Rezervų didinti išlaidas gynybai yra

Publikuota: 2014-04-01
Atnaujinta 2015-06-01 13:02
„Verslo žinios“. Redakcijos nuomonė
„Verslo žinios“. Redakcijos nuomonė

Šiemet sukanka 10 m., kai Lietuva yra ES ir NATO narė. Būdama šių tarptautinių organizacijų narė, Lietuva turi tam tikrų įsipareigojimų. Ne tik ir ne tiek jų prisiėmimo, bet, svarbiausia, vykdymo. Dėl įsipareigojimų ES lyg ir viskas aišku. Nesilaikysi jų – negausi milijardinės paramos iš Europos aruodų, patirsi kitokių teisinių ir finansinių sankcijų. O dėl pažadų NATO gerokai sudėtingiau.  Tai – gynybinis aljansas, skirtingai nuo ekonominio pobūdžio bendrijos ES. Vadinasi, NATO labiau aktualus ne kasdieniam ekonominiam gyvenimui, bet saugumo krizės atveju, kai kyla (ne)tiesioginė grėsmė valstybės narės laisvei ir nepriklausomybei.

Iki Rusijos agresijos prieš Ukrainą atrodė, kad dėl savo saugumo galime būti daugmaž ramūs. Todėl pro pirštus žvelgėme į Šiaurės Atlanto aljansui duotą įsipareigojimą Lietuvos krašto apsaugai skirti 2% BVP. Per ekonominę krizę smarkiai susitraukę biudžeto pinigai buvo nukreipti kitiems tikslams, pirmiausia – didėjančioms socialinėms skylėms kamšyti, taigi tiesiog pravalgyti. Dabar ekonominis sunkmetis baigėsi.Be to, saugumo krizė Rytų Europos regione priverčia permąstyti prioritetus. Pats laikas suplanuoti didesnius pinigus kariuomenei. Apie tai, kad jau galime tai padaryti, praėjusią savaitę metiniame pranešime užsiminė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Savaitgalį parlamentinės partijos pasirašė Nacionalinį susitarimą, kuriame įsipareigojama ne tik „nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą“, bet ir pasiekti, kad 2020 m. jis būtų 2% BVP. Šiemet gynybai skiriama apie 0,79% BVP.Skaičiais tai 980 mln. Lt. Vadinasi, per ateinančius 6 m. reikėtų šiai sričiai skiriamų lėšų skaičių padidinti maždaug 1,5 mlrd. Lt. Arba – po ne mažiau kaip 200 mln. Lt kasmet. Tai įmanoma misija? Turint galvoje Lietuvoje įsivyravusius politinius išskaičiavimus, gana sunku tai įsivaizduoti. Dabar, kai saugumo krizės akivaizdoje lyg ir egzistuoja politinis nusiteikimas didinti pinigus krašto apsaugai, galima tikėtis, kad bent 2015 m. gynyba gaus papildomų beveik porą šimtų milijonų. Tačiau, pamažėl rimstant situacijai aplink Ukrainą ir ypač artėjant 2016 m. Seimo rinkimams, politiniame Lietuvos lauke atsiras tikrai ne vienas pasiūlymas biudžeto pinigus „verčiau panaudoti ne tankams, bet pensininkams, policininkams, mokytojams ir kultūros darbuotojams pamaitinti“. Niekas nesiginčija – socialinės išlaidos yra labai svarbios. Bet jau laikas būtų suprasti, kad jeigu nebus saugios valstybės, jei nebus pakankamai gerai aprūpinta jos kariuomenė, nebebus ir pinigų žmonių gerovei.Skirti daugiau lėšų krašto apsaugai ketinama iš ekonomikos augimo metu gautų papildomų biudžeto pajamų. Turint galvoje ekonomikos, ypač santykių su Rusija, stabilumo stoką, augimas nebus toks didelis, kaip prognozuota iki šiol. Tad reikėtų ieškoti papildomų rezervų. Jų tikrai yra. Tai ir agresyvesnė bei principingesnė kova su šešėline ekonomika ir labiau subalansuota mokesčių sistema. Dar vienas rezervas – išsikerojusios valdininkijos apkarpymas ir apskritai valstybės valdymo išlaidų efektyvumo didinimas. Jau ne vienus metus kalbama apie tokio efektyvumo „saulėtekį“ ir biurokratijos „saulėlydį“, bet tas vežimas vis dar nepajudėjo iš vietos.Nepakanka vien įsipareigoti tam tikrais metais skirti 2% BVP šalies gynybai. Reikia turėti politinės valios ir sąžiningo nusiteikimo iš tikrųjų to siekti. Ar mūsų valdžios struktūroms ir partijoms pakaks tos valios ir nusiteikimo? Šis abejonių kupinas klaustukas dar pernelyg didelis.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku