Lietuvos pastangos įvertintos

Publikuota: 2014-04-14
Atnaujinta 2015-06-01 13:18
„Verslo žinios“. Redakcijos nuomonė
„Verslo žinios“. Redakcijos nuomonė

Lietuva sulaukė geros žinios: tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą net dviem pakopomis – nuo BBB iki A-. Taip šalis grįžo prie vieno aukščiausių reitingų per visą Lietuvos istoriją – paskutinį kartą A- ilgalaikio skolinimosi reitingą S&P Lietuvai buvo suteikusi 2008 m. sausį.

Buvo laikotarpis, kai reitingas šoktelėjo dar aukščiau – 2006–2007 m. mūsų šaliai buvo suteiktas A reitingas. Dabar Lietuva pagal skolinimosi reitingą aplenkė Latviją, tačiau vis dar atsilieka nuo Estijos.Kodėl mus džiugina toks „sugrįžęs“ įvertinimas? „Aukštesnis reitingas sudaro realių prielaidų toliau mažėti šalies skolinimosi kainai“, – aiškina Rimantas Šadžius, finansų ministras. Nuopelnus jis priskiria ne tik ekonomikos augimui, bet ir „atsakingai Vyriausybės politikai“. Vyriausybė ėmė laikytis griežtos fiskalinės drausmės, kai nusprendė nuo 2015 m. įsivesti eurą. Kaip rodo statistiniai rodikliai, Lietuva dabar atitinka Mastrichto kriterijus ir nematyti prielaidų, kad jie galėtų pakisti.S&P aiškina, kad stojimas į euro zoną visiškai panaikina rizikos veiksnius, susijusius su lito ir euro kursu. Tai ypač svarbu ekonomikos raidai, nes du trečdaliai visų paskolų Lietuvoje yra suteikta eurais. Narystė euro zonoje turi ir kitų pranašumų – Lietuvai atsivers platesni keliai į tarptautines kapitalo rinkas, o vietos bankams suteikiama prieiga prie Europos centrinio banko finansinių priemonių, taip stiprinant šalies finansų stabilumą. Kredito reitingų agentūra savo sprendimą motyvavo tuo, kad 2013 m. Lietuvos ekonomikos augimo ir viešųjų finansų rezultatai viršijo agentūros lūkesčius. S&P prognozuoja, kad mūsų šalies ekonomika 2014–2017 m. ir toliau tvirtai bei tvariai augs, o viešųjų finansų deficitas nuosekliai mažės.Parašyti pliusą šiai Vyriausybei galima ne tik už pasiryžimą laikytis griežtos fiskalinės drausmės, bet ir už fiskalinės politikos tęstinumą. Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, primena: 2012 m. pabaigoje į politikos ringą atėjus naujai valdžiai ir keičiantis Vyriausybei, buvo nuogąstaujama, kad keisis ir viešųjų finansų valdymo akcentai, rasis daugiau tiesmukiškų iniciatyvų per trumpą laiką įgyvendinti daugelį rinkimų programose deklaruotų idėjų. Šiandien matome, kad taip neatsitiko, priešingai: Vyriausybė vengia imtis žygių, kurie galėtų padaryti neigiamą įtaką šalies makroekonomikos rodikliams ir užkirsti kelią eurui.Tačiau ir gyventi vien euforijoje nederėtų. Nieko nėra paprasčiau, kaip jaukiai nusnūsti įsitaisius ant laurų. Šiokių tokių nerimo ženklų atsklinda iš eksporto rinkų: per du šių metų mėnesius jis sumažėjo 9,6%, lietuviškos kilmės prekių eksportas – 19,4%. Tiesa, pasak analitikų, šį kritimą iš esmės lėmė naftos produktų eksporto nuosmukis. Vienas iš didžiausių Lietuvos eksporto rizikos veiksnių – Rusijos ir kitų NVS šalių perspektyvos. Koją lietuviškam eksportui kiša ne tik padėtis, kurioje Rusija atsidūrė dėl agresijos prieš Ukrainą, bet ir jos ekonomikos sąstingis. Ne naujiena maisto prekių eksportuotojams ir kartkartėmis Rusijos įvedami draudimai įvežti vieną ar kitą produkciją. Išsikvepia ir Kinijos augimas, iki šiol rodęs įspūdingų rezultatų. O tai jau gali tapti rimtu iššūkiu pasaulio ekonomikai.Metų pradžios statistika rodo, kad eksportas į Rusiją kol kas didėja. Tačiau jau dabar aišku, kad ši rinka ar bent didžioji jos dalis prarasta. Kas laiku neįvertino rizikos arba rizikavo sąmoningai, dabar jau dairosi naujų, patikimesnių eksporto krypčių.Nedžiugina ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas į Lietuvą: sausį–vasarį jis buvo neigiamas – minus 50,5 mln. Lt, o tik vasarį nutekėjo 350,4 mln. Lt TUI. Tad sėdėti ant laurų nevalia, tenka keltis ir eiti pirmyn.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku