Nori valgyti sveikai, bet valgo pigiai

Publikuota: 2014-02-07
Atnaujinta 2015-06-01 13:15
svg svg
Nuotrauka: "Matton" nuotr.
 

Rinkdamiesi, kokioje kavinėje ar restorane pietauti, vakarieniauti ar šiaip praleisti laiką, vilniečiai dažniausiai užsuka į tinklines viešojo maitinimo įstaigas, dažniausiai mažesnių kainų picerijas, nors patiekalų kainoms didelės reikšmės neskiria. Tokią išvadą paskelbė UAB „Eurointegracijos projektai“, atlikusi visuomenės nuomonės apklausą.

2013 m. lapkritį–gruodį telefonu apklausus daugiau nei 400 Vilniaus gyventojų paaiškėjo, kad vilniečiai domisi sveika gyvensena ir jiems rūpi, ką valgo. Renkantis viešojo maitinimo įstaigą, daugumai respondentų (58%) svarbiausias kriterijus – įsitikinimas, kad ten ruošiamas maistas sveikas. 19% vilniečių, rinkdamiesi, kur pavalgyti, pasidomi maitinimo įstaigos specializacija, 16% svarbu, kad būtų pateikta informacijos apie maisto patiekalų sudėtį.  

Tačiau maisto ir gėrimų kaina, kokybė ir maitinimo įstaigos vieta respondentams pasirodė mažiau svarbi (10–12%). Mažiausiai dėmesio kreipiama į įstaigos interjerą, asortimentą ir aptarnavimo kokybę ar šalia esančią automobilių aikštelę.Pastarasis teiginys mažų mažiausiai stebina, tad plačiau jį pakomentuoti paprašėme socialinių mokslų daktaro Liutauro Labanausko, apklausą atlikusios UAB „Eurointegracijos projektai“ eksperto.
„Tokie atsakymai nereiškia, kad aptarnavimas, kokybė ir kaina visiškai nesvarbūs, – aiškina jis. – Tiesiog atsakymus respondentai pažymėjo prioriteto tvarka. Žinoma, kad aptarnavimas svarbu, tiesiog daugelis respondentų galbūt į jį pažvelgė kaip į įprastą, savaime suprantamą dalyką.“
Tiesa, sociologai neretai pastebi nesąmoningas respondentų pastangas „padėti tyrėjams“, nurodyti „teisingą“ atsakymą, atkreipia dėmesį pašnekovas.
Rasa Džiovėnaitė, UAB „Eurointegracijos projektai“ projektų vadybininkė, nurodė, kad apklausoje dalyvavo Vilniaus gyventojai nuo 16 iki 75 metų. Buvo apklausta 231 moteris, 173 vyrai. Aukštąjį išsilavinimą turėjo 69%, profesinį – 17%, vidurinį ir žemesnį – 12%. Respondentai priklauso įvairioms amžiaus grupėms, didžiausią dalį sudaro 25–34 metų žmonės (31%) ir 35–44 m. (22%). Tarp respondentų didžiausią dalį sudarė tie, kurių vienam šeimos nariui tenka 500–1.000 Lt (20%) ir daugiau nei 2.000 (15,%). Net 30% savo finansinės padėties nenurodė.Paradoksai
Paradoksalu, kad nors maisto ir gėrimų kaina svarbi tik 12% apklaustųjų, tačiau paprašyti spontaniškai išvardyti, kokių prekių ženklų maitinimo įstaigose jie renkasi valgyti, dauguma nurodo picerijas ir kitų tinklinių maitinimo įstaigų pavadinimus, kuriuose patiekalų kainos mažesnės, teigia dr. Labanauskas.
Paprašyti nurodyti konkrečios maitinimo įstaigos, kurią dažniausiai aplanko, pavadinimą, vilniečiai daugiausia kartų paminėjo vieną iš picerijų tinklų. Antroje vietoje atsidūrė atsakymai, kad jie „valgo visur“, „neprisiriša“, trečioje – atsakymai, nurodantys atskirą restoranų kategoriją – „kinų“ arba „Azijos šalių virtuvė“, ketvirta–penkta vietomis dalijasi greitojo maisto restoranai bei kitų picerijų ir tinklinių maitinimo įstaigų vardai.„Neapibrėžta kategorija „valgau visur“ byloja, kad maitinimo įstaigų lankytojai nėra pernelyg lojalūs kuriai nors viešojo maitinimo įstaigai“, – pabrėžia dr. Labanauskas. Anot jo, įdomu ir tai, kad atsakymuose į klausimą, kuriame buvo prašoma nurodyti kurios nors maitinimo įstaigos pavadinimą, nė karto nebuvo paminėta nė viena specializuota kavinė ar restoranas, gaminantis tik sveiką, „žalią“, vegetarišką ir panašų maistą, nors dauguma teigė, kad renkasi įstaigas, kuriose gaminamas sveikas maistas.
„Vis dėlto jiems svarbu, kad būtų nurodoma patiekalų sudėtis, o tai rodo naujas tendencijas, pokytį vartotojų sąmonėje, – priduria dr. Labanauskas. – Po truputėlį rinkoje įsivyrauja sveikos gyvensenos ir mitybos poreikis. Poreikis kol kas galvose, nors iki galo nėra patenkintas ir išreikštas.“
Apklausiant vilniečius, taip pat domėtasi, kokiose viešojo maitinimo įstaigose jie mėgsta leisti laiką. Rezultatai parodė, kad populiariausia maitinimosi vieta išlieka kavinės, jas renkasi 63% respondentų. Restoranams pirmenybę teikia 24% vilniečių, į greitojo maisto restoranus užsuka 14%.Ieško nuolaidų
Per vieną apsilankymą maitinimo įstaigoje vilnietis paprastai išleidžia iki 25 Lt (tai nurodė 48%). Kiek mažiau nei trečdalis visų respondentų viešojo maitinimo įstaigose išleidžia 26–50 Lt žmogui. Tik 1% respondentų kavinėse, restoranuose ar kitose maitinimo įstaigose pavalgo ir išgeria už daugiau nei 75 Lt.
Tyrimas parodė, kad vilniečiams kaina nėra svarbiausias kriterijus renkantis maistą, tačiau patiekalus su nuolaida, įskaitant ir dienos pietus, visada, kai tik yra galimybė, renkasi beveik kas trečias kavinių, restoranų ir kitų maitinimo įstaigų lankytojas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

G. Nausėda pakvietė UNESCO vadovę į „Kauno – Europos kultūros sostinės“ atidarymą

Paryžiuje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakvietė UNESCO generalinę direktorę Audrey...

Laisvalaikis
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku