Nepadėtas taškas dėl euro įvedimo Lietuvos ekonomikoje įneša daug kintamųjų

Publikuota: 2014-03-28
Atnaujinta 2015-06-09 17:09
 

EY analitikai tikisi, kad po dvejų metų kritimo žemyn euro zonos ekonomika 2014 m. pagaliau ūgtels 1 proc., o 2015 m. laukiamas 1,5 proc. augimas. Tai gana silpnas pokytis palyginti su rodikliais iki krizės, ir ateinančius ketverius metus čia neprognozuojama didesnio augimo pagreičio. 2016 – 2018 m. euro zonos ekonomika kasmet augs vos po 1,6 proc. Vis dėlto, nuosaikus augimas ir stabilizuoti finansiniai valstybių įsipareigojimai išsklaidė euro zonos griūties tikimybę. Pasitikėjimo vieningos valiutos zona suteikia ir naujai prisijungusi Latvija bei, tikėtina, kitąmet jos pavyzdžiu paseksianti Lietuva.Lietuvos BVP augimas po sparčios 3,2 proc. plėtros 2013 m. šiemet toliau įgauna pagreitį ir turėtų viršyti 4 procentus. 2015 metais, kai Lietuva turėtų tapti devynioliktąja euro zonos nare, šalies ekonomika pasieks seniai regėtą 5,5 proc. augimo žymą. Tokiai ekonomikos plėtrai įtakos turės įvairūs faktoriai: nuo tvarios finansų sistemos palaikymo dėl atsigaunančio privataus vartojimo iki energetinio saugumo sustiprėjimo. Iki 2012 m. eksportas buvo pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis, ištempęs ją iš 2009 – 2011 m. laikotarpio dugno.„Eksporto plėtra skatina ir naujų investicijų augimą. Prognozuojame, kad 2014 – 2015 m. dėl lengvesnių finansavimo sąlygų, susijusių su prisijungimu prie euro zonos, smunkant palūkanų normoms, naujų investicijų bus pritraukta dar daugiau, o nuosaikus infliacijos augimas sumažins realiąsias piniginių lėšų skolinimosi sąnaudas. Be to, ir viešasis sektorius, vos sulaukęs teigiamo signalo, jog biudžeto deficitas atitinka konvergencijos kriterijus, vis drąsiau turėtų atrišti investicijų kapšą“, – sako Jonas Akelis, profesinių paslaugų bendrovės EY vyk. partneris Baltijos šalyse.Pasak J. Akelio, šalies finansų padėtis – daugiau nei džiuginanti: „Vertinant šalies finansų perspektyvą, pro pravertas euro zonos duris jau, galime sakyti, matome sklindančią šviesą. 2013 m. ženkliai iki 2 proc. BVP sumažintas biudžeto deficitas pašalino didžiulę kliūtį euro link. Penkerius metus trukęs viešųjų išlaidų karpymo maratonas ateityje neturėtų stabdyti investicijų į infrastruktūrą ar viešąsias paslaugas. Centrinės vyriausybės skola žymiai sumažėjo – iki 36,5 proc. BVP, – tai leis Vyriausybei, esant poreikiui, dar labiau skatinti šalies ekonomiką ar užtikrinti finansinį stabilumą; erdvės skolinimuisi (nepažeidžiant 60 proc. skolos ribos) dar yra.“Kol šių metų birželio–liepos mėn. Europos Komisija nepateiks savo vertinimo dėl Lietuvos ekonominių rodiklių atitikties konvergencijos kriterijams, tol šalies ekonomika neturės visiškai aiškaus vaizdo vidutiniu laikotarpiu. Nors 2016 – 2018 m. Lietuvos BVP kasmet turėtų augti apie 5 proc., tačiau dėl egzistuojančios vidaus ir išorės rizikos ūkio rezultatai gali būti ir kuklesni.Šių metų sausį vidutinė mėnesio infliacija Lietuvoje siekė vos 0,2 proc., o euro zonoje – 0,8 proc. Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje taip pat buvo žemiau euro zonos vidurkio. Tačiau stiprėjanti vidaus paklausa, mažėjančios prekių atsargos ir augantis darbo užmokestis 2014 – 2015 m. infliaciją gali padidinti iki daugiau nei 2 proc. Darbo kaštai 2013 m. III ketvirtį Lietuvoje padidėjo 62 proc. palyginti su 1 proc. euro zonoje, todėl sparčiai kylantis darbo užmokestis laikui bėgant mažins santykinį mūsų šalies konkurencinį pranašumą.Ne iki galo aiški situacija dėl euro zonos tai pat įneša savo kintamųjų į ekonomines prognozes – ypač jei infliacija pradės augti anksčiau, nei Lietuva prisijungs prie bendros valiutos sąjungos. „Delsiant patvirtinti prisijungimą, biudžeto deficito ir kitus konvergencijos kriterijus atitikti bus vis sunkiau, ir tai neigiamai atsilieptų ekonomikos augimui. Be to, kol klausimas dėl euro įvedimo yra neišspręstas, verslas savo investicijas šiek tiek prilaikys bent jau iki tol, kol bus patvirtinta galutinė euro įvedimo Lietuvoje data“, – sakė EY vyk. partneris.Tradiciškai Lietuvos ekonomiką paveikti gali ir nekilnojamojo turto „burbulai“. Palengvėjusios finansavimo sąlygos ne tik paskatins statybos bendrovių investicijas, bet ir gali pakelti būsto bei biurų kainas dėl turimų ribotų pajėgumų. Būsto kainos 2013 m. III ketvirtį smuko 1,8 proc., kai ketvirtį prieš tai jos didėjo 1,5 proc. Bendras kainų lygis pernai buvo 0,4 proc. mažesnis nei 2012 m., o statybų plėtra sulėtėjo iki 4,9 proc. Vis dėlto Lietuvoje gali pasikartoti kaimynių Estijos ir Latvijos scenarijus, kai po prisijungimo prie euro zonos šalių nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo aukštyn.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku