Vilniaus knygų mugė seniai nebekviečia pirkti

Šį savaitgalį, vasario 2023 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre Litexpo vyksta 15-oji Vilniaus knygų mugė (VKM). 2000 m. pradėta rengti senųjų Litexpo rūmų dvejose salėse, kuriose sulaukta 85 dalyvių ir 30.000 lankytojų, per 14-a metų ji išaugo į didžiausią Baltijos šalyse knygų mugę, kelinti metai sutraukiančią, apytiksliai skaičiuojant, per 300 dalyvių ir 60.0000 lankytojų. Prognozuojama, kad šiemet į jai skirtą 12.000 kv. m ekspozicijų plotą suplauks per 65.000 žmonių.
15-osios knygų mugės tema laiko patikrintos knygos ir Kristijono Donelaičio 300 metų sukaktis, tad reikšminga kultūrinės programos dalis skirta būtent jiems.
Pradėjus nuo kultūrinės programos į ją įtraukta 415 renginių. Laimė, ne visi vienodai svarūs ir visiems vienodai svarbūs, tačiau į kai kuriuos vietas vertėtų užsiimti iš anksto. Kad ir į Rolando Kazlo atliekamą Metų interpretaciją poetinėje-muzikinėje pramonėje Darbai ir dyvai, grupės Liūdni slibinai donelaitišką koncertą ar diskusiją Forume (tokios galėtų pavydėti bet kuri garsi Europos knygų mugė), kurioje apie Europos vienijimosi pabaigą svarstys prancūzų sociologas, istorikas Alainas Blumas, estų rašytojas, filosofas, kultūrologas, Europos japonų studijų asociacijos prezidentas Reinas Raudas ir vokiečių istorikas Karlas Schlogelis. Diskusiją ves politologas Ramūnas Vilpišauskas. Tokio rango renginių mugėje ne trys, ir ne dešimt, o daug daugiau.
Paskaitykim Donelaitį
Vienu iš svarbiausių mugės akcentų patys jos rengėjai vadina Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių sukaktį.
Donelaičio programos ašis vasario 22 d. nuo 11 val. Forume vyksiantys Nacionaliniai Donelaičio poemos Metai skaitymai. Planuojama, kad poema nuo pradžios iki pabaigos bus perskaityta per penkias valandas, kūrinį skaitys apie 300 žmonių iš visos Lietuvos. Pasak šios idėjos sumanytojo Gyčio Vaškelio, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro direktoriaus, skaitovų dar trūksta, tad jis kviečia dalyvauti šiuose unikaliuose skaitymuose ir registruotis adresu skaitymai@donelaitis.lt.
Kultinių bei klasikiniais tapusių kūrinių tema bus plėtojama ir Knygos kino salėje, čia bus rodomi filmai, susiję su rašytojų gyvenimu ir kūryba.
Akivaizdu, kad per 14 metų sutvirtėjęs mugės stuburas nekinta, priešingai, jis tvirtėja, o pati mugė seniai tapo ne knygų leidyklos kainomis įsigijimo vieta, o plataus kultūrinio vyksmo poligonu.
Eilėje prie žvaigždžių
Vis dėlto esminė VKM kultūrinio vyksmo dalis susitikimai su rašytojais, savais ir svečiais, jų bus begalės. Kalbant apie užsieninius į Vilnių jų atvyksta 30 iš 13-os šalių. Savo spindesiu akinančių žvaigždžių tarp jų šiemet mugėje nebus. Pasak Lolitos Varanavičienės, leidyklos Tyto alba vadovės ir VKM organizacinio komiteto narės, ne todėl, kad nerastume pinigų jų atvykimui paremti ar kad organizatoriai nebando jų prisivilioti.
Geidžiamiausi knygų autoriai graibstyte graibstomi, todėl prie jų driekiasi eilės, o dalyvavimo įvairiose mugėse tvarkaraštis sudarytas keleriems metais į priekį. Jų maršrutai pirmiausia planuojami į tas rinkas, kur tikimasi parduoti daugiausia knygų egzempliorių, deja, Lietuvos tarp tų rinkų nėra. Pagal šį kriterijų nesame labai patrauklūs rašytojams, sako p. Varanavičienė. Anot jos, Lietuvos leidėjai ne vienus metus stovi eilėje prie tokių rašytojų kaip J. K. Rowling, Orhanas Pamukas, Haruki Murakamis, Umberto Eco, Milanas Kundera, Michaelis Ondaatje, kitų garsenybių, tačiau jų Vilniuje dar teks palaukti.
Svarbiu laimėjimu ir pripažinimo ženklu VKM rengėjai laiko tai, kad po 5 metų pertraukos su savo stendu dalyvaus Frankfurto, vienos didžiausių Europos leidybos profesionalams skirtos mugės, atstovai ir Vokietijos leidėjai.
Leidybai bus šviesiau?
Pristatydamas VKM kultūros ministras Šarūnas Birutis ta pačia proga pasidžiaugė, kad ministerija skatina knygų leidybą, taigi šiemet per Kultūros tarybą iš Kultūros rėmimo fondo lietuvių literatūros leidybai bus skirta beveik 2 mln. Lt (pernai 1 mln. Lt), prioritetas čia bus vaikų ir jaunimo literatūra.
Padidėjo finansavimas užsienio literatūros vertimams: pernai vertimams buvo skirta 200.000 Lt, šiemet numatyta 400.000 Lt. Lietuvių vertimams į užsienio kalbas taip pat skiriama papildomai lėšų.
Anot kultūros ministro, įvairioms knygų skaitymo programoms skatinti šiemet planuojama išleisti 1 mln. Lt (2013 m. 500.000 Lt). Bibliotekų knygoms komplektuoti bus skirta apie 6 mln. Lt, toji suma, pasak p. Biručio, beveik siekia ikikrizinį lygį.Programa, informacija http://2014.vilniausknygumuge.lt/lt.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti