Keičiasi kibernetinių atakų pobūdis: vis dažniau puolama tikslingai

Publikuota: 2013-09-26
Atnaujinta 2015-06-09 16:56
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo
„Verslo žinios“

Ponas Vigna yra Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje kompiuterių mokslo profesorius ir kibernetinio saugumo bendrovės „LastLine“ technologijų direktorius. Jis JAV federaliniam tyrimų biurui padėjo narplioti vaikų pornografijos bylas.

– Kokie pastarojo meto IT pasaulio įvykiai, jūsų nuomone, buvo svarbiausi? – Žvelgiant iš bendro – visuomenės požiūrio taško, svarbiausia turbūt yra žinia apie JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vykdomą visuotinį stebėjimą. JAV iki šiol karštai diskutuojama, ar Edwardas Snowdenas yra herojus, ar nusikaltėlis.Tačiau šių, skandalu tapusių, įvykių tikroji reikšmė slypi giliau. Tai suvokimas, kad šiais laikais dideli nestruktūrizuotos informacijos kiekiai ir juos analizuojantys algoritmai tampa apsaugos sistemų pagrindu. Anksčiau analitikai rankiniu būdu ieškodavo reikiamų adatų informacijos kupetose. Dabar į viską žiūrima pro didžiųjų duomenų prizmę. Anksčiau niekas nežinojo, kaip virtualioje erdvėje plaukiojančius duomenis surinkti ir apdirbti. Bet, kai išmokome tai daryti, atsivėrė ir galimybių privatumo pažeidimams bei piktnaudžiauti informacija. Dėl to netrukus reikės ir naujų įstatymų.Be to, Snowdeno atskleista informacija pažadino daugelį žmonių. Vis daugiau jų susimąsto apie internete skelbiamą informaciją ir ką galima su ja padaryti.

– Gal galite išvardyti, jūsų nuomone, svarbiausias interneto ir kibernetinio saugumo plėtros tendencijas? – Be mano minėto didžiųjų duomenų panaudojimo, bene aiškiausiai matoma tendencija ta, kad mažėja kibernetinių atakų, kurios neturi konkretaus taikinio. Jos vis dar yra populiariausios, tačiau atakos vis dažniau nukreipiamos į konkrečias organizacijas, įmones ar valstybes. Be to, keičiasi ir piktavalių tikslai. Tie, kurie nori tiesiog pasipelnyti ar išbandyti savo jėgas, vis dar dirba oportunistiškai ir bando pagauti bet ką, kas tik užkibs ant jų kabliuko.Tačiau kiti, pavyzdžiui, valstybių remiami programišiai, besislepiantys po įvairiausių valstybinių agentūrų pavadinimais, dirba kur kas profesionaliau. Jie gali stebėti įmonę labai ilgai tik tam, kad sukurtų ir reikiamiems darbuotojams išsiųstų elektroninį laišką, atrodantį kaip vadovo užklausa.

– Kaip manote, ar pagrįsti JAV žiniasklaidos pranešimai, kad Kinijos valdžia neva įkūrė specialią kibernetinio šnipinėjimo agentūrą, kurios tikslas – sekti ir perimti JAV įmonių bei valstybės paslaptis? – Tai įdomi tendencija. Sakau „tendencija“, nes ne tik Kinija šnipinėja JAV. Tai daro daugelis pasaulio šalių. Kibernetinis šnipinėjimas tapo svarbia žvalgybos priemone, nes tai leidžia prieiti prie milžiniško informacijos kiekio, nepatiriant beveik jokios rizikos prarasti specialistus.Šiais laikais nebereikia agentų, kurie dirbtų kitų valstybių tarnybose ir fotografuotų dokumentus. Įsilaužėliai sėdi prie kompiuterio Kinijoje ir gali prieiti prie slaptos informacijos Vašingtone, pasisavinti privačių įmonių kuriamas inovacijas ar dešimtis milijonų kainuojančius naujų lėktuvų brėžinius.Be to, kibernetinius įrankius galima panaudoti ir karo bei gynybos veiksmams. Pavyzdžiui, kai Izraelio lėktuvai prieš kelerius metus pirmą kartą įskrido į Sirijos teritoriją, visi radarai šioje šalyje keletą sekundžių užtemo. Oficialiai teigiama, kad tai įvyko dėl trumpo jungimo ar sistemos klaidos. Tačiau dabar daugelis tuo abejoja, nes radarai atsigavo kaip tik tuomet, kai paskutinis Izraelio lėktuvas sveikas kirto namų oro erdvės ribą.

– Kaip vertinate pranešimus, kad Kinijos programišiai tapo didžiausia grėsme JAV ir kad Kinijos bendrovės Valstijose, kaip antai „Huawei“, taip pat užsiima šnipinėjimu? – Kibernetiniame pasaulyje sunku parodyti pirštu ir suversti kam nors kaltę, nes atsekti atakų šaltinius 100% tikslumu yra itin sunku, o suklydus galima padaryti klaidų, kurios turės rimtų ekonominių ir politinių pasekmių. Pavyzdžiui, Kinija valdo apie ketvirtadalį JAV valstybės skolos ir abiejų šalių ekonomika tvirtai susijusi. Angliškai tokį atvejį mes vadiname „frenemies“, kai subjektai kartu yra ir draugai, ir priešai, kaip „Apple“ ir „Samsung“.Yra daug įrodymų, kad Kinija aktyviai ir sistemingai taikosi į JAV kompiuterines sistemas. Kita vertus, esu įsitikinęs, kad ir JAV ne ką mažiau aktyviai šnipinėja Kiniją. Skirtumas tas, kad kinai, regis, labiau orientuojasi į intelektinės nuosavybės ir valstybės paslaptis, o JAV domina žvalgybinė informacija apie Kinijos karines galimybes, planus bei ryšius su kitomis šalimis. Aš didesne grėsme laikyčiau Iraną arba Siriją, nes šios šalies kompiuterių specialistai bando sukurti programinę įrangą ar surengti ataką, kuri tikrai pakenktų JAV. O Kinijos ir JAV tarpusavio šnipinėjimas panašus į nelabai švarią konkurenciją, kai abu žaidėjai bando bet kokiomis priemonėmis pasiekti pranašumą.

– Kaip per pastarąjį dešimtmetį pasikeitė kenkiamoji programinė įranga? – Programos išmoko vengti kompiuterius skenuojančių antivirusinių programų ir slapstytis. O anksčiau populiarūs buvę virusai, kurie nepataisomai sugadina standžiuosius diskus ar pagrindines plokštes, beveik visiškai dingo iš akiračio. Sugadinus diską ar plokštę, informacijos neištrauksi. O šiais laikais pasaulis sukasi aplink informaciją, ji suteikia galią ir pranašumą, todėl jos nori visi.Ankstyvaisiais interneto laikais žmonės kūrė virusus dėl intelektinio pasitenkinimo arba siekdami įrodyti, kokie jie kieti. Dar devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose galėdavai nesunkiai pamatyti, kad kompiuteris užkrėstas, nes jis pradėdavo veikti itin lėtai. Dabar kenkiamoji programinė įranga stengiasi netrukdyti įprastos veiklos ir išlikti nematoma.

– Šiuo metu populiariausios atakos prieš įstaigas ir įmones yra „DDoS“ (angl. Distributed Denial of Service), kurios tiesiog sutrikdo sistemų darbą. Kodėl programišiai nepanaudoja senų virusų ir nesunaikina serverių, kuriuose laikomos tos svetainės, juk tai padarytų kur kas daugiau žalos? – Pirmiausia dėl to, kad už daugumos „DDoS“ atakų slypi šantažo motyvas, puolantieji pirmiausia nori pagąsdinti, o ne iš karto sugriauti. Pulti svetainę pertekliniais duomenų paketais yra paprasta. O norint sunaikinti tinklalapį ar serverį, pirmiausia reikia į jį įsilaužti. Tam reikia didelių gabumų ir daug darbo. Be to, „DDoS“ padaro daug žalos. Pavyzdžiui, jei kelias valandas neveiktų „Amazon“ tinklalapis, kompanija prarastų milijonus.„DDoS“ atakos dažnai yra politiškai ar visuomeniškai angažuotos. T. y. dažnai puolamos bendrovės ar įstaigos, kurios visuomenės akyse padarė ką nors negero.Pavyzdžiui, grupuotė „Anonymous“ dažnai puola su pornografija siejamus tinklalapius, susikompromitavusių politikų ir valstybės įstaigų, bankų, mokėjimo kortelių bendrovių svetaines ir pan.

– Kaip įmonėms apsisaugoti nuo grėsmių? – Įmonėms reikėtų saugotis tikslinių atakų ir šviesti darbuotojus apie kibernetines grėsmes, kad jie neatidarytų prisegtukų ir nespaudinėtų nuorodų, atkeliaujančių el. laiškais iš nepažįstamųjų šaltinių. Taip pat nereikia leisti darbuotojams savavališkai siųstis ir diegti programų darbo kompiuteriuose. Nuo tokių atakų neapsaugos nei ugniasienės, nei antivirusinės, tik sveikas protas. Taip pat patarčiau visada diegti operacinių sistemų ir naršyklių atnaujinimus. Nuo „DDoS“ atakų gali apsaugoti specialūs įrenginiai. Tokiuose sprendimuose specializuojasi bendrovė „Arbor Networks“, bet tie įrenginiai yra brangūs.Valstybėms labiausiai reikėtų saugotis grėsmių iš vidaus – tokių asmenų, kaip Edvardas Snowdenas ir „Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as, platinantis įvairias nutekintas žinias. Grandinė visada yra tik tokia stipri, kokia stipri yra silpniausia jos grandis.Giovanni Vigna
Ponas Vigna yra verslininkas, akademikas ir kibernetinio saugumo specialistas – Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje kompiuterių mokslo profesorius ir kibernetinio saugumo bendrovės "LastLine" technologijų direktorius.
Jis studijavo kibernetinės šešėlinės ekonomikos veikimo principus ir modelius. Dabar jis tiria, kaip veikia, ir kaip naudojama kenkėjiška programinė įranga, kokią informaciją ji paprastai renka bei kaip ir kur piktavaliai paverčia surinktus duomenis realiais pinigais. T.y. kaip virtualioje erdvėje plaunami pinigai ir monetizuojama informacija. Jis taip pat padėjo JAV Federaliniam tyrimų biurui narplioti vaikų pornografijos bylas.
„LastLine“
Tai startuolis, teikiantis kibernetinio saugumo paslaugas. Įmonė gimė iš p. Vigna ir kitų Kalifornijos universiteto mokslininkų akademinių tyrinėjimų. "LastLine" programa, kitaip nei įprastos antivirusinės programos, virusus ir kitokią kenkėjišką programinę įrangą atpažįsta ne pagal pasaulines duomenų bazes, kuriose talpinami visų pasaulyje žinomų kenkėjiškų programų aprašai, o tyrinėdama ir atpažindama šias grėsmes pagal jų elgesio algoritmus realiu laiku.
Kitaip tariant, jei kažkokia programa beldžiasi į virtualias jūsų kompiuterio duris, "LastLine" patikrina, ar ta programa nesielgia pagal tam tikrą modelį, būdingą kenkėjiškai programinei įrangai ir apie galimą grėsmę informuoja vartotoją bei bendrovę. Visa tai daroma "LastLine" serveriuose, tad naudotojų kompiuteriai nėra apsunkinami. JAV įmonė bendradarbiauja su Lietuvos bendrove „Fast Traffic“.Interviu šiandien publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą TECHNOLOGIJŲ savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Prekių pristatymo kaštų valdymas: skirtingų e. parduotuvių patirtys Premium

Sąnaudoms vis labiau spaudžiant, estų e. prekybininkai, tarp jų ir mažmenininkas „Selver“, skelbia nuo rudens...

Prekyba
05:45
Kaip „Libra“ taps pasauline valiuta, arba Kodėl „Libra“ nepatinka centriniams bankams Premium

Pasaulio investuotojus ir kriptovaliutų bendruomenę žinios apie „Facebook“ planus išleisti savo kriptovaliutą...

Rinkos
05:45
Pirmieji „GovTech“ iššūkiai: viešasis sektorius trokšta sprendimų duomenims 5

Neseniai oficialiai startavusi „GovTech“ laboratorija paskelbė pirmuosius bandomuosius viešojo sektoriaus...

Paslaugos
2019.07.21
Startuoliai nebeišsitenka, o vietų plėtrai sostinėje nėra  24

Startuolių parko „Vilnius tech park“ valdytojai, nebetilpdami dabartinėse patalpose Sapiegų parke, ieško...

Technologijos
2019.07.20
TOP 5 Lietuvoje plintantys skaitmeniniai kenkėjai 2

Slovakijos kibernetinio saugumo kompanija ESET sako, kad vasarą suaktyvėjo pavojingų kompiuterinių virusų...

Paslaugos
2019.07.20
Prieš 50 metų žmonės išsilaipino Mėnulyje 87

Lygiai prieš pusę amžiaus pirmą kartą žmogus žengė Mėnulio paviršiumi. Tai pirmasis ir kol kas vienintelis...

Technologijos
2019.07.20
Didžiausią žuvį „Deeper“ pagavo šiemet pirmą pusmetį 5

Išmaniąsias technologijas žvejams kurianti UAB „Deeper“ pirmąjį 2019 m. pusmetį pradėjo fiksuodama...

Paslaugos
2019.07.19
Autonominių automobilių kūrėjai Europoje – be pinigų, bet ambicingi Premium 8

Toli nuo plačių ir saulėtų JAV Kalifornijos ir Arizonos valstijų kelių, kuriuose jau pradedami bandyti...

Problema ne „FaceApp“, o mūsų įprotis dalinti informaciją bet kam 5

Šią savaitę socialinių tinklų erdvėje per pasaulį nuvilnijo net dvi ryškios bangos: kelias dienas „Facebook“...

Paslaugos
2019.07.19
Kai viskas popieriuje, „Outlook“ ir „Excel“ taip pat yra inovacija Premium 9

Vidaus reikalų ministerija (VRM), regis, bando kuopti biurokratiją iš savo arklidžių ir ieško pigių, greitų...

Paslaugos
2019.07.18
Viceministras: sendinimo programėlė „FaceApp“ kelia rizikų dėl asmens duomenų 8

Sparčiai išpopuliarėjusi programėlė „FaceApp“, leidžianti vartotojams pasendinti savo atvaizdą, kelia rizikų...

Technologijos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
„Telia Lietuvos“ pajamos ir pelnas smuktelėjo 18

„Telia Lietuva“ per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 24,6 mln. Eur grynojo pelno – 4,4% mažiau nei per tą...

Technologijos
2019.07.18
Tuščių konteinerių kaina – beveik 18 mlrd. Eur per metus  Premium 2

Konteineriais gabenama 95% pasaulio prekių, tačiau trečdalis jų keliauja tušti. Specialistai komentuoja, kad...

„Paysera“ atidarė padalinį Rumunijoje 1

Lietuvos bendrovė „Paysera LT“, valdanti elektroninių mokėjimų sistemą „Paysera“, atidarė klientų aptarnavimo...

Paslaugos
2019.07.17
Britų „Velocity Black“ steigia technologijų centrą Lietuvoje 6

Jungtinės Karalystės įmonė „Velocity Mobile“ Ltd. siūlanti prabangaus gyvenimo būdo programėlę „Velocity...

Paslaugos
2019.07.17
Registrų centro sistemų veikla atstatyta 4

Trečiadienį Registrų centro (RC) sistemos sutriko, dalis paslaugų laikinai buvo neprieinamos. Popiet RC...

Paslaugos
2019.07.17
„YouTube Music“ pradeda veikti Lietuvoje 7

JAV milžinė „Google“ panaikino geoblokavimą ir Lietuvos internautams trečiadienį atvėrė savo vaizdo klipų...

Paslaugos
2019.07.17
„Tele2“ pirmą pusmetį baigė su riebiu pliusu 13

Ryšio bendrovės „Tele2“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu,...

Paslaugos
2019.07.17
G. Nausėdos vizitas Lenkijoje: pakvietė bankus į Lietuvą, pareiškė paramą ginče su Briuseliu 47

Varšuvoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pakvietė kurį nors Lenkijos bankų atidaryti...

Verslo aplinka
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau