Reikia informacijos, o ne marginalų

Dabartiniai makroekonominiai rodikliai atitinka Mastrichto kriterijus, leidžiančius Lietuvai tapti 19-ąja euro klubo nare. Jei pavyks juos toliau išlaikyti, liepos 22 d. ES Vadovų Taryba turėtų uždegti žalią šviesą euro judėjimui Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. Tą pačią dieną paaiškės ir kursas, kuriuo litai bus keičiami į eurus, – prognozuojama, kad jis liks toks pats, koks yra dabar, t. y. 3,4528 Lt už 1 EUR.Už minėtą įstatymą balsavę socialdemokratai, liberalai, konservatoriai euro naudos nekvestionuoja. Politikai tikina, kad stojimas į euro zoną bus naudingas ne tik ekonomiškai, bet ir geopolitiškai, ypač neramumų Ukrainoje ir Rusijos agresijos kontekste. Apie tai šiandien kalba ir tarptautinio lygio ekspertai. Guntramas Wolffas, Briuselio „Bruegel“ tyrimų instituto direktorius, tikina, kad narystė euro zonoje tampa tikru draudimo polisu nuo Rusijos ir Lietuvą dar labiau susieja su Vakarų stovykla. Jis prognozuoja, kad politinė įtampa Rytuose bei įvykiai Ukrainoje paskatins ir kitas ES šalis nares suskubti į euro zoną, – tikėtina, kad Lietuvos pėdomis pirmoji paseks Čekija, vėliau – Lenkija, Danija, Švedija.Lietuvos bankas yra apskaičiavęs ekonominę euro įvedimo naudą – pirmiausia, tai paveiktų palūkanų normas, valiutos keitimo sąnaudas, padėtų didinti eksportą. Skaičiuojama, kad vidutinė svertinė palūkanų norma įvedus eurą sumažės 0,56%. Mažėjant skolinimosi kainai, sutaupys ir valstybė, ir namų ūkiai, ir įmonės. Tačiau šalies gyventojams vis dar trūksta informacijos apie eurą. Kai kurių televizijų ekranuose piliečiai virkauja dėl „pabrangsiančio gyvenimo, didesnių kainų“ ir t. t. Platinami pasakojimai apie masinį latvių antplūdį į Lietuvos parduotuves, apie šalyje kaimynėje nežmoniškai „pakeltas kainas“ – žmonės, gąsdinami euro baubu, ima panikuoti. Tik derėtų neužmiršti, kad latviai ne pirmus metus važiuoja apsipirkti į Lietuvos pasienio miestus – dėl pigesnių nei savo šalyje maisto produktų ir kitų prekių. Todėl euras čia niekuo dėtas. Kita vertus, derėtų pažiūrėti ir į statistiką: Latvijoje keletą mėnesių prieš įvedant eurą ir keletą mėnesių po to infliacija buvo net mažesnė nei vidutinė per 15 metų. Dėl euro įvedimo kainos drastiškai aukštyn nešovė ir Estijoje.„Swedbank“ ir TNS LT atliktas tyrimas rodo, kad žmonės Lietuvoje iš tiesų per mažai žino apie planuojamą įvesti Europos valiutą. 40% apklaustųjų nurodė, kad žino dalį informacijos, dažniausiai buvo minimas lito ir euro keitimo kursas – jį žino beveik ketvirtadalis respondentų. Toks informacijos trūkumas gimdo įvairių baimių, pirmiausia, dėl galbūt padidėsiančios infliacijos.„Euro įvedimas nėra panacėja, bet nėra ir kokia nors nelaimė. Tai mūsų brandos parodymas, jungiamės į didesnę pinigų sąjungą“, – vakar įstatymo priėmimą komentavo konservatorius Andrius Kubilius.Ir politikai, ir ekonomistai turėtų kuo daugiau aiškinti žmonėms apie naujas galimybes, kurių Lietuvai suteiktų narystė euro zonoje, ir apie tą „draudimo polisą nuo Rusijos“, kurį mini p. Wolffas. Atsakingiau į šį procesą turėtų žiūrėti ir žiniasklaida, nevengianti rodyti marginalų. Ir ne tik gatvės marginalų, bet ir tokių Seimo politikų, kurie nedviprasmiškai užsimena apie dar vieną referendumą, – naudingą toms jėgoms, kurios, žinia, Lietuvai gero nelinki.