Lietuva „Gazpromui“ dar padėkos

Regis, po keletą metų trukusios konfrontacijos randasi pirmųjų ženklų, kad savo požiūrį kaip į „vietos rinką“ keičia Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. Per artimiausias savaites, kaip žadama, sumažinsiantis Lietuvos vartotojams tiekiamų gamtinių dujų kainą. Ūkinės-finansinės krizės laikotarpiu pasinaudodamas monopoline padėtimi, „Gazprom“ iš Lietuvos rinkos išmelžė viską, ką galėjo. Todėl nuo šių metų pabaigos bus nebe „tradicinis, patikimas ir išskirtinis“, o vienas iš pageidaujamų dujų tiekėjų.Tačiau Lietuva turėtų pripažinti: Rusijos dujų eksporto monopolijos kainodara ir požiūris į rinką tapo svarbiausiu postūmiu lygia greta plėtoti alternatyvius dujų tiekimo šaltinius ir įgyvendinti vietos kilmės biokuro konversiją šilumos gamybos sektoriuje. Dėl biokuru varomų šilumos gamybos projektų Vilniuje dar tebediskutuojama, tačiau akivaizdu, kad proceso nebeįmanoma sustabdyti.Ko gero, bent jau pripažinimo dėl įžvalgumo nusipelnė tie buvusios vyriausybės politikai, kurie priėmė politinį sprendimą statyti SkGD terminalą Klaipėdoje, nelaukdami ginčų tarp trijų Baltijos šalių, o vėliau – dar ir su Suomija pabaigos. Lietuva neteko galimybės gauti ES struktūrinę paramą projektui, tačiau energijos tiekimo požiūriu netrukus bus daug saugesnė. Kai Rusija kelia chaosą Ukrainoje ir provokuoja saugumo problemas Rytų Europoje, Ryga, Talinas ir Helsinkis tebediskutuoja, kas gaus teisę statyti regioninį SkGD terminalą. 2014–2020 m. ES biudžete sumažėjus transporto, energetikos ir ryšių technologijų finansavimo eilutei, perspektyvos gauti Europos paramą tokiam projektui tikrai nepagerėjo.Nuo 2016 m. Lietuva regione turės labiausiai Baltijos šalyse išplėtotą energetikos infrastruktūrą ir įvairių išteklių šaltinių. Politikai turėtų užsibrėžti tikslą, kad į energetikos sektorių investavusios šalies įmonės ir vartotojai galėtų paragauti ir saldesnių plėtros vaisių. Sutelktos pastangos, kad Estija ir ypač Latvija kuo greičiau atvertų savo dujų rinką ir didintų dviejų šalių elektros jungties, kurios menkas pralaidumas tampa aštriausia regionine problema, galią, per keletą metų turėtų duoti rezultatų. Regioninė integracija ir galimybė kuo laisviau prekiauti dujomis ir elektra šiaurinėse rinkose greitintų investicijų į Lietuvos energetikos sektorių grąžą.Ir dar viena, beveik utopinė idėja. Lietuvos visuomenės sąmonė būtų daug sveikesnė, jeigu politikai nustotų didvyriškai ieškoti pigesnių energijos išteklių. Kaip rodo šalies vartotojų patirtis ant 2007–2008 m. slenksčio – nuo pigiausios iki brangiausios dujų kainos tėra vienas žingsnis. Energija ateityje nebus pigi – nei dujos, nei biokuras. Politikų reikalas – užtikrinti kuo didesnę energijos šaltinių įvairovę ir pateikti tinkamą jos vidurkį vartotojui.