Iš didelio rašto išeina iš krašto

Pastarieji, spaudžiami referendumo reikalaujančių marginalų, skubos tvarka imasi kurpti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisas, prikaišiotas saugiklių. O jų randasi tokių įvairių ir, švelniai tariant, keistų, kad galiausiai nebesupranti: kas, ką ir nuo ko saugos.Kai kurie iš jų apskritai prasilenkia su sveiko proto logika.

Kad kiekvienas, perkantis daugiau nei 10 ha žemės turi bent 3 metus gyventi Lietuvoje ir ūkininkauti, tai dar būtų galima suvokti. Kaip ir tai, kad perkant žemės ūkio paskirties žemę privalai turėti ūkininkavimui reikalingų žinių.Tiesa, kiek savotiškai skamba reikalavimas įsipareigoti įsigytoje žemėje 5 metus vykdyti žemės ūkio veiklą, kurios minimalią apimtį žemės savininkams nustatys Žemės ūkio ministerija. Nuo jos klerkų valios priklausys, kiek turite auginti javų, bulvių, ganyti žąsų, surinkti uogų ir pan.
Kvestionuoti galima ir reikalavimą gyventi netoli savo dirbamos žemės, t. y. pirkti žemę tik toje savivaldybėje, kurioje gyveni ar besiribojančioje savivaldybėje. Specialistai tikina, kad nuostata leisti pirkti žemę tik toje savivaldybėje, kur gyveni, prieštarauja ES teisei, bylojančiai apie laisvą kapitalo ir asmenų judėjimą.Toliau – dar gražiau: nori pirkti dirbamos žemės ir atitinki visus išvardytus reikalavimus, bet nemoki lietuvių kalbos, – kaipmat būsi išbrokuotas. Kaipgi, o jeigu arklys ims ir nesupras tavo vokiškos ar olandiškos komandos?
Iki absurdo netoli ir kitame „saugiklyje“ – Seime užregistruotas siūlymas atimti žemę iš tų, kurie jos turi per daug, t. y. jau anksčiau įsigijo daugiau nei 500 ha žemės.Viešąjį interesą ginantis prokuroras turi kreiptis į teismą dėl viršpločio paėmimo ir perdavimo valstybei. Tokia žemė būtų parduodama viešuose aukcionuose, o gautos lėšos grąžinamos buvusiam žemės savininkui. Nesvarbu, kiek jis už ją sumokėjo, – po aukciono gali gauti ir juokingus grašius. Ir tai dar ne viskas – „viršplotis“ būtų nupjaunamas ir tiems savininkams, kurie žemę paveldėjo ar atgavo kaip nuosavybę.
Jau dabar aišku, kad politikai, rungtyniaudami varžybose „Kas labiau apsaugos Lietuvos žemelę“, regis, gerokai perlenkė lazdą – grūmodami užsieniečiams, jie surentė daugybę užtvarų ir Lietuvos gyventojams. Į saugiklių tinklus įkliuvo ir jau ūkininkaujantys piliečiai. Norėdami gauti iš bankų paskolų, jie susidurs su netikėtomis problemomis.Dalius Darulis, DNB banko Maisto pramonės ir energetikos verslo departamento vadovas, šiandien VŽ puslapiuose pasakoja, kad ribojimas nuosavybės teise valdyti didesnius kaip 500 ha plotus mažina šio turto likvidumą, nes sumažėja norinčių ir galinčių ją pirkti ir turto paklausa. Kartu gali sumenkti žemės, kaip įkeičiamo turto, patrauklumas.