Šlėktiškas meno rinkos dėliojimas

Publikuota: 2014-03-29
Atnaujinta 2015-06-01 11:59
 

Panaudojus visus galimus saugiklius ir apsidraudimus, galima sakyti, kad Lenkijos ir Lietuvos meno rinkos yra labai panašios. Vienodumą randu panaudojęs tradicinius koeficientus: Lenkija dešimtis kartų didesnė, prekiauti menu ten pradėta sovietiniais laikais, lenkų vidurinė klasė, pagrindiniai meno pirkėjai, – turtingesnė. Viską suskaičiavęs gaunu rezultatą – ir pas mus, ir pas juos meno rinka yra nedidelė.

Per 20 metų, nuo 1991 iki 2011-ųjų, kaimynai šioje rinkoje sukaupė 180 mln. USD apyvartą, arba vidutiniškai 9 mln. per metus. Tik viename, ne pačiame svarbiausiame „Christie's“ vasario aukcione (per mėnesį jų įvyksta daugiau nei dešimt), kuriame buvo siūlomas pokarinis ir šiuolaikinis menas, apyvarta viršijo 22 mln. USD.Lenkiškos rinkos ypatybės
Didžiuosius aukcionus Lenkijos kontekste prisimenu ne atsitiktinai. Jei dar kartą palygintumėme su savimi, pamatytumėme, kad rinkos mažumas tėra vienintelis bendras bruožas, o struktūrinių skirtumų daug. Štai lenkai aukcionuose labai noriai perka jaunų (iki 40-ies) menininkų naujausius darbus. Lenkijoje šiuolaikinio meno nuperkama 47% (Lietuvoje turbūt nesusikrapštytų nei pora procentų), ir jis yra pigus: sąlyginai vakar nutapytą paveikslą aukcione galima įsigyti už 1.000–1.500 zlotų.Antra lenkų meno rinkos ypatybė – dalyvavimas globalioje rinkoje. Kuo skiriasi globali ir lokali rinkos? Pastarojoje vietiniai perka savus, o globalioje – visi perka visus. Šiose rinkose pinigų kiekis nėra lemiamas veiksnys – lokalūs pirkėjai pasirengę už jiems mielus kūrinius sumokėti neadekvačias globaliai kokybei sumas.
Šiais metais paskelbtame „Skate's“ meno rinkos tyrime, skirtame Lenkijai, rašoma, kad šios šalies menas perkamas ne tik vietinėse, bet ir globaliose prekyvietėse, per 10 metų (1202–2012 m.) jis pasiekė beveik 100 mln. USD apyvartą. Tai (be apsauginių koeficientų) absoliučiai lenkia Lietuvos rezultatus, – tokio lygmens pardavimų mes neturime. Tiksliau, neturime jokios tarptautinės rinkos, nes tuos keliasdešimt tūkstančių dolerių, generuojamų už lietuvišką fotografiją, galima nurašyti kaip statistinę paklaidą. Arba, panaudojus lenkišką tarptautinės rinkos formulę, viską galima apversti kitaip.Lempickos paradoksas
Didžiausią dalį iš minėtojo 100 milijonų per dešimtmetį generavo Tamaros de Lempickos tapyba – 90 mln. USD.
T. de Lempicka gimė 1896 m. Maskvoje, turtingo Rusijos žydo Moriso Gurwiko-Gorskio ir Malvinos Dekler, irgi turtingos lenkiškos giminės atstovės, šeimoje. Po kelerių metų būsimos dailininkės tėvas dramatiškai dingo. Mergaitei tai buvo skausmingas patyrimas, jaunystėje ji net sufalsifikavo dokumentus, nurodydama, kad gimė Varšuvoje. Bet Lenkijos sostinėje ji gyveno tik vaikystėje, nes 1911 m. grįžo į Rusiją, mokėsi Sankt Peterburgo dailės akademijoje. Ten susituokė su Tadeuszu Lempickiu, o po 1917 m. perversmo kartu su išlikusia Rusijos diduomene emigravo į Prancūziją. Vėl mokėsi Paryžiuje. Didžiausią įtaką jai padarė Andre Lhote'as, išmokęs panaudoti tuomet naujausias kubizmo ir futurizmo stilistikas saloninėje tapyboje. T. de Lempicka šiuos triukus – avangardo jungimą su akademine tapyba – valdė tobulai, ir jos kūriniai, ypač dailininkei persikėlus į JAV, tapo itin populiarūs tarp tuometinių kino ir muzikos žvaigždžių.Taigi, ir dailininkės biografija, ir jos kūryba su Lenkija teturi bendro tiek, kiek nusprendė pati de Lempicka, save vadinusi lenke. Rusai, beje, į tautybės pasirinkimus dėmesio nekreipia, ir analogiškuose rinkos tyrimuose de Lempickos kūrybą prisiskiria sau. Mes irgi tokį barokišką veiksmą galime padaryti – litvakas Chaimas Soutinas (1893–1943 m.) gimė LDK teritorijoje, mokėsi Vilniuje. Nekreipiant dėmesio į jo prancūziškosios (ir vienintelės) kūrybos periodą, galima, kaip ir lenkai su de Lempicka, visus jo pardavimus įtraukti į lietuviškos globalios meno rinkos apyvartą. Tokiu atveju vien 2013 m. ji paaugtų nuo 10.000 iki 30 mln. USD. Būtų beprasmiškas, šlėktiškas, bet įspūdingas veiksmas.Nutapytas laikas
Atmetus T. de Lempickos uždirbtus milijonus, lenkai globalioje meno rinkoje lieka su 12 mln. USD, iš kurių du milijonai priklauso Romanui Opalkai (1931–2011 m.), dailininkui, dėl kurio ir rašau šį tekstą. Kelis jo darbus į meno mugę „ArtVilnius'14“ atveš Varšuvos galerija „Stalowa“, o Vilniaus mugėje galimybė nusipirkti aukšto reitingo (803 vieta „Artfacts.net“ duomenų bazėje) menininkų kūrinių atsiranda ne dažnai.Pirmą kartą su R. Opalkos kūryba susidūriau 1993 m., kai kartu su menotyrininku Viktoru Liutkumi rengėme Vytauto Kairiūkščio parodą Lodzės šiuolaikinio meno muziejuje. Tame muziejuje lodziečio R. Opalkos darbų yra nemažai, tarp jų ir garsiausias – „Detalė nuo 1 iki 35327“. Juo menininkas 1965-aisiais pradėjo pagrindinį gyvenimo kūrinį, pavadintą „Opalka 1965/nuo 1 iki begalybės. Detalės“. Beveik 2 m aukščio ir metro pločio juodoje drobėje baltais dažais užrašyta skaičių eile. Visi kiti paveikslai buvo pirmojo tęsinys – keitėsi tik skaičiai ir fono intensyvumas: kiekvienais kūrybos metais jis būdavo pašviesinamas vienu procentu, ir gyvenimo pabaigoje R. Opalka piešė baltus skaičius ant balto fono. Projekto pradžioje dailininkas sulaukė visko – abejingumo, susižavėjimo, patyčių, bet, skaičių sekai augant, jo tikslas – nutapyti laiką – buvo suprastas, priimtas ir pradėtas pirkti.Laukiant V. Kairiūkščio parodos atidarymo, nuobodžiaudamas ramsčiau sieną šalia R. Opalkos paveikslų. Turėjau pusvalandį, tad atsistojau prieš vieną iš jų ir pradėjau apžiūrinėti skaičius. Žvilgsniui judant, pamačiau kažkokį disharmonišką elementą. Įsižiūrėjau – ogi tikrai! Klaida! Nedelsiant savo atradimą parodžiau muziejaus šeimininkams. Tie sunkiai atsiduso ir pasakė: „Mes žinom. Apie šią klaidą mums praneša kiekvieną savaitę. Visuomet atsiranda žiūrovas, nusprendęs ką nors patikrinti. Mes, žinoma, tokiu susidomėjimu džiaugiamės, bet per 20 metų šiek tiek įkyrėjo.“Begalybė dar neįperkama
Galerija „Stalowa“ į Vilnių „Detalių“ kol kas vežti nesirengia. Žinoma, iki birželio pabaigos dar yra laiko ir galerininko nuostata gali pasikeisti, bet jo abejonės suprantamos. Naujausi duomenys rodo, kad R. Opalkos „Detalių“ kainos nemažėja – prieš 4 mėn. „Detalė 3029180-3047372“ (akrilas, drobė) buvo nupirkta už 761.000 USD, o prieš 2 mėn. už „Detalę 3700676-3703241“ (tušas, popierius) sumokėta 52.956 USD.
Abejoju, ar Lietuvoje atsirastų kolekcininkas, pasirengęs net už biudžetinį R. Opalkos kūrinį atiduoti 100.000 Lt, todėl galerijos sprendimas rodyti menininko ankstyvesnius ir gerokai pigesnius piešinius yra logiškas.
R. Opalkos begalybė baigėsi 2011 m. Paskutinė „Detalė“ prasidėjo baltu skaičiumi 5603153 baltame fone.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rotušėje Butkams įteiktos Vilniaus garbės piliečių regalijos 1

Vilniaus miesto rotušėje modernaus meno muziejaus MO įkūrėjams Viktorui ir Danguolei Butkams penktadienį...

Laisvalaikis
2019.02.15
Kariuomenės vadas: okupacijos nepripažinę partizanai leido egzistuoti Lietuvos valstybei  8

Sovietmečio okupacijos nepripažinę ir prieš ją kovoję Lietuvos partizanai, kol buvo gyvi, leido egzistuoti...

Verslo aplinka
2019.02.15
12 metų LEGO dirbanti D. Staneikaitė-Naldal – apie karjerą, inovacijas ir buriamą legomanų armiją Premium 3

Man visada atrodo šiek tiek magiškai, kai vizitinėje kortelėje perskaitau, kad žmogus kompanijoje yra...

Laisvalaikis
2019.02.15
„Login“ organizatoriai diskriminavo vyrus 5

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ nemokamų...

Rinkodara
2019.02.15
700–jam Vilniaus gimtadieniui – jubiliejinis logotipas

700-ojo Vilniaus gimtadienio, kurį miestas švęs 2023 m., logotipo koncepcijos konkurse varžėsi 75 dalyviai.

Rinkodara
2019.02.15
Kokius tiltus architektai siūlo Vilniui 6

Paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, Vilniaus miesto...

Laisvalaikis
2019.02.14
Placido Domingo Kaune koncertuos su Violeta Urmana

Jau kuris laikas tarp melomanų sklandžiusias kalbas apie tai, kad vasario 16-ąją Kaune koncertuosiantis...

Laisvalaikis
2019.02.14
„Cirque du Soleil“ krepšelyje – dar vienas pirkinys už milijonus

Kanados gigantas „Cirque du Soleil Entertainment Group“ paskelbė įsigijęs „The Works Entertainment“...

Laisvalaikis
2019.02.13
„El Chapo“ Niujorke pripažintas kaltu 2

Joaquinas „El Chapo“ Guzmanas, Meksikos narkotikų kartelio Sinaloa vadas, antradienį...

Laisvalaikis
2019.02.12
Aukcione nepavyko parduoti A. Hitlerio paveikslų

Vokietijos aukcionų namams „Weidler“ nepavyko parduoti penkių paveikslų, kuriuos, kaip teigiama, nutapė nacių...

Laisvalaikis
2019.02.12
Vasario 16-ąją Birmingame – M. K. Čiurlionis virtualioje erdvėje

Lietuvos nepriklausomybės 101-ųjų metinių proga Birmingamo (Didžioji Britanija) koncertų salėje „Symphony...

Laisvalaikis
2019.02.12
20-etė Vilniaus knygų mugė kvies į 500 renginių

Vasario 21–24 d. vyks Tarptautinė Vilniaus knygų mugė (VKM). Savo bičiulius šiemet ji kviečia į pasimatymą...

Laisvalaikis
2019.02.12
Nevalstybinėms kultūros įstaigoms paskirstyta 200.000 Eur

Šešiolikos nevalstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklai 2019 metams paskirstyta 200.000 eurų, tiek...

Laisvalaikis
2019.02.12
„Barbie“ pardavimai perkopė 1 mlrd. USD

JAV žaislų gamintoja „Mattel“ paskelbė 2018 m. IV-ojo ketvirčio rezultatus ir nustebino kur kas prastesnių...

Laisvalaikis
2019.02.11
Kultūros ministro komandoje – nauja viceministrė

Pirmadienį darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė,...

Laisvalaikis
2019.02.11
Afganistanas pasmerktas suirutei Premium 4

Afganistanas jau seniai pakrikštytas imperijų kapinėmis. Skelbiamas JAV atsitraukimas iš konflikto gali...

Verslo klasė
2019.02.10
Parodoje – Kauno verslininkų Tilmansų palikimas 1

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12), atidaryta paroda „Atminties kodas: Tilmansų...

Laisvalaikis
2019.02.10
Tokijas olimpinių žaidynių medalius gamins iš perdirbtų atliekų 1

2020 m. liepos 24 – rugpjūčio 9 dienomis Tokijuje vyksiančių vasaros olimpinių ir paraolimpinių žaidynių...

Laisvalaikis
2019.02.09
A. Puklevičius: grynai angliškai padaryta 4

Balio Sruogos „Dievų miške“ yra visas skyrius, skirtas Štuthofo lageryje kalėjusiam internacionalui. Ir...

Verslo klasė
2019.02.09
Kino festivaliams iš biudžeto atseikėjo virš 600.000 Eur

Šiemet valstybės paramą gaus 40 kino kultūros sklaidos projektų, jie pasidalins 607.740 Eur.

Laisvalaikis
2019.02.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau