Svajonių atradimai

Publikuota: 2014-01-31
Atnaujinta 2015-06-01 13:14
Nuotrauka: "Iliustruotojo mokslo" nuotr.
 

Koks archeologas nėra fantazavęs, kaip kastuvas atsitrenkia į Sandoros skrynią? Arba kad prasikirtęs pro lianas, patenka į auksu nuklotą gatvę Eldorade? Tokias vietas ir tokius daiktus nuolat prisimename. Jie išnyko, o gal niekada ir neegzistavo, bet svajonės kada nors juos rasti vis dar gyvos. Bet gal tai įmanoma? Juk nemažai tokių išsvajotų atradimų jau padaryta.

Šventasis Gralis: paskutinės vakarienės taurėje buvo surinktas Jėzaus kraujas
Kokia istorija?
Šventasis Gralis Biblijoje neminimas, pirmą kartą apie jį rašoma viduramžių raštuose. Šie padavimai pasakoja, kad Gralis – tai taurė, į kurią prie kryžiaus nulašėjo Jėzaus kraujo. Graliu taip pat buvo laikoma taurė, iš kurios Jėzus gėrė vyną per Paskutinę vakarienę. Todėl ji buvo pavadinta šventuoju Graliu – san gral, o vėliau virto sang real (karališkuoju krauju). Šių dienų kūriniuose, pavyzdžiui, „Da Vinčio kode“, Gralis yra ne daiktas, o Jėzaus ir Marijos Magdalietės palikuonys.
Kur ieškojome?
Gralio buvo ieškoma kelios vietose Anglijoje, tarp jų – ant Glastonberio uolos ir Roslino pilyje. Jo pėdsakų mėginta aptikti Stambule, Genujoje, Valensijoje ir JAV.
Tikimybė aptikti — jokios
Esama daug abejonių, ar šventasis Gralis iš viso egzistavo. Juolab kad pirmąkart jis buvo aprašytas tik VII amžiuje. O jei ir egzistavo, greičiausiai neišliko iki šių dienų.Sandoros skrynia: magiška dėžė buvo naudojama kare
Kokia istorija?
Sandoros skrynia buvo dėžė, kurioje laikytos akmeninės plokštės su Dešimt Dievo įsakymų, apreikštų izraelitams keliaujant per dykumą į Pažadėtąją žemę. Anot Senojo Testamento, ji buvo pagaminta iš akacijos medžio, padengta auksu, o ją saugojo du sargai – sparnuoti cherubinai. Buvo manoma skrynią turėjus magiškų galių – iš jos galėjo kilti gėris ir blogis, šviesa ir rūkas.
Kai karalius Saliamonas pastatė pirmąją žydų šventyklą, skrynia buvo padėta švenčiausioje vietoje, kurion įžengti galėjo tik vyriausiasis kunigas. Kilus karui ji būdavo nešama kariuomenės priekyje, paskui ją taip pat eidavo religinės procesijos.
Kur ieškojome?
Žydai bandė surasti skrynią Šventyklos kalne Jeruzalėje, tačiau šiandien sudėtinga tyrinėti musulmonų kontroliuojamą objektą. Skrynios buvo ieškoma ir kitose Jeruzalės vietose.
Etiopijoje manoma, kad skrynios ieškoti nereikia, nes ji laikoma Marijos Sionietės bažnyčioje Aksumo mieste. Anot Etiopijos nacionalinio epo „Kebra Nagast“, skrynią iš Jeruzalės atsigabeno karalystę paveldėjęs Menelikas – karaliaus Saliamono ir Sabos karalienės sūnus.
Tikimybė aptikti: jokios
Skrynia greičiausiai buvo sunaikinta per vieną iš daugelio Jeruzalės užpuolimų. Gali būti rastos nebent jos liekanos.Baltasis laivas: girtuoklystė pražudė XII amžiaus „Titaniką“
Kokia istorija?
1120 metais nuskendo vienas didžiausių to meto laivų. Baltuoju laivu plaukė daug jaunų Anglijos didikų, tarp jų buvo princas Viljamas Adelinas – Henriko I sūnus ir karalystės paveldėtojas – ir nemažai kitų aukštos kilmės jaunuolių.
Baltasis laivas turėjo plaukti iš Barflero Šiaurės Prancūzijoje į Angliją. Pasakojama, kad įsilinksminusi draugija nemažai išgėrė – gerokai įkaušo net tik princas ir jo palyda, bet ir laivo įgula. Taigi kelionė baigėsi katastrofa – laivas užplaukė ant rifo, ir visi keleiviai, išskyrus vieną, nuskendo. Kalbama, kad išgirdęs šią tragišką naujieną Henrikas I nualpo ir nuo to laiko daugiau niekada nesišypsojo.
Žuvus karaliaus įpėdiniui, Angliją ištiko politinė krizė, šalį kelis dešimtmečius sekino chaosas ir pilietiniai karai.
Kur ieškojome?
Praėjus kelioms savaitėms po katastrofos, į Normandijos krantą buvo išplauta dalis skenduolių, bet sudužusio laivo liekanų taip niekada ir nebuvo rasta. Nors laivo nuskendimo vieta žinoma, iki šiol nebuvo rengiama sistemingų paieškų.
Tikimybė aptikti — beveik jokios
Sudužusio laivo dalis greičiausiai išnešiojo stiprios srovės. Laivą taip pat galėjo sunaikinti ir įvairūs mikroorganizmai. Vis dėlto esama nedidelės tikimybės šiuolaikinėmis priemonėmis rasti laivo liekanų.

Aristotelio raštai: neįkainojami raštai buvo saugomi drėgnuose rūsiuose

Kokia istorija?
Aristotelis buvo ne tik filosofas ir mokytojas, bet ir produktyvus rašytojas. Manoma, po jo mirties raštai atiteko mokiniui Teofrastui, o šiam mirus metų metus gulėjo drėgnuose rūsiuose Turkijoje. Vėliau jie buvo atgabenti į Atėnus, iš ten į Romą, o joje maždaug 70 metais parduoti knygų mėgėjui iš Rodo salos, rinkusiam bei perrašinėjusiam ir šiandien žinomus veikalus.
Laikui bėgant nemažai raštų dingo, daugelis galbūt nebuvo kopijuojami dėl lėšų stokos. Mokslininkų manymu, išliko vos 20 proc. Aristotelio darbų.
Kur ieškojome?
Į pietus nuo Kairo archeologai kasinėjo senus šiukšlynus. Čia 1879 metais buvo rastas Aristotelio veikalas „Atėnų konstitucija“, bet daugiau kol kas nieko neaptikta.
Tikimybė aptikti — maža
Ko gero, įmanoma rasti daugiau nežinomų Aristotelio veikalų. Jų galėtų būti, pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose, ankstyvųjų krikščioniškų vienuolynų griuvėsiuose.
Aleksandrijos biblioteka: pasaulio atmintį surijo liepsna
Kokia istorija?
Anot kai kurių šaltinių, Aleksandrijos bibliotekoje buvo 700 tūkst. veikalų. Gali būti, kad šis skaičius padidintas, tačiau neabejojama, kad biblioteka vaidino labai svarbų vaidmenį antikos intelektualiame gyvenime. Biblioteka traukė žymiausius mąstytojus, tokius kaip Eratostenas, kuris apskaičiavo Žemės pusiaujo ilgį, ir matematikas Archimedas.
47 metais biblioteka degė, tačiau nebuvo visiškai sunaikinta. Ji gyvavo kelis šimtmečius, bet jos reikšmė pamažu menko, o 389 metais ji sudegė visiškai.
Kur ieškojome?
Nuotykių ieškotojas Stephanas Schwartzas tvirtina radęs bibliotekos liekanas po Aleksandrijos uostu, tačiau konkrečių įrodymų kol kas nėra. Kiti tyrinėjimai taip pat buvo bevaisiai.
Tikimybė aptikti — beveik jokios
Jeigu bibliotekos liekanos dar egzistuoja, jų turėtų būti ieškoma Aleksandrijoje. Vis dėlto abejojama, ar įmanoma surasti ką nors reikšminga.
Čingischano kapas: turtus chanas nusinešė į kapą
Kokia istorija?
Žudydamas žmones – taip šiandien traktuojami įvykiai – Čingischanas su savo mongolų kariuomene sėjo baimę ir siaubą. Jis užkariavo didžiulę teritoriją – nuo Kinijos rytuose iki Lenkijos vakaruose.  Plėšdamas užkariautas žemes chanas sukaupė didelių turtų. Koks jų likimas, nežinoma, greičiausiai didžioji dalis jų palaidota kartu su juo. Jo palaidojimo vieta domimasi net labiau nei Tutanchamono kapu.  Matyt, todėl Čingischanas norėjo, kad jo paskutinė poilsio vieta būtų laikoma paslaptyje. Taigi jį laidoję vergai buvo nužudyti. Vėliau buvo susidorota ir su kareiviais, nužudžiusiais vergus.
Kur ieškojome?
Manoma, kad Čingischanas pageidavo būti palaidotas jam reikšmingoje vietoje. Daug laiko chanas praleisdavo Burchan Chaldune, šiaurės Mongolijoje, netoli savo gimtinės, todėl ieškoti galima būtų pradėti čia. Kapo ieškoma nuo XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio, tačiau be rezultatų. Japonai pasitelkė net palydovinę sekimo sistemą ir sraigtasparnius. 2001 metais archeologo mėgėjo Maury Kravitzo vadovaujama grupė netoli Oglogčiin Cheremo aptiko 40 kapų. Jo manymu, vienas jų yra Čingischano.
Tikimybė aptikti — beveik jokios
Nors nemažai ekspedicijų, tarp jų ir kinų, tikina aptikę kapą, tokie teiginiai kelia abejonių. Kapo vieta nežinoma, todėl tikimybė jį rasti menka.

Eldoradas: aukso karštinė kainavo žmonių gyvybių

Kokia istorija?
„El Dorado“ arba „Paauksuotas“ buvęs turtingos pasakų šalies karalius. Kasmet karalius būdavo paauksuojamas aukso dulkėmis ir plaukdavo į ežerą, jame nerdavo į vandenį ir aukodavo brangias dovanas.
Šią istoriją vienas indėnas papasakojo ispanų užkariautojui Sebastianui de Benalcazarui. Pasirodo, joje būta tiesos. Toks žmogus tikrai egzistavo. Pasakojama apie muiska tautą ir Gvatavitos ežerą. Muiska tauta buvo užkariauta kaimyninės genties, o karalius nuverstas dar prieš ispanų užkariavimą XVI amžiuje.  Nuo šios istorijos prasidėjo kelis šimtmečius trunkanti aukso karštinė. Ilgainiui Eldoradu imtas vadinti ne vyras, o neišsenkančių turtų vieta.
Kur ieškojome?
Sebastianas de Benalcazaras pats ieškojo aukso Gvatavitos ežere, o jo pėdomis vienas po kito sekė nuotykių ieškotojai. Tokios paieškos kainavo daug žmonių gyvybių. Žūdavo ir ekspedicijų dalyvių, ir indėnų, kurie, savo nelaimei, gyveno netoliese. Per daugelį metų ežeras buvo kelis kartus nusausintas, kartą – ir vokiečių gamtininko Alexanderio von Humboldto prašymu. Deja, jokių turtų nebuvo rasta, išskyrus smaragdus, kelias taures ir keletą kitų daiktų.
Tikimybė aptikti — jokios
Į Eldoradą pretendavo Gvatavitos ežeras ir daug kitų Pietų Amerikos vietų. Tarp tokių vietų buvo ir Manoa slėnis, aprašytas anglo sero Walterio Raleigho knygoje. Tačiau dabar aišku, kad Manoa, kaip ir kitos išgalvotos vietos, neegzistavo. Taigi tikimybė aptikti Eldoradą lygi nuliui.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Metropolis: filmų klasika buvo iškarpyta

Kokia istorija?
Nors nebylusis filmas „Metropolis“ šiandien laikomas kino klasika, 1928 metais per filmo premjerą Vokietijoje jis nesusilaukė sėkmės. 153 minutes trunkanti juosta pasirodė per ilga ir buvo smarkiai iškarpyta. 1976 metais mirus režisieriui, susidomėjimas filmu smarkiai padidėjo, tačiau pirminės kopijos rasti buvo nebeįmanoma.
Kur ieškojome?
Filmo buvo ieškoma viso pasaulio archyvuose, ir didžiąją dalį pavyko rasti. 2002 metais buvo išleista skaitmeninė 124 minučių trukmės versija, o 2008 metais viename Buenos Airių kino muziejaus stalčiuje aptiktas beveik visas „Metropolis“. Deja, juosta buvo tokios prastos kokybės, kad kai kurių vietų nepavyko atkurti ir teko jas iškirpti.
Tikimybė aptikti — vidutinė
„Metropolio“ kopijų dar galima tikėtis rasti kur nors pasaulio palėpėse ar spintose. Taigi esama dar vilties aptikti visą 153 minučių trukmės originalą.
Amelios Earhart lėktuvas: skrydžių pionierė dingo be pėdsakų
Kokia istorija?
Amelia Earhart buvo pirmoji moteris, viena perskridusi Atlantą. Kadaise ji buvo tikra garsenybė.
1937 metais savo „Lockheed Electra“ ji kartu su Fredu Noonanu leidosi į kelionę aplink pasaulį. Liepos 2 dieną juodu pasiekė Naująją Gvinėją, o iš jos iki Ramiojo vandenyno Haulando salos juos turėjo lydėti pakrantės sargybos laivas „Itasca“. Tačiau viskas klostėsi ne taip, kaip buvo planuota – laivas girdėjo Earhart, o ji jo – ne.
Kur ieškojome?
8 val. 43 min. „Itasca“ gavo paskutinę žinutę iš Earhart – ji pranešė pasiekusi Haulandą. Nematydama lėktuvo, „Itasca“ įgula paleido signalinius dūmus. Praėjus valandai po paskutinio Earhart pranešimo, buvo nedelsiant pradėta paieška, tačiau po trijų dienų amerikiečių karinės jūrų pajėgos nuleido rankas. Vėliau dar kelis kartus buvo mėginama ieškoti lėktuvo. Esama prielaidų manyti, kad Earhart pasiekė ne Haulandą, o kitą – Nikumaroro – salą. Joje kaip tik buvo rasta keletas daiktų, kurie galėjo priklausyti Earhart.
Tikimybė aptikti — didelė
Kol kas tikimybė aptikti Amelios Earhart pėdsakų nedidelė. Jei iš rastų daiktų pavyktų paimti DNR, mįslė greičiausiai būtų nesunkiai įminta.
Nacių auksas: auksas buvo paslėptas kalne Pietų Vokietijoje
Kokia istorija?
Antrajam pasauliniam karui baigiantis nacistai paslėpė didelį kiekį aukso. Iš banko Vokietijoje jis buvo nugabentas į kareivines Alpėse. Auksas buvo paskubom paslėptas Štainrygelio kalne. Tačiau amerikiečiai netrukus apklausė atsakingus pareigūnus ir rado daugiau nei 700 aukso liejinių. Manoma, kad dar neaptiktos maždaug trys tonos aukso.
Kur ieškojome?
Lobių ieškotojai metalo detektoriais jau daug metų naršo Štainrygelio kalną ir jo apylinkes. Retkarčiais pasklinda kalbos apie didesnį ar mažesnį aukso radinį – to užtenka, kad susidomėjimas neišblėstų.
Tikimybė aptikti — vidutinė
Žinoma, kad nacių auksas išties egzistavo, tad tikimybė rasti jį visą yra labai didelė. Manoma, kad ieškoti reikia ne tik Štainrygelio kalne, bet ir ežeruose bei Viduržemio jūroje.
Svajonių atradimai išvydo pasaulio šviesąDNR tyrimai atskleidė tapatybę
300 metų Rusiją valdė Romanovų dinastija. Kilus revoliucijai caras Nikolajus II, carienė ir jų penki vaikai buvo sušaudyti. Bolševikai su caro šeima susidorojo bijodami, kad baltagvardiečiai gali ją panaudoti propagandai. 1979 metais archeologams mėgėjams pavyko rasti penkis kūnus. Daug metų buvo abejojama dėl jų tapatybės, tačiau 2009 metais nauji DNR tyrimai atskleidė, kad tai iš tiesų buvo caro šeima.Buvo manoma, kad „Titaniko“ rasti neįmanoma
Daugelis ekspertų manė, kad rasti „Titaniką“ yra beviltiška, nes laivo duženos galėjo būti nuneštos toli nuo laivo skendimo vietos. Paieškų sėkme abejojo ir JAV karinės jūrų pajėgos, pažadėjusios okeanografui Robertui Ballardui padėti ieškoti laivo tik su sąlyga, kad šis iš pradžių suras dviejų povandeninių atominių laivų duženas. Duženos buvo sėkmingai rastos, o vėliau, hidrolokatoriumi ištyrinėjusi 390 kvadratinių kilometrų dydžio plotą, Roberto Ballardo grupė aptiko ir „Titaniką“.Senovinis miestas po žeme išbuvo 1500 metų
Pompėja buvo palaidota po ugnikalnio pelenais 79 metais. Vėliau kelis šimtmečius apie miesto egzistavimą buvo pamiršta. Pavienių liekanų buvo pastebėta XVI amžiuje sausinant Sarno upės pakrantės slėnius. Tačiau tik 1748 metais, pradėjus nuodugniai tyrinėti, paaiškėjo, kad rasta Pompėja.Daugiau straipsnių apie naujausius mokslo ir technikos laimėjimus, mažai žinomus mokslo bei istorijos atradimus kiekvieną mėnesį skaitykite žurnale „Iliustruotasis mokslas“. Prenumeruoti žurnalą galite čia.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

G. Pruskus: į darbą reikia žvelgti kaip į žaidimą Premium

Gediminas Pruskus, nekilnojamojo turto paslaugų grupės „Inreal“ vadovas, šiuo metu bendrovėje integruoja...

Vadyba
2022.05.15
J. D. Haidtas: apsigavome manydami, kad užtikrinti liberaliąją demokratiją lengva Premium

„Žinau, kad niekada nebuvo aukso amžiaus, kai visi mylėjome vieni kitus ir kalbėjome ta pačia kalba“, – sako...

Laisvalaikis
2022.05.15
Karą iš slėptuvės aprašinėjantis redaktorius: labiausiai šokiruoja mažos detalės Premium

Rusijos invazija į Ukrainą smogė visiems Ukrainos pramonės sektoriams ir kol kas nepanašu, kad šalis...

Verslo aplinka
2022.05.15
Rusijos klaida: neįvertintas oro pajėgų faktorius Premium

Oro pajėgos turėjo būti vienas pagrindinių Rusijos pranašumų kariaujant prieš Ukrainą. Turėdamos daugiau kaip...

Laisvalaikis
2022.05.14
A. Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei D. Kuodytei

Penktoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta istorikei Daliai Kuodytei, taip įvertinta jos „visuomeniškai...

Laisvalaikis
2022.05.14
Iššūkiai, kuriuos Lenkijai kelia nuo karo bėgantys ukrainiečiai Premium

Lenkija plačiai atvėrė savo duris nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Tačiau vietos politikai ir įvairių...

Verslo aplinka
2022.05.14
Partnerystės įstatymą parašais parėmė per 250 akademikų

Per 250 Lietuvoje ir užsienyje dirbančių mokslo daktarų, dėstytojų, mokslo darbuotojų ir doktorantų pasirašė...

Laisvalaikis
2022.05.13
M. Kvedaravičiaus filmo „Mariupolis 2“ premjera – Kanuose

Mariupolio mieste, Ukrainoje, kovo pabaigoje nužudyto kino režisieriaus, kultūros antropologo Manto...

Laisvalaikis
2022.05.12
Psichiatras prof. D. Pūras: Romas Kalanta buvo apsisprendęs 4

Gegužės 15 d. minimos Romo Kalantos (1953–1972) mirties 50-osios metinės – 1972-ųjų gegužės 14 d. Kauno...

Laisvalaikis
2022.05.12
„Stiprūs kartu“ kreipėsi į policiją dėl sukčiavimo atsiradus įstaigai „Mes stiprūs kartu“

Ukrainiečiams padėti įkurta iniciatyva „Stiprūs kartu“ kaltina beveik identišku pavadinimu neseniai...

Laisvalaikis
2022.05.12
Deimantas „The Rock“ aukcione parduotas už 21 mln. Eur, bet tai ne rekordas

Ženevoje vykusiame „Christie's“ namų aukcione parduotas didžiausias kada nors aukcione pristatytas baltasis...

Laisvalaikis
2022.05.12
Internetas 3.0: kaip protokolai ateity gali pakeisti technologijų įmones Premium 2

Pernai visuomenės susidomėjimo sulaukę nekeičiamieji žetonai (NFT) atvėrė naujų būdų uždirbti skaitmeniniams...

Inovacijos
2022.05.11
Statistika: brangiausios sulaikytos Rusijos superjachtos Premium 5

Po Rusijos invazijos į Ukrainą pasipylė dešimtys pranešimų apie įšaldytas arba sulaikytas Rusijos...

Laisvalaikis
2022.05.10
Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių

Paskelbta, jog Liepoja taps viena iš 2027-ųjų Europos kultūros sostinių.

Laisvalaikis
2022.05.10
V. Putino reitingai nekrenta, bet rusai nerimauja

Gegužės 9-ąją, kai Rusija švenčia Pergalės dieną, kurią Vladimiras Putinas, šalies prezidentas, įsivaizdavo...

Laisvalaikis
2022.05.09
Nematerialaus paveldo sąvadą papildė FiDi, ripka, aludarystė Biržuose ir Kupiškyje

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė devynios Lietuvos regionų tradicijos, tarp jų  –...

Laisvalaikis
2022.05.09
Istorikas, dizaineris ir heraldikos specialistas: kaip buvo kuriama Lietuvos kariuomenės atributika

Prieš kelerius metus Henrio Gaidžio (JAV) Lietuvai padovanotos ir šiuo metu Lietuvos nacionaliniame muziejuje...

Laisvalaikis
2022.05.08
Keliai veda į Kauną: modernizmo architektūros perlus aprodo netikėtai Premium

Kauniečiai patvirtina, kad, nors „Europos kultūros sostinės“ titulas Kaunui priklauso šiemet, miestas...

Gazelė
2022.05.08
VŽ rekomenduoja: renginiai savaitgalį

Jau beveik įprasta, kad vaizduojamasis menas nespaudžia stabdžių – šią savaitę greta gausybės esamų vėl...

Laisvalaikis
2022.05.06
Po pusmečio TKS į žemę grįžo NASA misijos įgula

NASA misijos „Crew 3“ įgula penktadienį sugrįžo į Žemę po pusės metų darbo Tarptautinėje kosminėje stotyje“...

Inovacijos
2022.05.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku