Naglis Puteikis: be diskusijų atsisakoma suverenios pinigų politikos

Publikuota: 2014-05-06
Atnaujinta 2015-06-09 17:08
Naglis Puteikis.
Naglis Puteikis. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

– Ar reikėtų Lietuvoje gerokai peržiūrėti, „perkratyti“ mokesčių sistemą? Kas joje keistina? Ar pritartumėte progresiniams pajamų mokesčiams? Ar yra rezervų ir galimybių mažinti darbdavių apmokestinimą? Ar turėtų būti įvesti nauji mokesčiai – visuotinis nekilnojamojo turto ir/ar automobilių? – Taip, mokesčių sistemą reikėtų pertvarkyti. Pirmiausia, keistini su darbo užmokesčiu susiję mokesčiai, kurie yra  vieni didžiausių ES ir siekia apie 55% nuo darbo užmokesčio fondo. Mažesni mokesčiai – tiek Sodros, tiek pajamų – turėtų būti taikomi mažesnes pajamas gaunantiems dirbantiesiems. Jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į metines šeimos pajamas bei šeimoje augančių vaikų skaičių. Šiuo metu 38,6% visų dirbančiųjų Lietuvoje gauna mažesnį nei 1.260 Lt atlyginimą. Dirbančiųjų skurdas yra viena iš svarbiausių emigracijos priežasčių – todėl potencialių darbuotojų resursai senka.Labai didelės darbo mokesčių žirklės, jei lygintume dirbančius samdomą darbą, pagal autorines sutartis, vykdančius individualią veiklą bei dirbančius pagal verslo liudijimą.Pirmajame etape reikėtų mažinti mokesčius mažiau uždirbantiems. Atsvara sumažėjusioms mokestinėms įplaukoms – racionalesnis ir efektyvesnis biudžeto lėšų naudojimas, valdininkų skaičiaus mažinimas. Būtina pateikti visuomenei kiekvieno valstybinio projekto naudos ir kaštų analizę.Galėtų būti palaipsniui mažinamas darbdavių mokamas socialinio draudimo mokestis, tačiau darbdavių pajamų mokestis, skaičiuojamas nuo metinių pajamų galėtų būti palaipsniui didinamas.Sodros administravimą reikėtų perduoti nepriklausimomai Socialinio Draudimo Tarybai, kuri indeksuotų pensijas atsižvelgdama į infliaciją, našumą bei demografines tendencijas ir būtų nepriklausoma nuo politikų įtakos.Papildomi mokesčiai galėtų būti taikomi tik prabangesniems automobiliams bei nekilnojamam turtui.

– Kokius būdus matytumėte siekiant mažinti nedarbą, didinti užimtumą, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą? – Nedarbo mažinimo būdai:Racionalesnė švietimo sistema. Svarbu rengti paklausių specialybių žmones. Informacinių technologijų, medicinos, agronomijos ir kitų. Lietuvos regionuose profesinėse mokyklose rengti kvalifikuotus specialistus atsižvelgiant į tose vietovėse dirbančių įmonių poreikį;Mokesčių, susijusių su darbo užmokesčiu mažinimas;Tiksliniai valstybiniai projektai (renovacija ir kiti) vietovėse, kur nedarbas didžiausias;Investuotojų – tiek Lietuvos, tiek užsienio – pritraukimas, pašalinant įvairias korupcines bei biurokratines kliūtis.Smulkiam ir vidutiniam verslui svarbiausia netrukdyti. Taip pat, svarbu mažinti kontroliuojančių institucijų skaičių. (Šiuo metu, Ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikia 68 kontroliuojančios institucijos, o Lietuvos verslo konfederacijos duomenimis – 138. Per metus Lietuvoje atliekama daugiau nei 260.000 patikrinimų).

– Ar jau laikas ženkliau didinti MMA? Kokius matytumėte gyventojų pajamų didinimo būdus? – Gyventojų pajamos gali didėti Vyriausybei vykdant efektyvią, o ne inertišką ekonominę politiką.Esminė ekonominės politikos klaida, jog bandoma „veržtis diržus“ per krizę – didinami mokesčiai, taupoma ne tose srityse, kur reikėtų. Tokiu būdu mažinamos darbo vietos. Tai derinama su neefektyviu viešųjų finansų valdymu. O ekonominio pakilimo metu vyksta švaistymas.Žymiai svarbiau yra solidarios mokesčių sistemos sukūrimas, o ne tik MMA didinimas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Ar Lietuva elgiasi teisingai, siekdama nuo 2015 m. tapti euro zonos nare? Kodėl? – Kol kas euro zoną kankina sąstingis, kuris artimiausiu metu dar gali nesibaigti. Euro zonos šalių BVP 2013 metais traukėsi 0,4%. Kita vertus, Lietuvos įnašas į Stabilizavimo fondą bei techninės pinigų keitimo išlaidos taps gana didele finansine našta. Be rimtesnių diskusijų atsisakoma suverenios pinigų politikos galimybių. Tad būtų geriau sekti Vidurio Europos šalių (Lenkijos, Čekijos, Vengrijos) pavyzdžiu ir neskubėti.

– Ar Lietuva eina teisingu keliu, siekdama išspręsti savo energetinės nepriklausomybės užtikrinimo klausimus? Ar turime statyti Visagino atominę elektrinę, o gal kažkaip kitaip užsitikrinti pakankamą elektros energijos gamybą Lietuvoje? – Mūsų komanda siūlytų imtis šių žingsnių, siekiant užtikrinti energetinę nepriklausomybę:Kuo greičiau pateikti Lietuvos piliečiams ir regioniniams partneriams aiškius, išsamius ekonominius ir politinius argumentus dėl atominės jėgainės, sudaryti sąlygas visuomenei apsispręsti dėl jos statybos;Jei nusprendžiame nestatyti atominės jėgainės, būtina apsibrėžti, kiek elektros energijos privalome ir galime pasigaminti patys: įvertinti esamus gamybos pajėgumus ir jų perspektyvas, numatyti perspektyvinį elektros energijos poreikį ir jo pirkimo iš užsienio sąlygas, tada apsispręsti dėl naujų elektros energijos gamybos pajėgumų ir kogeneracijos naudojimo;Grąžinti šilumos ūkio valdymą į valstybės rankas – pasibaigus esamoms nuomos sutartims, jų nepratęsti;Ypatingą valstybės dėmesį skirti Vilniaus ir Kauno šilumos ūkių pertvarkymui (šiedu miestai suvertoja apie 50% visos Lietuvoje suvartojamos šilumos energijos);Racionaliai susitvarkyti šalies šilumos ūkį: inventorizuoti šilumos energijos gamybos pajėgumus, įvertinti perspektyvinį šilumos energijos poreikį, apsispręsti dėl esamų gamybos šaltinių modernizavimo, kuro rūšių diversifikavimo, naujų šaltinių pritraukimo;Planingai renovuoti ir optimizuoti šilumos tiekimo tinklus (vamzdynus);Imtis biokuro gamybos ir tiekimo rinkos valstybinio reguliavimo, pasiekti, kad biokuras būtų gaminamas Lietuvoje;Užtikrinti taupų šilumos energijos vartojimą – įgyvendinti efektyvią ir skaidrią pastatų renovavimo programą, pirmenybę teikiant dalinei – šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų – renovacijai.

– Ką reikėtų daryti, siekiant skatinti lietuvišką eksportą, ieškant alternatyvų nestabiliai, rizikingai, bet labai pelningai Rusijos rinkai? Ta pačia proga – kaip derėtų spręsti dvišalių santykių su Rusija problemas, ar ne per griežta Lietuvos užimama pozicija, kas galbūt turi ir neigiamos įtakos mūsų verslo santykiams su šia šalimi? – Lietuvos valstybinės institucijos per metus viešiesiems ryšiams skiria 60–70 mln. Lt. Tuos pinigus geriau nukreipti dalyvavimui tarptautinėse parodose bei potencialių rinkų paieškai, kurių taip reikia Lietuvos eksportuotojams.Taip pat Lietuvos eksportuotojams labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų – jų parengimui bei mokymams turėtų būti nukreiptas valstybės dėmesys.Dvišalius sudėtingus politnius santykius su Rusija turėtų atsverti labai aktyvios pastangos ieškant alternatyvių rinkų. Lietuvai neverta bijoti laikytis adekvačios, griežtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, tačiau šiuo atveju būtina įtikinti savo kaimynes bei strateginius partnerius iš didžiųjų ES valstybių laikytis vieningos politikos ir veikti labai koordinuotai. Griežta pozicija nesukliudys rimtiems verslo santykiams su Rusijos partneriais.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku