Bankų rinka – skaidresnė ir tvirtesnė

Pagrindinė bankų veikla pernai dar strigo – jeigu atimsime vieną didesnę paskolą Finansų ministerijai, pamatysime, kad paskolų portfelis pernai kiek sumažėjo – 1,4%, paskolos verslui traukėsi dar sparčiau, todėl galima konstatuoti, kad visos prognozės, jog paskolų portfelis augs, neišsipildė. Ir vis dėlto bankai pernai uždirbo kiek daugiau pelno. Priešingai nei 2012 m., pernai bankams geriau pavyko manevrai krintančių palūkanų aplinkoje. Savo palūkanų išlaidas jie sugebėjo sumažinti 390 mln. Lt ir taip išlaikė panašias grynųjų palūkanų pajamas – jos krito tik 16 mln. Lt.Bankams pernai kiek daugiau uždirbti padėjo aktyvesnė ekonomika, dėl kurios jie gavo daugiau pajamų iš komisinių.Taip pat galima pastebėti, kad geriau sekasi dviem didiesiems bankams SEB ir „Swedbank“ – jų akcininkų nuosavybės grąža siekė atitinkamai 8% ir 12%. Tiek finansų ekspertai, tiek Lietuvos bankas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje trys didieji bankai turi daugiau kaip 70% rinkos. Tokia ne itin konkurencinga rinka jiems leidžia tikėtis viršpelnio. Tai viena medalio pusė.Antroje jo pusėje galime įžiūrėti kitokią tendenciją. Šiemet pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį vienas iš stambesnių bankų – SEB – išsimokėjo dividendus. Tai rodo, kad bankų rinka perėjo į naują – brandos – fazę. Iki tol dividendų neverta buvo mokėti dėl sparčios plėtros, nes reikėjo didinti kapitalą, vėliau – dėl sunkmečio. Paradoksalu, tačiau, sudėję visus bankų rinkos nuostolius sunkmečiu ir prieš tai buvusį pelną, pamatytume, kad per visą šį laikotarpį bankai beveik neuždirbo pelno. Taigi, viską sudėjus iš savo dydžio bankų akcininkai kol kas neturėjo daug naudos.Praėję metai nubrėžė dar vieną brūkšnį – po Ūkio banko bankroto galime konstatuoti, kad bankų rinka tapo daug skaidresnė ir tvirtesnė. O ant tvirto finansinio pamato galima statyti ir šalies ekonomikos pastatą. Bankai, kaip ir visas kitas verslas, susiduria su interneto iššūkiais bei galimybėmis. Prie galimybių galima priskirti internetinę bankininkystę, kuri leidžia sumažinti daug kainuojančių filialų tinklą bei užtikrina priėjimą prie banko sąskaitos beveik iš bet kurio Lietuvos regiono, o prie iššūkių – stiprėjančius konkurentus, kurie siūlo pigesnių atsiskaitymo būdų.Draudikams, kitaip nei bankams, pernykščiai metai buvo geri. Ne gyvybės draudimo rinkoje, atrodo, sumažėjo kainų karų, ir rizika šiuo metu prisiimama protingiau. Tai draudimo verslą daro pelningesnį, vartotojams trumpalaikiu periodu dėl to tik blogiau, tačiau, galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, tokius pokyčius turėtų sveikinti ir draudikų klientai. Ypač daug draudikai uždirbo iš turto draudimo verslo sektoriuje, nes pernai Lietuva išvengė didesnių stichinių nelaimių.O gyvybės draudimo verslą į priekį stūmė pernai plačiai aptarinėta pensijų reforma ir galimybės kaupti antrojoje pensijų pakopoje. Visas šis šurmulys, atrodo, įtikino gyventojus, kad ne taip svarbu, kaip kaupti, svarbiausia – atsidėti savo senatvei. O tai taip pat tik – į gera.