Smegenų ryšiai

Publikuota: 2014-02-07
Atnaujinta 2015-06-01 13:02
Nuotrauka: „Iliustruotojo mokslo“ nuotr.
 

Anksčiau buvo manoma, kad psichinės ligos kyla dėl sutrikusios protinės veiklos pusiausvyros ir neturi fizinių priežasčių. Tačiau mokslininkai nustatė, kad šių sutrikimų priežastys slypi smegenyse: tam tikri ligonių smegenų centrai būna didesni arba mažesni nei sveikųjų, taip pat būna pažeistos jų smegenų jungtys.

Kaulų lūžiai, cukrinis diabetas, vėžys ir daugelis kitų ligų gydytojams yra aiškios, nes jas diagnozuoti padeda pažeisti audiniai, blogi tyrimų rezultatai arba infekcijos. Diagnozavus ligą, nesunku suprasti jos priežastį, skirti gydymą, o stebėdami jos eigą, gydytojai gali nuspręsti, ar pacientas sveiksta.Tačiau dar visai neseniai, vos prieš keletą metų, daugelis psichikos ligų nebuvo tokios aiškios. Gydytojai matydavo simptomus, bet negalėdavo nustatyti priežasties. Tokių psichikos sutrikimų kaip depresija ir šizofrenija priežastys glūdi smegenyse, tačiau jos nėra akivaizdžios – medikai nemato nei pažeistų neuronų, nei pakitusių tyrimų rezultatų.

Daugelį metų buvo manoma, kad šių ligų priežastys yra psichinės, susijusios su manijomis, todėl geriausias gydymas – pokalbis, per kurį pacientui padedama suprasti savo situaciją ir ją keisti. Nors neabejojama, kad kognityvinė terapija ir kitos psichologinės pagalbos rūšys yra puikūs psichikos sutrikimų gydymo būdai, vien jų nepakanka.Nerviniai signalai renkasi skirtingus kelius
Daugelis psichikos ligų turi aiškias ir apčiuopiamas priežastis, kurių, kaip ir, pavyzdžiui, kojos lūžio, negalima išgydyti pokalbiu. Smegenų skenavimas ir kiti nauji tyrimų metodai atskleidė, kad ligonių smegenyse, nors jos atrodo normaliai, signalai sklinda kitaip nei sveikųjų.
Kiekviena smegenų sritis yra atsakinga už vieną tam tikrą funkciją, bet viena sritis savarankiškai negali atlikti vieno konkretaus veiksmo. Pavyzdžiui, kai mus kas nors įžeidžia, mūsų staigią reakciją lemia glaudi kelių smegenų centrų sąveika: vieni iš jų atsakingi už padėties analizę, kiti – už atmintį, pyktį, savikontrolę ir sprendimų priėmimą. Jei kuris vienas iš šių centrų veikia netinkamai, mūsų reakcija gali būti pernelyg audringa arba visiškai abejinga.
Nors mokslininkams vis dar trūksta bendro smegenų veiklos aprašo, nėra abejonių, kad daugelį psichinių sutrikimų lemia netinkama tam tikrų smegenų centrų veikla arba netinkama kelių centrų sąveika.Daugelį sutrikimų galima paaiškinti genetinėmis klaidomis: kai kurie žmonės iš prigimties labiau linkę į depresiją, šizofreniją ar trauminio streso sindromą. Tai nebūtinai reiškia, kad žmogus susirgs, tačiau kai tokiam žmogui tenka išgyventi stresą arba skaudžią patirtį, tai savo ruožtu gali sutrikdyti normalią neuronų tinklo veiklą ir nulemti staigią ligos pradžią.
Pradėję suprasti psichikos ligų priežastis, mokslininkai išrado naujų gydymo būdų, tokių kaip naujas elektrošoko terapijos metodas arba giluminis smegenų stimuliavimas.
Be to, mokslininkams tampa lengviau apibrėžti didelės rizikos grupę, todėl, pavyzdžiui, kareiviai, linkę į trauminio streso sindromą, nesiunčiami į pavojingas užduotis, nes trauminiai potyriai gali paskatinti šią ligą.TSS: potyriai smegenyse apdorojami cikliškai
Trauminio streso sindromas (TSS) yra rimta baimės forma, susijusi su praeityje išgyventais trauminiais potyriais.
Kai karo veteranai, smurtą, kankinimus, prievartą, eismo nelaimę ar kitų žiaurių ir nemalonių įvykių patyrę žmonės prisimena šiuos įvykius, juos išgyvena iš naujo. Sveikas žmogus gali galvoti apie tai, kaip, pavyzdžiui, nusidegino ugnimi, prisiminti skausmą, bet jo neišgyvena ir nejaučia dar kartą, o sergantis trauminio streso sindromu negali atsieti psichinio ir fizinio diskomforto nuo prisimenamo įvykio.
Atmintis užmiršta, kad nuramintų smegenis
Sergant trauminio streso sindromu, sutrinka atminties veikla. Atmintis pasižymi svarbia ypatybe – ji geba pamiršti nereikalingą informaciją. Šią funkciją atlieka apatinė kaktinės skilties dalis (ventromedialinė prefrontalinė smegenų žievė). Gavęs signalą iš hipokampo (atmintis), šis centras turi prislopinti nerimą skatinančių centrų – migdolo ir priekinės juostinės smegenų žievės – veiklą, jeigu nėra jokios realios priežasties jaudintis ir nerimauti.OKS: nervingumas tampa nevaldomas
OKS (obsesinis kompulsinis sutrikimas) anksčiau buvo vadinamas „kompulsine neuroze“. Tai liga, pasireiškianti maniakišku elgesiu ir įkyriomis mintimis. Dažnai – nors ne visada – kompulsinis elgesys turi aiškų modelį, pavyzdžiui, įeidamas į patalpą arba iš jos išeidamas ligonis keletą kartų įjungia arba išjungia šviesą, arba eidamas šaligatviu stengiasi neužminti ant tarpų tarp plytelių.
Obsesiniu kompulsiniu sutrikimu sergantis žmogus jaučia nerimą ir baimę, kai negali atlikti įprastų veiksmų. Sutrikimas turi neigiamą įtaką gyvenimo kokybei, sekina ligonį.
Neatlyginama už tinkamą pasirinkimą
Kai kurios obsesiniu kompulsiniu sutrikimu sergančių žmonių smegenų dalys yra kitokios negu sveikųjų. Tai kaktinėje skiltyje esanti sritis, vadinama orbitofrontaline smegenų žieve, ir priekinė juostinė smegenų žievė. Be to, jungtys tarp šių sričių ir limbinėje sistemoje esančio uodeguotojo branduolio yra mažiau apkrautos nei sveikųjų. Tiek orbitofrontalinė smegenų žievė, tiek priekinė juostinė smegenų žievė yra svarbios priimant sprendimus. Kai sutrinka šios grandinės veikla, ligonis baiminasi priimti netinkamą sprendimą, todėl savo veiksmą pakartoja daug kartų, tikėdamasis, kad už tai jam bus atlyginta nusiraminimu, tačiau tokio atpildo nesulaukia.
ADS: blogiau valdomi judesiai, nesiseka susikaupti
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra dažniausiai pasitaikantis vaikų psichikos sutrikimas. Šiuo sutrikimu sergantys vaikai būna hiperaktyvūs ir sunkiai sutelkia dėmesį. Nors sutrikimas lėtinis, suaugdami žmonės išmoksta kontroliuoti simptomus.
Norėdami išsiaiškinti sutrikimo priežastis, mokslininkai skeneriu tyrė ligonių smegenis. Nors gauti rezultatai gana skiriasi, juos visus sieja kai kas bendra.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančių vaikų kaktinės skilties smegenų žievė ir judesius kontroliuojančios smegenėlės yra mažesnės. JAV Mičigano valstijos universiteto mokslininkės Margaretos Semrud-Clikeman 2009 metais atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai parodė, kad sergančių vaikų smegenėlės 16 proc. mažesnės negu sveikųjų.
Toks skirtumas pastebėtas tik tuomet, kai sergantys vaikai nebuvo gydomi vaistais. Vadinasi, vaistai gali pašalinti smegenų sutrikimus.
Tinklas tarp centrų susilpnėja
Skenuojant nustatyta, kad reikšmės turi ne tik smegenų sričių dydis, bet ir ryšys tarp centrų. JAV Niujorko universiteto mokslininkai, vadovaujami F. Xaviero Castellanoso, 2008 metais atliko tyrimą ir įrodė, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimu sergančių žmonių neuronų jungtys yra silpnesnės tose srityje, kuriose sujungiama priekinė juostinė smegenų žievė su priešpleiščiu, esančiu momens skiltyje tarp dviejų smegenų pusrutulių ir, kaip manoma, atsakingu už savimonę. Jungtys taip pat buvo silpnesnės tarp priešpleiščio ir prefrontalinės žievės bei užpakalinės juostinės žievės – šie mazgai svarbūs ryšiams tarp neuronų.Šizofrenija: įkyrios mintys iškraipo tikrovę
Šizofrenija yra rimta psichikos liga, pasireiškianti haliucinacijomis, manijomis, mąstymo ir emocijų sutrikimu. Ligos išsivystymo rizika priklauso nuo genų, tačiau paprastai ji pasireiškia esant blogai socialinei ar psichologinei terpei arba piktnaudžiaujant vaistais.
Tyrimai parodė, kad šizofrenija sergančių žmonių smegenų sandara ir veikla skiriasi nuo sveikųjų. 2008 metais Vokietijos Manheimo centrinio psichikos sveikatos instituto (vok. Zentralinstitut für Seelische Gesundheit) mokslininkas Andreasas Meyeris-Lindbergas, pasitelkęs magnetinį rezonansą, ištyrė 500 žmonių smegenų sritis. Pusė tyrimo dalyvių sirgo šizofrenija.Paaiškėjo, kad šizofrenija sergančių žmonių hipokampas (susijęs su atmintimi) ir kelios kitos smegenų žievės pilkosios medžiagos vietos buvo mažesnės negu sveikųjų, o tam tikros vidinės smegenų sritys – didesnės. Šios sritys vadinamos dryžuotuoju kūnu.
Minėtos sritys svarbios jausmams ir judesiams, jos taip pat reikšmingos kitų sričių komunikacijai. Daroma išvada, kad šizofrenija sergančių žmonių smegenų ląstelių komunikacijos kanalai nėra normalūs.
Mažiau nervų jungia centrus
Anglijos Kembridžo universiteto mokslininkai Ianas Ellisonas-Wrightas ir Edas Bullamore‘as 2009 metais ištyrė daugiau negu 400 šizofrenija sergančių žmonių skenografijos rezultatus. Šie rezultatai gauti pasitelkus sudėtingą skenavimo metodą – difuzinį tenzorių vaizdavimą. Atliekant tyrimą magnetinio rezonanso skeneriu, pailgosiose nervų ląstelėse aptinkamos judančios vandens molekulės, todėl ląstelės tampa matomos ir galima nustatyti, kurios smegenų dalys tarpusavyje susietos. Tyrimas parodė, kad šizofrenija sergančių žmonių smegenų kaktinėje ir smilkinio skiltyse yra kur kas mažiau nervinių jungčių. Šios sritys yra svarbios ryšiui tarp gumburo, kaktinės skilties ir juostos vingio bei tarp kaktinės, smilkinio ir momeninės skilčių.Depresija: gyvenimas nemielas – ir protui, ir kūnui.
Kas dešimtas žmogus per savo gyvenimą suserga sunkia depresijos forma: persekioja slogi nuotaika, sumenksta savigarbos jausmas, gyvenimas atrodo nebepakeliamas. Prislėgtas žmogus nebesidžiaugia niekuo, vengia bendrauti, nuolat mąsto apie problemas ir negali atsikratyti minčių apie savižudybę.
Depresija žalingai veikia ne tik protą, bet dažnai ir fizinius organizmo procesus: sutrinka ligonio miegas, jis netenka apetito, jaučiasi pavargęs, pablogėja virškinimas.Šie požymiai vertė mokslininkus manyti, kad dėl depresijos kalta ne kuri nors viena konkreti smegenų vieta, – liga pasireiškia, kai keliose smegenų dalyse sutrinka nervų veikla. Dar 1999 metais Helena Mayberg, šiuo metu dirbanti Atlantos Emorio universiteto Medicinos mokykloje (JAV Džordžijos valstijoje), įrodė, kad po gydymo atslūgus depresijai smegenų aktyvumas padidėjo dviejose smegenų žievės paviršiuje esančiose kaktinės skilties srityse, tačiau sumažėjo kitoje vietoje – gilesniuose smegenų žievės sluoksniuose. Kai mokslininkė paprašė sveikų tyrimo dalyvių galvoti apie liūdną atsitikimą ir šitaip sukėlė būseną, panašią į trumpalaikę depresiją, gavo priešingus rezultatus: aktyvumas sumažėjo smegenų žievės paviršiuje esančiose dalyse ir padidėjo gilesniuose smegenų žievės sluoksniuose.
Ši giliau esanti smegenų sritis vadinama 25 Brodmano lauku (arba tiesiog BA25). Paaiškėjo, kad ji turi lemiamą įtaką depresijos vystymuisi.
Pakenkiama daugelis smegenų sričių
25 Brodmano laukas, arba BA25, yra tam tikras centras, atsakingas už tai, kaip veikia ir sąveikauja skirtingos smegenų sritys: pogumburis ir smegenų kamienas (reguliuoja apetitą ir miegą), migdolas ir sala (daro įtaką nuotaikai ir nerimo jausmui), hipokampas (susijęs su atmintimi) bei atskiros kaktinės skilties sritys (kontroliuoja savigarbos jausmą).
JAV Merilando valstijoje Betesdoje veikiančio Nacionalinio sveikatos instituto (angl. National Institutes of Health) mokslininkas Danielius Weinerbergeris įrodė, kad dėl genetinių priežasčių į depresiją linkusių žmonių BA25 laukas yra mažesnis negu sveikųjų. Tai pasakytina ir apie migdolą, valdantį neigiamus jausmus. Tokių žmonių smegenys prasčiau valdo nuotaiką, galbūt net savigarbos jausmą, apetitą, atmintį ir t. t., todėl padidėja rizika susirgti depresija.
ĮDOMU
Bandymų su elektrodais rezultatai – daug žadantys

Supratus, kuo svarbūs smegenų centrai, galima taikyti naujus gydymo metodus. Tai įrodė Helena Mayberg. Ji atliko tyrimą giluminės smegenų stimuliacijos metodu: į smegenis įvedė elektrodus ir elektros impulsais stimuliavo neuronus. Dvidešimt tyrimo dalyvių, kuriems elektrodai buvo įvesti prie pat BA25 centro, po kelių gydymo savaičių pajuto depresijos atoslūgį – matuojant pagal tarptautiniu mastu pripažintą skalę, depresija sumažėjo perpus.
Rezultatai rodo, kad BA25 centras koordinuoja daugybę smegenų funkcijų, neleidžiančių kilti depresijai, ir suteikia viltį atrasti gydymo metodą nuo šios sekinamos ligos.Daugiau straipsnių apie naujausius mokslo ir technikos laimėjimus, mažai žinomus mokslo bei istorijos atradimus kiekvieną mėnesį skaitykite žurnale „Iliustruotasis mokslas“. Prenumeruoti žurnalą galite čia.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Juvelyras T. Blaževičius: deimantai brangsta, lietuviškos juvelyrikos rinka bręsta Premium

„Deimantų kainų rodiklis yra ne aukcionai, bet dešimtys tūkstančių mažų gamintojų, kurie parduoda tuos...

Laisvalaikis
2022.05.18
Ukrainiečiai atsisveikino su pirmuoju nepriklausomos šalies prezidentu L. Kravčuku

Rusijos invazijos krečiama Ukraina antradienį atsisveikino su Leonidu Kravčuku, pirmuoju nepriklausomos...

Laisvalaikis
2022.05.17
Prasideda Kanų kino festivalis

Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai...

Laisvalaikis
2022.05.17
Kuo virto „Vytauto“ avantiūra su krepšininkais Ballais Premium 5

Lietuvoje su savo šeima ir kūrybine komanda viešėjęs JAV krepšinio veikėjas LaVaras Ballas paskelbė į Ameriką...

Pramonė
2022.05.17
„Dizaino sparnai“ pradedantiesiems augins sparnus

Lietuvos kultūros tarybos (LKT) projektas „Dizaino sparnai“ pradedančiuosius kviečia teikti paraiškas...

Laisvalaikis
2022.05.17
Rusijos premjeras iš R. Tumino atėmė vyriausybinį apdovanojimą 1

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas nurodė buvusį Maskvos Vachtangovo teatro meno vadovą režisierių Rimą...

Laisvalaikis
2022.05.17
G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12
„Stiprūs kartu“ kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo atsiradus įstaigai „Mes stiprūs kartu“

Ukrainiečiams padėti įkurta iniciatyva „Stiprūs kartu“ kaltina beveik identišku pavadinimu neseniai...

Laisvalaikis
2022.05.12
Deimantas „The Rock“ aukcione parduotas už 21 mln. Eur, bet tai ne rekordas

Ženevoje vykusiame „Christie's“ namų aukcione parduotas didžiausias kada nors aukcione pristatytas baltasis...

Laisvalaikis
2022.05.12
Internetas 3.0: kaip protokolai ateity gali pakeisti technologijų įmones Premium 2

Pernai visuomenės susidomėjimo sulaukę nekeičiamieji žetonai (NFT) atvėrė naujų būdų uždirbti skaitmeniniams...

Inovacijos
2022.05.11
Statistika: brangiausios sulaikytos Rusijos superjachtos Premium 5

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pasipylė dešimtys pranešimų apie įšaldytas arba sulaikytas Rusijos...

Laisvalaikis
2022.05.10
Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių

Paskelbta, jog Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių.

Laisvalaikis
2022.05.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku