne senovės Graikijos architektūros šedevrai), nuspręsta tas vaiduokliškas užuominas apie stadioną konservuoti. Dabar siūloma tuos konservus atidaryti ir projektą baigti iki 2016 m. Vyriausybės pasitarime prieš metus priimtas protokolinis sprendimas taip ir byloja skubiai baigti Nacionalinį stadioną. Pinigų, suteiksiančių tiems griaučiams gyvybę, planuojama pasisemti iš ES struktūrinių fondų. Iš jų tikimasi gauti 85% reikalingų lėšų.Tačiau kodėl dabar jau minima baigimui reikalinga visiškai kita suma, gerokai didesnė, nei buvo skaičiuojama anksčiau? Primename: sutartis su ankstesniu konsorciumu buvo nutraukta dėl pernelyg išpūstos darbų kainos. O dabar? Kokiais skaičiavimais pagrįsta tokia sąmata? Ar apskaičiuota, kada atsipirks toks stadionas, skirtas 25.000 žiūrovų...Stadiono griaučių gaivintojai tikina, kad statinys galėtų priimti ne tik futbolo aistruolius, bet ir Dainų švenčių dalyvius bei žiūrovus, jame esą vyktų ir kitokių renginių, ir šiaip dar kas nors veiktų. Norai gal ir geri, o galimybės? Galbūt iš pradžių reikia pastatyti stadioną, skirtą futbolui, ir nesigviešti universalumo, viliantis, kad daugiafunkcis universalus statinys savaime bus pelningas. Ne metas dabar keisti arklius, nors, žinoma, galimybę užsidirbti jau regi ir architektai, ir statybininkai etc. Bus daugiau pinigų, bus galima išplėsti šio statinio funkcijas. Dabar reikia amžiną statybos aikštelę pagaliau paversti baigtu statiniu. Ir mesti šalin plikbajoriškus pasvaičiojimus.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Finansai
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti