Mussolini iškėlė Kaligulos laivus

Publikuota: 2014-05-16
Atnaujinta 2015-06-01 13:02
 

1927 m. Italijos diktatorius Mussolini įsakė savo šalies inžinieriams iškelti du paslaptingus milžiniškus laivus, esančius vulkaninio ežero dugne. Niekas anksčiau nesiėmė tokio didžiulio projekto. Tačiau Mussolini – nepalenkiamas. Laivai turi būti iškelti – kad ir kiek tai kainuotų.

Susižavėjęs Guido Ucelli žiūrėjo į tamsius kontūrus, įrėminusius blizgų Nemio ežero paviršių. Buvo 1929 m. kovo 28 d. Jau penkis mėnesius didžiuliai italų inžinierių sukonstruoti siurbliai pumpavo milijonus litrų vandens iš gilaus vulkaninio ežero. Italijos diktatorius Benito Mussolini asmeniškai pritarė ežero nusausinimo darbams. Fašistų vado teigimu, projektas buvo susijęs su „mokslu ir nacionaliniu pasididžiavimu. Garbės skola mūsų tautos didybei“. Nemio ežeras slėpė paslaptį. Jo dugne buvo dviejų didžiulių laivų, pastatytų Romos imperijos laikais, liekanos. Mussolini buvo liepęs Ucelli iškelti laivus bet kokia kaina.

Tą dieną Ucelli pagaliau pamatė savo ir darbuotojų triūso vaisius. Iš vandens paviršiaus – labai lėtai – išniro viena didžiulio medinio laivo korpuso pusė. Pagaliau Nemio ežeras pasidavė.Medžioklės deivės veidrodis
Nemio ežeras, esantis 30 kilometrų į pietryčius nuo Romos, nuo pat antikos laikų buvo laikomas paslaptinga vieta. Ežerą supo kraterio šlaitai ir tankus miškas. Vasarą šioje vietovėje būdavo maloniai vėsu, tad senovėje ją mėgo turtingi romėnai, ieškodavę prieglobsčio nuo nepakeliamos vasaros kaitros.
Tačiau ežeras traukė ne tik kaip poilsio vieta. Vietovė buvo susijusi su romėnų augalijos ir medžioklės deive Diana, kuri, pasak legendos, sutemus vaikščiodavo po Nemio mišką. Naktį vandenyje atsispindėdavo mėnulis, todėl ežeras buvo pavadintas „Dianos veidrodžiu“.Ant ežero kranto romėnai pastatė deivės šventyklą, joje aukodavo Dianai aukas. Viduramžiais daugelis manė, kad ežero dugne paslėpta lobių, kuriuos romėnai buvo įmetę į ežerą. Vietos žvejai pasakojo, kad giedromis dienomis galima pamatyti, jog ežero dugne kažko esama. 1446 m. kardinolas Colonna paliepė išradėjui Leonui Battistai Alberti išsiaiškinti, ar gandai pagrįsti. Alberti pasamdė „vyrų, kurie plaukiojo kaip žuvys“, t. y. narų. Tačiau jie nerado jokių lobių, „tik medienos, kurią paneštų du mulai“, skundėsi Colonna.Vėliau kelis šimtmečius Nemio ežeras buvo tyrinėjamas, tačiau nesėkmingai. Tik XIX a., naudojant primityvią nardymo įrangą, pavyko ištirti ežero dugną. Narai pasakojo, kad ežero dugne nugrimzdęs ne vienas, o du laivai. Netrukus paaiškėjo, kad nuskendusių laivų iškelti neįmanoma. Buvo bandyta iškelti medinę konstrukciją kabliais, tačiau tik nuplyšo atskiros lentos.
Atrodė, kad paslaptingų laivų liekanos ežero dugne liks amžinai.Ucelli išsiurbė ežero vandenį
1922 m. spalio mėn. Italijoje į valdžią atėjo Benito Mussolini. Tapęs diktatoriumi, jis galėjo imtis tokių projektų, kuriems nesiryžtų joks demokratiškos šalies vadovas. Jis skyrė daug lėšų archeologiniams kasinėjimams, nesikratė naujausių technologijų ir netradicinių metodų. Archeologija diktatoriui buvo ir politika. Mussolini troško, kad jo kuriama fašistinė valstybė primintų Romos imperijos galybę. Jis ketino Nemio laivus naudoti propagandai.
Tad inžinieriui Guido Ucelli buvo įsakyta pasitelkti visas įmanomas priemones šiam projektui įgyvendinti. Ucelli nesikuklino: jeigu laivų neįmanoma iškelti, reikia nusausinti ežerą! Antikos laikais romėnai ežerą juosiančiame kraterio šlaite buvo išrausę 1,6 kilometro ilgio tunelį. Šis tunelis saugojo ant ežero kranto pastatytą Dianos šventyklą nuo potvynių. Inžinierius šį tunelį panaudojo ežerui nusausinti.Gelbėdamas du imperatoriaus laivus Ucelli prisiminė senovės romėnų technologijas. Tačiau inžinieriui prireikė ir šiuolaikinių technologijų – keturių didžiulių siurblių vandeniui į tunelius pumpuoti. 1928 m. spalio 20 d. siurbliai buvo paleisti, o susirinkę žiūrovai stebėjo, kaip ežeras senka milimetras po milimetro. Siurbliai veikė be perstojo ir milijonai litrų ežero vandens tuneliu buvo pumpuojami į netoli esantį Aričijos slėnį.
1929 m. kovo 28 d. – penkis mėnesius be paliovos siurbę – italai pagaliau pamatė į vandens paviršių išnyrantį medinį laivą.Tik 1931 m. spalį laivas buvo visiškai nusausintas. Tuo metu Guido Ucelli buvo išpumpavęs daugiau negu 40 mln. m³ vandens. Tai prilygsta 16 tūkst. olimpinių baseinų tūriui. Po metų ir kitas laivas išniro iš Nemio ežero gelmių.
Laivai beveik 2000 metų išgulėjo po vandeniu, bet jie abu buvo taip gerai išsilaikę, kad Ucelli nusprendė juos perkelti į krantą neatskirtus. Laivų nebuvo galima kelti, todėl inžinierius liepė savo darbininkams po laivais pastatyti dvejas didžiules medines roges. Rogės kartu su laivu svėrė 270 tonų, bet Ucelli pavyko išvilkti milžinus į sausumą sumontavus pažangią bėgių sistemą.Laivai buvo technologijos stebuklas
Archeologai tikėjosi rasti ką nors unikalaus Nemio ežero dugne, tačiau niekas nesitikėjo, kad jų laukia tokia sensacija. Abu laivai buvo maždaug 70 m – maždaug dviejų teniso aikščių – ilgio. Iškėlus šiuos du laivus, archeologams teko pakeisti nuomonę apie romėnų laivų statybos būdus. Buvo abejojama, ar romėnai galėjo statyti tokius didelius laivus, kaip teigta senovės raštuose. Tačiau dabar abejonių neliko.
Nemio laivai stebino ne tik savo dydžiu. Jie buvo tikras technologijos stebuklas. Laivuose archeologai aptiko pirmųjų rutulinių guolių pavyzdžių. Iki tol mokslininkai manė, kad juos sukūrė Leonardo da Vinci XV amžiuje. Iškėlus laivus paaiškėjo, kad jį gerokai aplenkė romėnai.Rutuliniai guoliai buvo naudojami plintui, ant kurio tikriausiai stovėjo bronzinė statula, sukti. Viename iš laivų archeologai taip pat rado bronzinį vandens maišytuvą. Specialistai manė, tokio tipo vandens maišytuvas buvo sukurtas XIX amžiuje, tačiau paaiškėjo, kad romėnai ir šioje srityje gerokai visus aplenkė. Vandens maišytuvas buvo naudojamas geriamojo vandens tiekimui laive reguliuoti.
Abiejuose laivuose būta marmurinių grindų, jas šildė per švininių vamzdžių tinklą leidžiami garai. Archeologai taip pat rado marmuro pastatų, stovėjusių ant laivo denio, liekanų. Laivo grindys ir pastatai svėrė maždaug 600 tonų. Ant vieno švininio vamzdžio mokslininkai rado graviūrą, nurodančią, kas įsakė statyti laivus – Gajus Cezaris Germanikas. Būtent apie tai Mussolini ir svajojo. Laivų statytojas buvo žinomas kaip tironiškas imperatorius Kaligula.Prabangūs laivai buvo paskandinti
Kaligula garsėjo įvairiomis aistromis, tarp jų jūrai ir prabangai. Kaip ir daugelį kitų romėnų, Kaligulą žavėjo Egiptas, kurio Ptolemajų dinastijos valdovai statydavo didžiulius pramoginius laivus su svetainėmis ir sodais.
Faktai rodo, kad Kaligula įsakė pastatyti du didžiulius laivus, pamėgdžiodamas didingą Ptolemajų prabangą. Laivuose imperatorius su draugais galėjo įgyvendinti savo drąsiausias svajones. Įžengę į laivą, jie iškart patekdavo į mitologinį fantazijų pasaulį – vaikščiodavo tarp dievų statulų ir paauksuotų mozaikų, o jas apšviesdavo mirguliuojantys fakelai.
Kaligulos laivai buvo ne tik plaukiojantys rūmai. Nemio ežeras buvo šventas, todėl, pagal romėnų teisę, laivai negalėjo plaukioti po ežerą. Išskyrus šventus laivus. Imperatoriaus laivai buvo plaukiojančios šventyklos, skirtos Dianos garbei.
Kaligula neilgai džiaugėsi savo prabangiais laivais. 41 metais, po ketverių metų valdymo, jis buvo nužudytas sąmokslininkų. Imperatoriui žuvus, romėnai stengėsi sunaikinti visus jo pėdsakus. Nemio laivai buvo pagrindiniai tirono imperatoriaus simboliai, todėl buvo nuskandinti. 1900 metų šie laivai gulėjo Nemio ežero dugne, kol kitas diktatorius juos iškėlė.Laivai virto pelenais
Mussolini gelbėjo laivus neleisdamas jiems pūti Nemio ežero dugne, tačiau diktatorius juos ir sunaikino. 1944 m. pavasarį vokiečių kariai traukėsi per Italiją. Prie Nemio ežero, vos už 200 metrų nuo muziejaus, kuriame buvo saugomi laivai, jie įkūrė artilerijos padalinį.
1944 m. naktį iš gegužės 31-osios į birželio 1-ąją muziejus buvo padegtas. Niekas nežino, ar gaisras kilo sąjungininkams ginantis, ar muziejų vokiečiai padegė tyčia. Dabar tai nesvarbu. Blogiausia, kad kitą rytą iš didingų Kaligulos laivų tebuvo likę bronziniai daiktai ir medžio nuodėguliai.ĮDOMU
Diktatorius išsaugojo altorių pasitelkęs šaltį

Benito Mussolini laikė save Romos imperatoriaus įpėdiniu, todėl negailėjo pinigų antikos paminklų paieškoms. 1903 m. archeologai Romoje rado imperatoriaus Augusto vadinamąjį taikos altorių. Baimindamiesi, kad kasinėjant gali sugriūti greta esantys pastatai, archeologai turėjo nutraukti darbus aplink didįjį altorių.
1937 m. Mussolini įsakė atnaujinti kasinėjimus, tam buvo pasitelktos geriausios to meto technologijos. Kad šiuolaikiniai pastatai nesugriūtų, inžinieriai įšaldė žemę ir po truputėlį atkasė altorių. Įspūdingo taikos altoriaus fragmentai pastatyti prie Augusto mauzoliejaus, esančio Romoje, prie Tibro upės.

Daugiau straipsnių apie istorinius įvykius, karus, žinomus praeities visuomenės veikėjus, meną ir išradimus kiekvieną mėnesį skaitykite žurnale „Iliustruotoji istorija“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis žurnalistas: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12
„Stiprūs kartu“ kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo atsiradus įstaigai „Mes stiprūs kartu“

Ukrainiečiams padėti įkurta iniciatyva „Stiprūs kartu“ kaltina beveik identišku pavadinimu neseniai...

Laisvalaikis
2022.05.12
Deimantas „The Rock“ aukcione parduotas už 21 mln. Eur, bet tai ne rekordas

Ženevoje vykusiame „Christie's“ namų aukcione parduotas didžiausias kada nors aukcione pristatytas baltasis...

Laisvalaikis
2022.05.12
Internetas 3.0: kaip protokolai ateity gali pakeisti technologijų įmones Premium 2

Pernai visuomenės susidomėjimo sulaukę nekeičiamieji žetonai (NFT) atvėrė naujų būdų uždirbti skaitmeniniams...

Inovacijos
2022.05.11
Statistika: brangiausios sulaikytos Rusijos superjachtos Premium 5

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pasipylė dešimtys pranešimų apie įšaldytas arba sulaikytas Rusijos...

Laisvalaikis
2022.05.10
Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių

Paskelbta, jog Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių.

Laisvalaikis
2022.05.10
V. Putino reitingai nekrenta, bet rusai nerimauja

Gegužės 9-ąją, kai Rusija švenčia Pergalės dieną, kurią Vladimiras Putinas, šalies prezidentas, įsivaizdavo...

Laisvalaikis
2022.05.09
Nematerialaus paveldo sąvadą papildė FiDi, ripka, aludarystė Biržuose ir Kupiškyje

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė devynios Lietuvos regionų tradicijos, tarp jų  –...

Laisvalaikis
2022.05.09
Istorikas, dizaineris ir heraldikos specialistas: kaip buvo kuriama Lietuvos kariuomenės atributika

Prieš kelerius metus Henrio Gaidžio (JAV) Lietuvai padovanotos ir šiuo metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje...

Laisvalaikis
2022.05.08
Keliai veda į Kauną: modernizmo architektūros perlus aprodo netikėtai Premium

Kauniečiai patvirtina, kad, nors „Europos kultūros sostinės“ titulas Kaunui priklauso šiemet, miestas...

Gazelė
2022.05.08
VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Jau beveik įprasta, kad vaizduojamasis menas nespaudžia stabdžių – šią savaitę greta gausybės esamų vėl...

Laisvalaikis
2022.05.06
Po pusmečio TKS į žemę grįžo NASA misijos įgula

NASA misijos „Crew 3“ įgula penktadienį sugrįžo į Žemę po pusės metų darbo Tarptautinėje kosminėje stotyje“...

Inovacijos
2022.05.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku