Ar „Facebook“ daro žmones nelaimingus

Vienas komentatorius juos pavadino „geriausia kada nors žmogaus sugalvota komunikacijos priemone“, kiti nurodė jo potencialą revoliucionizuoti žinias, pramogų pasaulį ir mokslą.

Thomas Sternsas Eliotas (1888–1965), amerikiečių poetas ir scenaristas, į tai žvelgė kitaip. „Tai medijos priemonė, kuri milijonams žmonių vienu metu leidžia klausytis to paties anekdoto, tačiau būti vienišiems“, – XX a. septintojo dešimtmečio pradžioje apie televiziją rašė Nobelio literatūros premijos laureatas.„Pasukite laiką 50 metų į priekį ir jums bus atleista, jei pamanėte, kad šis komentaras puikiai tinka internetui ir internetiniams socialiniams tinklams apibūdinti“, – šypsosi p. Mullinsas. Pasak mokslo žurnalisto, svarbiausias iš jų yra „Facebook“, neseniai atšventęs dešimties metų sukaktį.
„Facebook“ statistika stulbinama: vos per vieną dešimtmetį prie jo prisiregistravo apie 1,3 mlrd. žmonių, pusė iš jų prie tinklo prisijungia kasdien ir kaskart jame praleidžia vidutiniškai 18 minučių. Tinklas jungia šeimos narius, gyvenančius skirtinguose žemynuose, per laiką išsibarsčiusius draugus ir apskritai – žmones visame pasaulyje.
Džiugina ar liūdina?
Tačiau „Facebook“ efektas vartotojams nėra vien teigiamas. Kai kurie tyrėjai tikina, jog galimybė susijungti nebūtinai padaro žmones laimingus, tai net gali sumažinti jų pasitenkinimą gyvenimu, teigia BBC.
Iki šiol šis klausimas menkai tyrinėtas, o esantys tyrimai dažniausiai konstatuoja, kad socialinis tinklas turi teigiamą poveikį. Antai 2009-aisiais dr. Sebastianas Valenzuela su kolegomis iš Teksaso universiteto Ostine (JAV) apklausė per 2.500 studentų, kurie naudojosi „Facebook“. Jų pasitenkinimas gyvenimu turėjo nedidelę teigiamą koreliaciją.
Yra ir kitokių nuomonių. 2013 m. vasarą psichologų komanda iš Mičigano universiteto An Arboro (JAV) mieste ir Leveno universiteto Belgijoje nusprendė pakapstyti šiek tiek giliau ir įvertinti, kaip kinta pasitenkinimas gyvenimu naudojantis „Facebook“. Dvi savaites mokslininkai penkis kartus per dieną žmonių grupės prašė identifikuoti emocinę jų būseną.Klausimai buvo tokie: „Kaip jautiesi dabar?“, „Koks vienišas jautiesi dabar?“, „Kada paskutinį kartą naudojaisi „Facebook“ nuo to laiko, kai tavęs paskutinį kartą to klausėme?“ ir pan. Tai leido nustatyti kiekvieno individo savijautą ir „Facebook“ naudojimosi tendencijas per dieną.
Tyrėjai padarė išvadą, kad naudojimasis „Facebook“ siejasi su nepasitenkinimu.
„Kuo daugiau kartų per dvi savaites respondentai naudojosi „Facebook“, tuo labiau smuko jų pasitenkinimas gyvenimu, – teigia mokslininkai. – Tyrimas perša mintį, jog, užuot didinęs pasitenkinimą gyvenimu, „Facebook“ jį mažina.“
Atsargiai – pavydas
BBC teigimu, yra keletas galimų tokių rezultatų paaiškinimų. Gali būti, kad nusiminę žmonės tiesiog dažniau linkę prisijungti prie „Facebook“, tačiau tyrėjai tokią prielaidą atmetė ir teigia, jog duomenys būtų parodę, ar žmonės blogai jautėsi dar prieš apsilankydami tinklalapyje.
Pasak mokslininkų, „Facebook“ yra neįkainojamas būdas patenkinti socialinio kontakto būtinybę. Tačiau jie įtaria, kad toks kontaktas, kurį leidžia „Facebook“, laikui bėgant nesuteikia laimės, priešingai, nei bendraujant „akis į akį“. Jie užsimena, kad skaitmeninė socialinė sąveika galbūt yra kitokia.Vienas iš galimų paaiškinimų – paprasčiausias pavydas. „Facebook“ vartotojo pasitikėjimą savimi gali mažinti buvusių mokyklos draugų, giminaičių ir pan. nuolatinės pagyros apie karjeros laimėjimus, keliones, nuostabius vaikus ir t. t. Kai kurie tyrėjai tokį efektą vadina draugiško pasaulio sindromu (angl. friendly world syndrome), kai atrodo, jog visi laiką leidžia geriau nei jūs, kad jiems sekasi geriau nei jums.
1970 m. sociologai paskelbė apie priešingą – blogo pasaulio sindromą (angl. mean world syndrome) – kai žmonės, per televizorių matydami daug smurto, pradėjo manyti, kad pasaulis blogesnis, nei yra iš tikrųjų.
„Jūsų draugai „Facebook“ gal tiesiog labiau linkę skelbti apie savo laimėjimus nei nesėkmes, o tai gali iškreipti tikro pasaulio suvokimą“, – perspėja mokslininkai.
Draugystės paradoksas
Tyrėjai įvardija dar vieną panašų, per pastaruosius kelerius metus išryškėjusį fenomeną, kuris gali paaiškinti socialinių tinklų keliamą nepasitenkinimą, – jūsų draugai yra populiaresni už jus.
Sociologas Scottas Feldas, 1991-aisiais, interneto priešaušriu, tyrinėdamas socialinius tinklus, atskleidė kai ką įdomaus, t. y. draugystės paradokso fenomeną. Tyrimo metu jis apklausė kelių mokyklų vaikus, šie turėjo atsakyti, kas yra jų draugai, nesvarbu, ar tai buvo abipusė draugystė, ir tiesiog ranka nupaišė tarp vaikų atsiradusius tinklus.
Sociologas suskaičiavo, kiek kiekvienas vaikas turėjo draugų, ir palygino, kiek draugų turėjo to vaiko draugai. Visų nuostabai, paaiškėjo, kad vaiko draugai beveik visada turėjo daugiau draugų nei pats vaikas.
Vėliau kitų tyrėjų buvo nustatyta, kad šis draugystės paradoksas yra bendras socialinių tinklų bruožas: jūsų draugai ne tik turės daugiau draugų nei jūs, bet tikriausiai turės ir daugiau seksualinių partnerių.Priešingai nei gali kuždėti intuicija, tam yra paprastas matematinis paaiškinimas. Daug draugų turintys žmonės dažniausiai yra ir jūsų draugų draugai. Taip jie pakelia vidutinį jūsų draugų draugų turimą skaičių. Išvada: žmonės turi daugiau draugų nei jūs, nes turimų draugų skaičiaus vidurkis tiesiog... yra iškreiptas.
Didėjantis internetinių socialinių tinklų skaičius tai patvirtina, ne vien dėl to, kad tyrėjams staiga tapo prieinami įvairūs duomenys, o tai buvo neįsivaizduojama prieš interneto erą.
Pasak dr. Nathano Hodaso ir jo kolegų iš Pietų Kalifornijos universiteto, draugystės paradoksas taip pat puikiai tinka net 98% „Twitter“ vartotojų.Tačiau kodėl dėl to turėtume jaustis blogai, klausia BBC. Galbūt todėl, jog „Facebook“, kitaip nei realiame gyvenime, galime pamatyti, kiek tiksliai jūsų populiaresni draugai yra populiarūs.
2014 m. sausį Tulūzos (Prancūzija) ir Alto (Suomija) universitetų mokslininkai paskelbė, kad kitų turtas ir laimė gali sukelti tokią pačią paradoksalią reakciją. Taigi, nors daugelis jūsų draugų yra tokie patys kaip jūs, tyrimas parodo, kad yra didelė tikimybė, jog bent vienas žmogus jūsų socialiniame tinkle yra žymiai turtingesnis ar laimingesnis.
Visa tai tikrai gali nuliūdinti. Ir tikrai nedaug skiriasi nuo to, ką apie televiziją manė poetas Eliotas.