VDI vadovas: reikia bijoti ne inspekcijos, o nelaimingo atsitikimo

Publikuota: 2014-02-19
Atnaujinta 2015-06-01 12:52
 

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose įvyko apskritojo stalo diskusija apie darbuotojų saugą ir sveikatą bei būtinybę iki liepos 1 d. pateikti  deklaraciją  apie darbuotojų saugos būklę įmonėse.

Pasak rūmų prezidento Benjamino Žemaičio, verslas jau nebežaidžia katės ir pelės santykiuose su kontroliuojančiomis valstybės institucijomis: „Praėjo tie laikai, kai vieni gaudė, kiti slėpėsi. Nereikia gaudyti, verčiau padėti ir mokyti.“

„Valstybinė darbo inspekcija keičia savo veiklos modelį , darbo principus. Mes nekeliam tikslo išgaudyti „bloguosius“ ir juos nubausti. Nubausti ir išvažiuoti – ne tas kelias. Per du metus galim patikrinti visas šalies įmones, bet ar tai atneštų naudos? Mūsų prioritetas ir tikslas – prevencija, kad ginčų,nelaimingų atsitikimų darbo vietose sumažėtų ar visai nebūtų“, - kalbėjo LR vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis.
VDI po tragedijos Rygoje tikrino šalies prekybos centrus – ar darbuotojai yra apmokyti, kaip elgtis panašiose situacijose? Paaiškėjo, kad popieriai sutvarkyti, o žmonės – praktiškai neapmokyti. Ar įmonėse tik surenkami parašai atitinkamuose žurnaluose, ar darbuotojai realiai žino darbų saugos reikalavimus – atsakymą į šį klausimą žino tik jie patys ir darbdaviai. „Tai bendrakultūrinis reikalas, sąmoningumo klausimas. Ne bukas prievolės vykdymas ir tvarkingai išrikiuoti segtuvai svarbu, o rezultatas“, - pabrėžė V. Mačiulaitis.
Kalbėdamas apie daug diskusijų sukėlusias deklaracijas, vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pritarė, kad daugiausia klausimų kelia deklaracijos privalomumas (ar jas turi pildyti individualios įmonės, asociacijos ir pan.), bet ne turinys. „Tai tam tikra sąžiningumo deklaracija, kurioje galima pasirinkti atsakymus „taip“ arba „ne“. Jei verslo atstovai domisi, diskutuoja, vadinasi, jie nenori meluoti, o nori būti sąžiningi. Deklaracija – tai savikontrolės ir savianalizės įrankis, kuris leidžia darbdaviams pamatyti aktualias problemas. Jos tikslas – ne gaudyti, o orientuoti, kad tikrinimo metu nerastume problemų“, - kalbėjo V. Mačiulaitis.
Verslo atstovai teiravosi, ką VDI dar nuveiks per likusius 6 mėnesius iki deklaracijos pateikimo termino pabaigos? Kodėl į pagalbą nepasitelkiamos verslo konsultacijų įmonės? Ar birželį neužlūš sistemos, kaip gruodį, kai visi paskutinėmis dienomis paknopstom puolė pildyti elektroninių deklaracijų?
Kai kurie diskusijos atstovai replikavo, kad darbdaviai daro tiek, kiek jiems „laužo kaulus“, t.y. priverčia. „Ar darbo inspekcija pajėgi visiems darbdaviams laužyti kaulus? Tai būtų policinis darbo metodas“, - sakė V. Mačiulaitis.
Rūmų prezidentas B. Žemaitis pasiūlė apversti problemos piramidę ir klausti, o kiek už darbų saugą atsakingas pats darbuotojas? „Gal jis, o ne darbdavys, turi bijoti nelaimingo atsitikimo? Ar ne laikas keisti filosofiją, esą darbdavys visada kaltas? “ – kėlė klausimą B. Žemaitis.
Pasak VDI atstovų, darbdavio kaltumo prezumpcija yra reglamentuota teisėje, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju kaltas darbdavys. Dažnai nelaimės įvyksta dėl pačių darbuotojų kaltės.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku