Lietuva eksportuoja 90 % gynybos pramonės produkcijos

Publikuota: 2014-05-15
Atnaujinta 2015-06-01 12:55
 

Gynybos ir saugumo pramonė – dar tik bepradedanti formuotis šaka Lietuvoje. Turėdama stiprią akademinę visuomenę šalis beveik nesukuria galutinio produkto. Neseniai įkurta Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacija siekia suvienyti mokslinius projektus
ir gamybos įmones bei taip skatinti galutinių gynybos sprendimų kūrimą. Išmanioji gynyba, mažų ir vidutinių įmonių įsitraukimas į gynybą, bendradarbiavimas atliekant pirkimus ir kitos gynybos pramonės aktualijos bus aptariamos gegužės 22 d. Lietuvos parodų
ir kongresų centre „Litexpo“ parodos „Balttechnika 2014“ metu vykstančioje Prancūzijos-Baltijos šalių gynybos pramonės konferencijoje.

Konferenciją organizuoja Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Prancūzijos ambasada Vilniuje. Pirmą kartą Lietuvoje organizuojamame tokiame renginyje susitiks Prancūzijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministerijų ir šių šalių gynybos pramonės atstovai. Konferenciją atidarys Lietuvos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas ir Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau.Kaip teigia „Versli Lietuva“ vyr. projektų vadovas Andrius Bartminas, „Versli Lietuva“ žiniomis, Lietuvoje tiesioginę gynybinės pramonės veiklą vykdo apie 5 įmonės, tačiau yra daug pavienių su inovacijomis, lazeriais, optika susijusių įmonių, kurios gamina komponentus kitose šalyse kuriamiems gynybos sprendimams.„Geriausiai žinomi ir populiariausi Lietuvos gynybinės pramonės įmonių pavyzdžiai, tai šaudmenis gaminanti AB „Giraitės ginkluotės gamykla“ bei specialius drabužius ir aprangą gaminanti UAB „Garlita“. Pastaroji įmonė stebina inovatyvių sprendimų gausa nanotechnologijomis paremtuose drabužiuose. Kadangi Lietuvos poreikiai ir pajėgumai nedideli – abi įmonės eksportuoja apie 90-95 % savo gamybos produkcijos. Pagrindiniai užsakovai – NATO ir kitų šalių krašto apsaugos struktūros“, – sako A. Bartminas.Jo teigimu, stiprioji Lietuvos pusė gynybos pramonėje – stipri akademinė visuomenė ir mokslinių tyrimų bazė. Prie šių veiklų daugiausiai prisidėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas, kuris turi atskirą gynybos technologijų institutą.Vaidotas Malinionis, prieš keletą mėnesių įkurtos Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vykdantysis direktorius, į atsargą išėjęs karininkas, teigia, kad asociacija skirta suvienyti ne tik verslą, bet ir mokslines institucijas, kurios galėtų prisidėti prie Lietuvos, NATO ir Europos Sąjungos organizuojamų projektų.„Lietuvos gynybos pramonė – fragmentinės, į vieną visumą nesujungtos įmonės, kurios gamina tam tikrus produktus, tiekia tam tikras paslaugas. Per beveik tris veiklos mėnesius suvienijome 14 įmonių. Visos įmonės, kurios dirba ir gamina tam tikrą produkciją, teikia paslaugas civilinėje srityje, gali rasti vietą ir gynybinėje srityje, kadangi kariuomenei reikia beveik visko, ko reikia ir civiliams“, – sako V. Malinionis.Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vykdantysis direktorius teigia, kad didžiausia šios pramonės nauda Lietuvai – ekonominė, o vienas iš asociacijos tikslų – kad kuo daugiau piniginių resursų liktų Lietuvos ekonomikoje.„Tikslinėms įmonėms susijungus į bendrą asociaciją galėsime bendrauti su užsienio partneriais jau turinčiais tokias asociacijas. Sieksime sukurti sinergiją ne tik tarp Lietuvos įmonių, bet ir dalyvauti NATO, Europos Sąjungos procesuose“, – teigia V. Malinionis.Prancūzijos-Baltijos šalių gynybos pramonės konferencija vyks tarptautinės inžinerinės pramonės parodos „Balttechnika 2014“ metu. Gegužės 20-22 d. parodoje lankytojai galės susipažinti su inžinerinės pramonės atstovais. Parodoje rengiama keliasdešimt specialistams, verslui ir akademinei visuomenei skirtų renginių apie inžinerinės pramonės įmonių kooperacijos galimybes, metalo apdirbimą ir suvirinimą, pramonės objektų priežiūrą bei valdymą Lietuvoje ir užsienyje. Šiemet parodoje dalyvaus 130 įmonių iš 16 pasaulio valstybių. Įėjimas į parodą nemokamas.Daugiau informacijos:

Rasa Keliuotytė, LITEXPO spaudos centras, +370 620 81798, r.keliuotyte@litexpo.lt, www.litexpo.lt

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku