ISM pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Lidl“

Publikuota: 2014-05-19
Atnaujinta 2015-06-01 13:13
 

ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas išplėtė tarptautinių verslo partnerių ratą: prie jų prisijungė Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“. Vokiečių kompanija žada, kad ISM studentai, sėkmingai baigę „Lidl“ remiamą verslo vokiečių kalbos programą
„Business Deutsch, gesponsert von Lidl“, turės daugiau galimybių įsidarbinti „Lidl“ Lietuvoje ir kitose šalyse.

„Mūsų įmonė šiuo metu aktyviai ieško darbuotojų įvairioms pareigybėms užimti. Mes siūlome darbą pardavimų, pirkimų, logistikos ir administracijos srityse. Kadangi kai kurių pareigybių darbuotojams tenka aktyviai bendrauti su motinine kompanija Vokietijoje, ypač laukiame kandidatų mokančių vokiečių kalbą. Todėl priėmėme sprendimą investuoti į studentų ugdymą. ISM universitetas patraukė mūsų dėmesį lankstumu ir tarptautine patirtimi, tad kartu su universiteto darbuotojais atnaujinome verslo vokiečių kalbos programą,“ – sakė UAB „Lidl“ atstovė spaudai Lietuvoje Daina Balčiūnienė.


„Lidl“ kviečia dirbti ne tik patirties turinčius asmenis, tačiau ir vos studijas pabaigusius studentus. Visi darbuotojai apmokomi įmonės viduje arba siunčiami į stažuotes kompanijos padaliniuose kituose Europos miestuose.

Anglų kalba – jau ne privalumas
„CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė teigia, kad anglų kalba darbo rinkoje jau keleri metai nėra privalumas, o būtinybė. Šiuo metu Lietuvos darbdaviai teikia pirmenybę kandidatams, kalbantiems ne tik anglų, bet ir rusų kalbomis, mokantiems norvegiškai, vokiškai, lenkiškai, prancūziškai.

„Dažniausiai darbo skelbimuose nurodomas reikalavimas mokėti anglų kalbą raštu bei žodžiu. Vis labiau prisimenama ir rusų kalba. Užsienio kalbų žinių dažniausiai reikia prekybos, klientų aptarnavimo, IT, tiekimo, pardavimų, eksporto, importo, transporto, logistikos specialistams, vadovaujančias pareigas užimantiems darbuotojams. Lenkų kalbos pageidauja įmonių atstovai, dirbantys transporto, prekybos įmonėse“, – sakė R. Karavaitienė

Ji pridūrė, kad kitų Europos šalių kalbų žinias itin vertina tarptautinės gamybos, prekybos kompanijos, kurių verslo centrai yra įsikūrę didžiausiose pasaulio sostinėse – Romoje, Paryžiuje, Berlyne. Šių kompanijų atstovybės Lietuvoje sunkiai randa prancūziškai, vokiškai ar norvegiškai kalbančių vadybos, rinkodaros, ekonomikos specialistų, todėl neretai investuoja į specialistų kalbos kursus.

„Užsienio įmonės atidarančios padalinius, atstovybes, gamyklas, skambučių centrus Lietuvoje tikisi, kad aukščiausio lygio specialistai ir vadovai mokės atitinkamą įmonės steigėjos kalbą. Pavyzdžiui, skambučių centrų klientų aptarnavimo specialistų užsienio kalbų žinių lygis turi būti labai aukštas. Tuo tarpu, esant kvalifikuotų gamybos srities profesionalų stygiui, darbdaviai labiau orientuojasi į specialisto profesinius gebėjimus, kompetenciją, darbo patirtį, o užsienio kalbų žinios tampa antraplaniu reikalavimu. Vokiečių kalbos dažniausiai prireikia prekybos, tiekimo, pardavimų specialistams skandinavų kalbą mokantys kandidatai laukiami bankų sektoriuje“, – aiškino R. Karavaitienė.

Populiarėja rusų
ISM absolventai, įsidarbinę tokiose įmonėse kaip „Philip Morris“ Šveicarijoje, „Xerox“ Ispanijoje, „American Express“, „Shell International“ Didžiojoje Britanijoje, „Calsberg“ Danijoje, Pasaulio banko ar Europos komisijos institucijose, teigia, jog papildomos užsienio kalbos mokėjimas šiuo metu itin vertinamas tarptautinėse kompanijose. „Anglų kalba yra būtinybė, tačiau jei nori būti konkurencingas dabartinėje darbo rinkoje, reiktų mokėti bent tris užsienio kalbas, – sakė Norvegijoje įsikūrusios kompanijos „Staticus Norge“ direktorė, ISM absolventė Aušra Vankevičiūtė, – Gyvenu ir dirbu Norvegijoje jau trejus metus, visur galiu susikalbėti angliškai, tačiau išmokau ir norvegų kalbą. Čia nesvarbu, ar dirbi tarptautinėje įmonėje, ar vietinėje, mokant nacionalinę kalbą greičiau pavyks sutvarkyti darbo reikalus, teisinius dokumentus“.

Antrosios užsienio kalbos studijos tampa vis populiaresnės, studentai be anglų kalbos mokosi rusų, norvegų, ispanų, kinų kalbų. „Vis daugiau studentų mokosi rusų kalbos. Ši kalba reikalinga eksporto kompanijose dirbantiems specialistams tiek užsienio, tiek Lietuvos kompanijose. Egzotiškų kalbų žinios reikalingos studentams, siejantiems savo karjerą su Tolimųjų rytų rinkomis, informacinių technologijų sritimi“, – sakė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prodekanė akademiniams reikalams prof. Viltė Auruškevičienė. Ji pridūrė, kad geras antrosios užsienio kalbos mokėjimas – neginčijamas pranašumas darbo rinkoje, kurį suvokia ir darbuotojai, ir darbdaviai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Paslaugos“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.
Teismas neleido stabdyti prieigos prie „Russia Today“ portalų

Teismas gegužę neleido Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai stabdyti prieigos prie Rusijos valstybinės...

Rinkodara
2022.05.23
„YouTube“ ištrynė daugiau kaip 70.000 Kremliaus pasakojimų apie karą 5

„YouTube“ pašalino daugiau kaip 70.000 vaizdo įrašų ir 9.000 kanalų, susijusių su Rusijos karu Ukrainoje, nes...

Inovacijos
2022.05.22
Ministerija: didžiųjų pasaulio įmonių apmokestinimo naudos Lietuva sulauktų 2025-aisias

Lietuva palaiko globalaus pelno mokesčio tarptautinėms kompanijoms iniciatyvą įvedant jį nuo 2024-ųjų, o jo...

Finansai
2022.05.19
„Transparency international“: dėl duomenų atvėrimo ir panaudojimo Lietuva užima paskutinę vietą ES 11

Lietuva yra tarp prasčiausiai viešajam interesui svarbius duomenis atveriančių ir panaudojančių Europos...

Rinkodara
2022.05.18
TV3 nuo birželio transliuos naują kanalą rusų kalba 2

TV3 žiniasklaidos grupė antradienį pranešė nuo birželio pradžios pradėsianti transliuoti naują kanalą rusų...

Rinkodara
2022.05.17
„Eurovizija“ su Monika Liu prie ekranų sutraukė per milijoną žiūrovų

Tarptautinį „Eurovizijos“ konkursą, kuriame šiemet Lietuvai atstovavo Monika Liu, buvo įsijungę daugiau nei...

Rinkodara
2022.05.17
„Verslo žinioms“ – Metų nacionalinės žiniasklaidos priemonės apdovanojimas

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos išvakarėse apdovanoti Europos Sąjungos (ES) investicijų efektyvumą...

Verslo aplinka
2022.05.06
„Rekvizitai.lt“ – nauja duomenų analizės paslauga ir dovana VŽ prenumeratoriams 6

Portalą „rekvizitai.lt“ papildo nauja „Premium“ rubrika, kurioje vartotojai galės parsisiųsti „rekvizitai.lt“...

Prekyba
2022.05.05
Internetinė žiniasklaida „google mokesčio“ norėtų nuo 2023-iųjų 4

Internetinė žiniasklaida siūlo Vyriausybei svarstyti galimybę taikyti skaitmeninių paslaugų mokestį...

Rinkodara
2022.05.04
EK atmetus skundą dėl LRT finansavimo, ginčas persikėlė į ES Teisingumo Teismą

Europos Komisija (EK) atmetė Lietuvos komercinės žiniasklaidos skundą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir...

Rinkodara
2022.05.03
„Ekspress Grupp“ pirmojo ketvirčio nuostolis viršijo 0,5 mln. Eur

„Delfi“ naujienų portalus Baltijos valstybėse valdanti Estijos žiniasklaidos ir pramogų grupė „Ekspress...

Rinkodara
2022.04.29
Institucijoms suteikta daugiau galių riboti karo propagandą

Seimas antradienį patvirtino pataisas, suteiksiančias daugiau galimybių žurnalistų etikos inspektoriui...

Verslo aplinka
2022.04.19
LRT atnaujina savo prekės ženklus

Iki 2022 m. vasaros LRT žiūrovai išvys atnaujintus LRT kanalų prekės ženklus. Įvaizdžio atnaujinimas apima...

Rinkodara
2022.04.12
Rusija apkaltino „YouTube“, kad blokuoja Valstybės Dūmos kanalą

Rusijos pareigūnai šeštadienį apkaltino vaizdo įrašų ir transliavimo platformą „YouTube“ blokuojant...

Verslo aplinka
2022.04.09
Rusija kovoja su „Google“: apkaltino „melagienų“ skleidimu

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ ketvirtadienį pareiškė uždrausianti JAV interneto...

Inovacijos
2022.04.07
Lietuvoje pradėta retransliuoti Ukrainos „UA: PBC“ radijo programa

Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) per vidurinių bangų siųstuvą Lietuvoje pradėjo...

Rinkodara
2022.04.04
LRTK žiniasklaidai prilygino dalį vaizdo tinklaraštininkų 1

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) patvirtino gaires vaizdo tinklaraštininkams (vlogeriams),...

Rinkodara
2022.03.31
Ministerijos viešinimui išleidžia 30% mažiau nei planuoja

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30%, pranešė „Transparency...

Rinkodara
2022.03.31
„Google“ raginama šalinti programėles, per kurias galima žiūrėti uždraustas TV programas 3

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi į „Google“, prašydama pašalinti iš „Google Play...

Rinkodara
2022.03.23
G. Landsbergis: daugiau Rusijoje veikusių žiniasklaidos priemonių svarsto, ar kurtis Lietuvoje

Laisvosios Europos Radijui/Laisvės radijui (RFE/RL) paskelbus apie Vilniuje atidaromą biurą, užsienio reikalų...

Rinkodara
2022.03.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku