Ikiprekybiniai pirkimai Lietuvoje – nuo 2015 m.

Publikuota: 2014-04-10
Atnaujinta 2015-06-09 17:08
 

Ikiprekybiniais pirkimais pirmiausia siekiama skatinti inovacijų kūrimą ir jų diegimą viešajame sektoriuje, taip tenkinant viešąjį interesą ir padedant naujiems produktams ar paslaugoms atsirasti rinkoje. Remiantis užsienio šalių, kuriose vykdomi tokio tipo viešieji pirkimai, patirtimi, dažniausiai ikiprekybinių pirkimų modelis taikomas šiose srityse: krašto apsaugos, sveikatos apsaugos, energetikos, kosmoso technologijų, švietimo ir mokslo, saugumo, žemės ūkio, prekybos ir verslo, transporto ir aplinkosaugos.Lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje vykstančių inovatyvių pirkimų apimtys yra sąlyginai nedidelės, o pats viešųjų pirkimų modelis yra gana sudėtingas. Be to, inovatyviems ir ikiprekybiniams pirkimams vykdyti reikalinga aukšta kompetencija ne tik pirkimų, bet ir inovacijų srityje. Tačiau tik nedidelė dalis Lietuvos įmonių gali pasigirti aukšta kompetencija, kadangi perkančiosios organizacijos istoriškai orientuojasi tik į rinkoje esančius produktus. Šiuo metu Lietuvos verslo MTEP lygis yra 84 proc. žemiau ES vidurkio, todėl Lietuva dar nepajėgi prilygti daugeliui ES šalių inovaciniais gebėjimais.Ikiprekybiniai pirkimai – paskata kurtis inovatyvioms ir technologiškai pažangioms įmonėmsIkiprekybiniuose pirkimuose gali dalyvauti neribotas skaičius dalyvių, siūlančių technologiškai pažangius ir dar nesukurtus sprendimus. Projekto dalyviai atrenkami ne pagal žemiausios kainos kriterijų, tačiau siūlomo sukurti produkto kuriamą pridėtinę vertę ir inovatyvumą. Šių pirkimų atveju, projekto kaina net nėra pateikiama kartu su pasiūlymu – projekto etapui skiriamas tam tikras biudžetas mokslinių tyrimų veiklų ir eksperimentinės plėtros vykdymo kofinansavimui. Taip pat verslo subjektai gauna papildomą naudą – jiems atitenka intelektinės nuosavybės teisės, ar bent jau jų dalis.Pirkimų projekto nugalėtojais gali būti paskelbti keli verslo subjektai, pasiūlę papildomų MTEP veiklų reikalaujančius sprendimus, kurių šiuo metu nėra rinkoje. Be to, nepriklausomai nuo pirkimo objekto pritaikymo, ikiprekybiniai pirkimai visada tenkina daugiau nei vien tik individualius perkančiosios organizacijos poreikius, kadangi įsigyjamos MTEP paslaugos turi reikšmingą įtaką dalyvaujantiems verslams, jų kompetencijai inovacijų srityje ir konkurencingumui stiprinti. Tikimasi, kad taip ilgalaikėje perspektyvoje bus sukurtos prielaidos Lietuvoje susiformuoti aukštųjų technologijų sektoriui, kuris didins kuriamą pridėtinę vertę, o tuo pačiu ir valstybės gerovę.Vienas svarbiausių pirkimuose dalyvaujančių įmonių kriterijų – technologinis pažangumas ir inovatyvumas. Atsižvelgiant į tai, kad dažniausiai technologiškai pažangius ir inovatyvius produktus pasiūlo nedidelės įmonės, ikiprekybiniai pirkimai skatintų smulkaus ir vidutinio verslo kūrimąsi per viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę inovacijų ir aukštųjų technologijų diegimo srityje. Taip pat skatinami aukštą pridėtinę vertę kuriantys ūkio subjektai, iš kurių įsigyjami aukštos pridėtinės vertės produktai.Tikimasi, kad ikiprekybiniais pirkimais pasinaudos smulkaus ir vidutinio verslo įmonės – ypač mokslininkai ir išradėjai, steigsiantys savo įmones, atliekančias mokslinius tyrimus. Pasitelkiant šią priemonę technologiškai pažangios įmonės turės galimybę tobulinti esamus bei kurti naujus produktus, kurie būtų panaudojami ir kuriant unikalius technologinius sprendimus esamoms problemoms spręsti. Taip pat būtų skatinama inovatyvių produktų eksporto į užsienį plėtra.Dabartiniai viešieji pirkimai – ne inovatyviems produktamsSkirtingai nuo ikiprekybinių pirkimų, viešuosiuose pirkimuose perkančiosios organizacijos vis dar dažniausiai taiko mažiausios kainos kriterijų, pagal kurį ir nustatomas pirkimų konkurso nugalėtojas – dažniausiai tik viena, mažiausią kainą pasiūliusi įmonė. Tačiau mažiausios kainos kriterijus neužtikrina, kad perkančioji organizacija įsigis jos poreikius atitinkantį produktą, taip pat, ar tokiu būdu prisidės prie Lietuvos ūkio inovatyvumo didinimo.Viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios organizacijos neprisiima didesnės rizikos kuriant eksperimentinės plėtros reikalaujančių produktų, kadangi viešaisiais pirkimais būtina pasiekti konkretų ir apibrėžtą rezultatą – realybėje jau išbandytą produktą. Labiausiai dėl to, kad perkančiosios organizacijos ne visada turi pakankamai žinių ir kompetencijų, reikalingų inovatyvių ar dar net rinkoje neegzistuojančių produktų įsigijimui. Todėl tikimasi, kad ikiprekybiniai pirkimai sukurs palankią dirvą atsirasti ne tik inovatyviems produktams, bet ir kuriantis technologiškai pažangioms įmonėms – „startuoliams“.Apie „Ikiprekybinių pirkimų teisinės aplinkos sukūrimo“ projektąReaguojant į ES rekomendacijas ir Lietuvos mokslo situaciją viešajame ir privačiame sektoriuose LR Vyriausybės 2012 – 2016 metų programoje numatyta parengti inovacijų paklausos priemonių (inovatyvūs viešieji pirkimai, ikiprekybiniai pirkimai) paketą ir jas įgyvendinti. „Ikiprekybinių pirkimų teisinės aplinkos sukūrimo“ projektą vykdo MITA, kartu su partneriais „GLIMSTEDT Bernotas ir Partneriai” ir „Ernst & Young Baltic“. Tikimasi, kad pirmieji bandomieji ikiprekybiniai pirkimai bus pradėti vykdyti 2015 m. Finansavimą ikiprekybinių pirkimų vykdymui skiria ir tyrimų ir inovacijų programa „Horizon 2020“. Į šią paramą gali pretenduoti viešojo sektoriaus institucijos ir valstybės valdomos įmonės, jungdamosi su kitų ES šalių perkančiosiomis organizacijomis, kurios planuoja vykdyti inovatyvius viešuosius ar ikiprekybinius pirkimus. „Horizon 2020“ jau pradedami skelbti visi kvietimai, skirti kofinansuoti inovatyvius viešuosius ir ikiprekybinius pirkimus ir pasiruošimą vykdyti šiuos pirkimus tokiose srityse, kaip, pavyzdžiui, e-sveikata, informacinių ir ryšių technologijos, klimatas, energetika, tyrimų infrastruktūra ir kitose.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku