Dalia Grybauskaitė: euro įvedimas apribos finansinį politikų populizmą

Publikuota: 2014-05-06
Atnaujinta 2015-06-09 17:09
Dalia Grybauskaitė.
Dalia Grybauskaitė. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

– Ar reikėtų Lietuvoje gerokai peržiūrėti, „perkratyti“ mokesčių sistemą? Kas joje keistina? Ar pritartumėte progresiniams pajamų mokesčiams? Ar yra rezervų  ir galimybių mažinti darbdavių apmokestinimą? Ar turėtų būti įvesti nauji mokesčiai – visuotinis nekilnojamojo turto ir/ar automobilių? – Verslui svarbiausia mokesčių stabilumas. Stabilūs ir sustyguoti mokesčiai yra valstybės klestėjimo variklis. Pirmiausia reikia kalbėti ir galvoti ne apie naujus mokesčius, o apie esamų surinkimą. Trūksta sutelkto institucijų darbo, politinės valios, kovojant su atlyginimais vokeliuose, pažabojant kontrabandą. Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų geriau patarti mažiesiems verslininkams, kaip sklandžiai, bet skaidriai vystyti verslą. Tam yra sukurta įvairių veiklos formų – nuo individualios veiklos ir mažos įmonės iki uždarosios akcinės bendrovės. Mokesčių našta neturėtų prislėgti verslo nuo pat pirmos įmonės veiklos minutės.Lietuvai reikia mažinti darbo apmokestinimą – tai patvirtina daugelis ekspertų. Dabartinis aukštas darbo apmokestinimas skatina rinktis vokelius ir verčia įmones susilaikyti nuo įdarbinimo. Mokesčių sistema turi būti kuo mažiau trukdanti ekonomikos augimui. Todėl reikia ieškoti geresnio balanso tarp darbo, vartojimo ir turto mokesčių. Tačiau reikia gerai apmąstyti viską, kad ir biudžetas sulauktų įplaukų, ir žmonės justų daugiau teisingumo, o ekonomikos augimas nenukentėtų.Kartu reikia išnaudoti dar ir turimus šaltinius pajamoms. Pavyzdžiui, dividendai iš valstybės valdomo turto – tai negautos įplaukos iš įmonių, kurių akcininkai yra visi Lietuvos gyventojai.

– Kokius būdus matytumėte siekiant mažinti nedarbą, didinti užimtumą, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą? – Nedarbą mažintų daugiau vietos ir užsienio investicijų bei daugiau iniciatyvų imtis smulkiojo verslo. Žinomų tarptautinių kompanijų KPMG, „PwC“ duomenimis, Lietuva tarp Baltijos valstybių yra patraukliausia investuoti šalis ir viena iš patraukliausių Europoje. Mūsų pelno mokestis yra tik 15%, o mažų įmonių apmokestinamasis pelnas dar mažesnis – taikant tik 5% pelno mokesčio tarifą. Tuo tarpu lengvatos yra orientuotos į inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtos skatinimą.Investicijos ateina į didžiuosius miestus, tačiau investicijų regionuose trūksta (tik penktadalis projektų 2013 metais buvo įgyvendinta regionuose). Pagrindiniai trikdžiai regionuose – išteklių (žmonių, kapitalo ir žinių) trūkumas. Taip pat ir pačios savivaldybės nėra motyvuotos pritraukti investuotojus, sukurti darbo vietas – tai lemia galiojantis savivaldybių finansavimo mechanizmas. Reikėtų skatinti savivaldybes, kad jos stengtųsi surinkti daugiau GPM.Smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti dabar Vyriausybė taiko daug priemonių: mažus kreditus, garantijas, palūkanų subsidijavimą, verslo pradžios paketus, inkubatorius. Prieš kelerius metus buvo sukurta mažosios bendrijos forma ir supaprastintos verslo pradžios procedūros. Tai padėjo išauginti realiai veikiančių smulkiųjų ir vidutinių verslo įmonių skaičių 10%. Turime pereiti nuo parama paremto verslo prie konkurencingo, sąžiningo verslo. Nes parama paremtas verslas gyvas, kol yra parama, ir nepelnytai praturtina priėjusius prie paramos. Reikia verslui teikti ne subsidijas, o paramą investuoti į kapitalą, su grąža valstybei. Taip pinigai bus naudojamai taupiau ir efektyviau – kurs ir be paramos išsilaikantį produktą.Palyginti su Vakarų Europa, Lietuvoje dėl nelanksčios švietimo sistemos ir emigracijos ryškiausia problema – struktūrinio nedarbo reiškinys, kai bedarbių daug, tačiau darbdaviai reikiamų specialistų neranda. Todėl tam reikia reikšmingai pagerinti švietimo ir socialinių sistemų veiklą, pavyzdžiui, darželių trūkumas didmiesčiuose trukdo jaunoms šeimoms grįžti į darbo rinką.Be to, perkvalifikavimo sistema turi būti pagerinta iš esmės, kartu su verslu formuojant praktinius įgūdžius darbo vietoje. Pašalpų sistemą taip pat reikia tobulinti, kad gautų tie, kam priklauso, bet kartu neatgrasytų nuo iniciatyvos.

– Ar jau laikas ženkliau didinti MMA? Kokius matytumėte gyventojų pajamų didinimo būdus? – Pagrindinis gyventojų pajamų padidinimo būdas – sąlygos didesniam ir kokybiškesniam gyventojų užimtumui ne šešėlyje. Minimalią mėnesinę algą (MMA) didinti reikia – ji, kaip ir vidutinis darbo užmokestis, mažiausia Baltijos regione, viena mažiausių Europos Sąjungoje. Palyginti su valstybėmis, į kurias emigruoja daugiausiai mūsų tautiečių (Airija, Didžioji Britanija), minimali alga Lietuvoje yra net 3–5 kartus mažesnė.Tačiau MMA ir vidutinio atlyginimo santykis neturėtų būti didesnis nei 50%, nes tai atsisuktų didesniu nedarbu. MMA didinimui šiuo metu vyksta palankūs procesai: vidutinio darbo užmokesčio kilimas spartėja, todėl Trišalė taryba įvertins įmonių ir valstybės biudžeto galimybes ir pateiks Vyriausybei subalansuotą siūlymą, kiek ir nuo kada realu didinti MMA. Tikiuosi, kad tokį sprendimą Lietuvos profesinės sąjungos ir darbdaviai kartu su Vyriausybe pajėgs priimti artimiausiu metu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Ar Lietuva elgiasi teisingai, siekdama nuo 2015 m. tapti euro zonos nare? Kodėl? – Euras yra neabejotina nauda šalies ūkiui. Jau dabar euro zonos šalys yra didžiausios mūsų prekybos partnerės, o įsivedus bendrą Europos Sąjungos valiutą dar labiau aktyvės prekyba, daugės investicijų, augs eksportas. Euras atneš tiesioginę naudą šalies gyventojams, dėl mažesnių palūkanų ir išnykusių valiutos keitimo išlaidų per ateinančius 8 metus gyventojai, verslas ir valstybė sutaupys 4–6 mlrd. Lt.Euro įvedimas apribos finansinį politikų populizmą, taps ne tik galingu stimulu Lietuvos ūkiui, bet ir ilgalaike investicija į mūsų ekonomikos stabilumą.

– Ar Lietuva eina teisingu keliu, siekdama išspręsti savo energetinės nepriklausomybės užtikrinimo klausimus? Ar turime statyti Visagino atominę elektrinę, o gal kažkaip kitaip užsitikrinti pakankamą elektros energijos gamybą Lietuvoje? – Europoje pasikeitus geopolitinei situacijai, energetinis savarankiškumas tapo kaip niekad svarbus. Tai ne tik energijos tiekimo diversifikacijos ar konkurencingų energijos kainų žmonėms, bet ir politinio saugumo klausimas.Lietuva per pastaruosius penkerius metus pradėjo istorines permainas energetikoje – jau šiemet turėsime Suskystintų gamtinių dujų terminalą, o kitąmet – elektros jungtį su Švedija. Tai užtikrins mūsų energetinį saugumą. Lietuvai naudingiausia būti mišrios energetikos šalimi, nes naudoti vien tik atsinaujinančius energijos šaltinius yra per brangu. Kovo pabaigoje visos politinės partijos pasirašė politinį sutarimą dėl gynybos politikos gairių, kuriame taip pat konstatuota, kad visi Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyti projektai turėtų būti įgyvendinami kiek galima sparčiau.

– Ką reikėtų daryti, siekiant skatinti lietuvišką eksportą, ieškant alternatyvų nestabiliai, rizikingai, bet labai pelningai Rusijos rinkai? Ta pačia proga – kaip derėtų spręsti dvišalių santykių su Rusija problemas, ar ne per griežta Lietuvos užimama pozicija, kas galbūt turi ir neigiamos įtakos mūsų verslo santykiams su šia šalimi? – Net du trečdalius Lietuvos užsienio prekybos sudaro prekyba su Vakarų valstybėmis. Didžiausiame lietuviškos kilmės prekių eksporto penketuke yra tokios šalys kaip Vokietija, Latvija, Estija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, o Rusija yra tik aštunta pagal dydį lietuviškų prekių eksporto rinka. Tai sudaro tik 4,8% (daugiausia pieno, mėsos produktai, taip pat mašinos ir įrenginiai, plastikas ir kita) visų lietuviškų prekių eksporto. Sudėjus ir mūsų reeksportą, eksportas į Rusiją sudaro 19,8%.Rusijos ekonomikos problemos gilėja, todėl mūsų verslui būtina geriau išnaudoti augančias Europos Sąjungos bendrosios rinkos galimybes. Tai yra milžiniška, 500 milijonų žmonių rinka ir jos ekonomika atsigauna – net ir Graikija rodo aiškius atsigavimo ženklus. Be to, aktyviai vykstančios derybos tarp JAV ir Europos Sąjungos dėl laisvosios prekybos sudarys dar daugiau galimybių eksportuoti į JAV, kurios ekonomika pastaruoju metu taip pat įgauna pagreitį. Tikiuosi, kad netrukus atsivers lietuviškos mėsos eksportas į šią šalį.Per pastaruosius metus daug padaryta didinant šalies žinomumą, ieškant naujų rinkų: įsteigta Lietuvos ir JAV verslo taryba, suintensyvėjo ekonominiai ryšiai su Vokietija, Šiaurės šalimis. Lietuva yra pakviesta pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje – ekonomiškai stabilių ir patikimų valstybių klube. Todėl yra visos galimybės ir paskatos mūsų skaidriam ir konkurencingam verslui plėtotis saugiose rinkose.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku