Šiuolaikinės demokratijos šaknys

Publikuota: 2013-05-03
Nuotrauka: "Iliustruotojo mokslo" nuotr.
 

Demokratijos lopšiu vadinama Graikija, tačiau dabartinės Turkijos teritorijoje tuo pačiu metu gyvavusi Likija buvo dar pažangesnė – jos valdymo sistemos pavyzdžiu po dviejų tūkstančių metų buvo sukurta JAV konstitucija.

Barackas Obama pasiūlė 225-ąsias JAV konstitucijos metines paminėti Pataroje, pagrindiniame senovės Likijos mieste. Tikriausiai tai didžiausias komplimentas visuomenei, kurios sukurta demokratijos sistema padėjo pamatus JAV ir kitoms šiuolaikinėms valstybėms.
JAV konstitucijos kūrėjus įkvėpė prancūzų filosofas Ch. Montesquieu, jis, be visa ko, plėtojo valstybės valdžios padalijimo į įstatymų leidybos, teisminę ir vykdomąją valdžią idėją. Montesquieu įkvėpimo sėmėsi iš Likijos, ją vadino federacinės demokratijos modeliu. Šitaip Likijos idėjos pateko į JAV konstituciją, o pačią Likiją mini ir Jamesas Madisonas, ir Alexanderis Hamiltonas.
Kai 1787 metais buvo išleista JAV konstitucija, aukštų Tauro kalnų papėdėje kadaise klestėjusios Pataros, kaip ir daugelio kitų miestų-valstybių, griuvėsius dengė tonos žemių ir smėlio. Kadaise apie Likiją buvo žinoma beveik vien iš antikos rašytojų – pirmiausia graikų istoriko Herodoto, taip pat Plutarcho ir Strabo – raštų.
Pastaraisiais dešimtmečiais daugelio šalių archeologai tyrinėjo žemiškas senovės tautos liekanas. Šitaip pamažu atsiskleidė nepaneigiami vienos iš svarbiausių antikinių civilizacijų įrodymai: amfiteatrai, forumai ir gausybė kapų bei mauzoliejų.Prancūzų archeologų grupė, vadovaujama Jacques’o des Courtils’io, kasinėja vieną iš pagrindinių Likijos miestų Ksantą. Jame Courtils’is su kolegomis surado daug krikščioniškojo ir bizantiškojo laikotarpių palaikų. Taip pat buvo atidengti romėnų periodo griuvėsiai ir keletas dar senesnių kapų bei reljefų.
Demokratija truko daugiau kaip tris šimtmečius
Radiniai archeologams kasdien suteikia vis daugiau žinių apie šią pažangią tautą, ir šias žinias jie gali palyginti su klasikiniais, dažnai labai vaizdingais, šios tautos aprašymais. Štai kaip Herodotas sako apie įspūdingai atrodžiusius Likijos jūrininkus: jie dėvėjo krūtinę dengiančius šarvus ir antblauzdžius, šaudė iš sedulos lankų strėlėmis be plunksnų ir svaidė ietis. Per petį būdavo persimetę ožkeną, o jų galvos apdangalą puošė plunksnos. Be to, jie visuomet nešiodavosi peilį ir kablį. Likai taip pat minimi kaip ilgaplaukiai – tai patvirtina ir atvaizdai ant rastų sarkofagų reljefų ir monetų.Tačiau pirmiausia Likija pagarsėjo demokratinėmis federacijos tradicijomis. Tiesa, demokratijos pradininke laikoma Likijos kaimynė kitapus Egėjo jūros – Graikija, tačiau pastarosios demokratijos grynumu galima abejoti, mat teisę balsuoti turėjo tik laisvi piliečiai, tik etniniai graikai ir tik vyrai.
Taigi JAV konstitucijos tėvai sau kaip pavyzdį pasirinko ne Graikiją, bet Likiją, kuri maždaug 205 metais pr. Kr. apie jūros uostą ir prekybos centrą Patarą vienijo dvidešimt tris miestus-valstybes, vėliau jie sudarydavo formalią federaciją arba sąjungą. Nors ir nesutardami, federacijos nariai kartu nusprendė įdiegti balsų paskirstymo pagal miestų-valstybių dydį sistemą. Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, tai buvo atstovaujamoji, federalinė demokratija.
Parlamentą sudarė aukštieji rūmai, juose kiekvienam miestui-valstybei atstovavo po vienodą senatorių kiekį, o žemuosius rūmus sudarė atstovai, išrinkti proporcingai pagal kiekvieno miesto-valstybės gyventojų skaičių. Parlamento vietos nebuvo paveldimos. Kasmet būdavo išrenkamas prezidentas, arba likijarchas. Valdove, likijarche, galbūt galėdavo būti net moteris, apie tai byloja įvairūs, tačiau iki galo neįrodyti faktai. Parlamentas posėdžiaudavo į amfiteatrą panašiame buleuterione – bent kartą per metus. Per posėdžius būdavo aptariami bendrieji reikalai ir formuojama užsienio politika. Šią sistemą likai išsaugojo tris šimtmečius.
 
Miestas-valstybė kovojo iki paskutinio vyro
Šiai palyginti mažai valstybei taip ilgai išsaugoti autonomiją ir tapatybę padėjo nepaprastas laisvės ir nepriklausomybės troškimas. Padėjo galbūt ir pragmatizmo pradas. Kaip žinoma, tuo metu regionui įtaką darė kelios didžiosios valstybės, tačiau kariniai ir diplomatiniai gebėjimai padėjo šaliai išsaugoti suverenitetą, bent jau vidaus klausimais.
Didžiausias Likijos priešas buvo Graikija. Graikai kolonizavo šiaurinę Mažosios Azijos dalį ir įkūrė Troją, Efesą ir Pergamą, tačiau likai atsidurti jų valdžioje nenorėjo. Jie nesipriešino atvežtiniams graikų dievams, mielai įdarbindavo graikų menininkus, pvz., skulptorius įmantriems antkapiams statyti, tačiau valdyti norėjo patys.
Pasipriešinimas svetimai įtakai ypač dramatiškai pasireiškė į regioną bandžius įsiveržti karaliaus Kiro valdomiems persams. Anot Herodoto, Ksanto vyrai mieste užrakino moteris ir vaikus, viską padegė ir kovėsi su persų kariais iki paskutinio vyro. Pasakojimą patvirtino Ksanto griuvėsius dengęs storas pelenų sluoksnis, XX a. pradžioje jį atrado miestą kasinėję archeologai.Vėliau likai persams nusileido ir nebesipriešino tam tikrai jų įtakai. Į Likijos vidaus reikalus persai smarkiai nesikišo, tik reikalavo mokėti metinę duoklę. Kadangi regionas buvo turtingas, sumokėti buvo nesunku. Šalis buvo pagarsėjusi kedro medienos ir alyvuogių eksportu, taip pat avių, kurių joje gausu ir šiandien, vilna.
Bendri dievai
Be eksporto, jau antikos laikais likai garsėjo įstabiomis kapavietėmis. Būtent dėl kapų mūsų laikais regioną pamėgo ir archeologai, ir turistai.
Keliose vietose ištisi kapinynai iškalti uolose. Kitur kapai statyti pagal tą patį modelį kaip mediniai likų namai, tik jų nėra išlikę. Šios kapinės atrodo tarsi apleisti miestai, nors juose viešpatavo tik mirusieji. Be to, rasta daug monumentalių akmeninių kapų, o karalių bei didikų kapai iškelti ant kolonų ir dažnai papuošti graikiškais reljefais.
Amžiams bėgant kapavietės keitėsi. Į namus panašūs akmeniniai kapai yra seniausi, jaunesni sarkofagai atspindi graikų, vėliau – romėnų įtaką.Graikų įtaka matyti ne vien iš kapų. Dideliame Pataros buleuteriono vartų akmenyje iškalti vėžlys, driežas ir žiogas – dievo Apolono simboliai. Dažniausiai Apolonas laikomas graikų dievu, Dzeuso ir Letos sūnumi, gimusiu Delo saloje, tačiau kai kas mano, kad jis buvo likų dievas.
Nors dievai buvo bendri, Graikijos ir Likijos vaidai tęsėsi kelis šimtmečius. Iki trečio amžiaus pr. Kr., kai pasirodė Aleksandras Didysis, likams pavyko atsilaikyti prieš karinguosius graikus, tačiau Aleksandras Makedonietis prie senovės graikų imperijos prijungė didumą žinomo pasaulio, įskaitant ir Likiją. Po jo mirties imperija netruko subyrėti, ir likai atsidūrė iš pradžių Egipto, o vėliau – Sirijos valdžioje.
Maždaug 170 m. pr. Kr. romėnai nušlavė beveik visas didžiąsias valstybes ir prie Romos imperijos prijungė nesuskaičiuojamą daugybę provincijų. Likija tapo lojali romėnams, kai po dešimtmečius trukusių konfliktų didžioji valstybė sutiko, kad Likija nebus valdoma iš nekenčiamojo Rodo. Be to, likai išlaikė federacinę autonomiją.
 
Kalėdų Senelis – iš Likijos
Prieš pat Kristaus gimimą Romoje kilo pilietinis karas. Nors permainos buvo  juntamos ir Mažojoje Azijoje, Likija dar kartą sugebėjo išsaugoti savąją demokratiją. Kaip dėsto romėnų istorikas Strabo, likai sprendė vidaus reikalus, o karo, taikos ir sąjungų klausimus tvarkė Roma.
Kadangi Likija palaikė gerus santykius su Roma, ją aplankė keli romėnų imperatoriai, vienas iš jų – Hadrianas. Hadrianas su žmona buvo sutikti ypač entuziastingai, jų garbei pastatytos kelios skulptūros ir keli pastatai. Pataros uoste Hadrianas pastatė didelius svirnus, juose buvo laikomi iš Likijos į Romą eksportuojami grūdai.
Apie tai byloja lotyniški įrašai svirnų sienose. Ten pat imperatorius garbingai vadinamas Dzeusu, o jo žmona Sabina – Hera. Kiti imperatoriai, kaip antai Vespasianas, skyrė Likijai daugiau viešųjų darbų.
Kitas Likiją aplankęs įžymus žmogus – apaštalas Paulius, iš Graikijos ir Mažosios Azijos rašyti jo laiškai sudaro svarbią Naujojo Testamento dalį.Istorikai nustatė, kad laivas, kuriuo Paulius grįžo į Romą, kai buvo romėnų suimtas už misionieriaus veiklą, buvo prisišvartavęs Likijos uoste Myroje. Ankstyvieji krikščionys buvo persekiojami, likai irgi jiems nebuvo palankūs. Arikandos mieste rasti įrašai byloja, kad Likija prašė Romos leidimo išvyti krikščionis. Formalus leidimas buvo būtinas, ir likams, regis, tai buvo paranku, nes šitaip jie turėjo dar vieną progą atsikratyti užsienio įtakos.
Vis dėlto Likija tapo krikščioniška. Regione net buvo įsikūrę keli arkivyskupai, vienas iš jų – šv. Mikalojus iš Myros. Mikalojus pagarsėjo slaptomis dovanomis: pvz., į vargšų lauke paliktus batus įmesdavo monetų. Taip pat pasakojama, kad jo maldos stebuklingai išgydžiusios ne vieną ligonį. Visuomet pasiruošęs padėti Mikalojus tapo šiuolaikinio Kalėdų Senelio prototipu.
Šalį sužlugdė piratai ir maras
Mikalojus mirė 343 metais. Likija tuo metu vis dar egzistavo – prancūzų archeologai rado daug to laikotarpio palaikų. Jie taip pat atrado nemažai apie regiono nepriklausomybę bylojančių įrašų.
Likija išliko ir tada, kai buvo užkariauta Roma ir imperija žlugo. Rytų imperija, žinoma kaip Bizantija, tęsė krikščioniškąją tradiciją.Tačiau VI amžiuje Likija ėmė silpti. Ankstesniais šimtmečiais smarkių žemės drebėjimų nuniokotą regioną, kaip ir didumą Rytų Romos imperijos, ėmė siaubti maras. Jis siautė du šimtmečius, ir daugybė miestų beveik visiškai ištuštėjo. Maras ir nesiliaujantys arabų piratų antpuoliai Patarą ir kitus Likijos miestus pavertė mažais kaimeliais. Kadaise didelį ir judrų Pataros uostą užklojo smėlio ir purvo sluoksnis.
Paskutinį smūgį sudavė dar vienos religijos – islamo – įvedimas. Naujasis tikėjimas atsirado septintojo šimtmečio viduryje ir netrukus pasiekė Mažąją Aziją. Jis smarkiai paplito, ir nors likai priešinosi prievarta brukamai svetimai religijai, spaudimas buvo pernelyg stiprus.
Maras, piratai ir nauja populiari religija – šie trys veiksniai nulėmė likų visuomenės žlugimą. Per kelis šimtmečius išnyko likų kultūra, daug žmonių išsikraustė iš regiono. Kai XIII amžiuje iš Vidurio Azijos lygumų atsikėlė turkų gentys, telikęs buvo vos vienas kitas ankstesniųjų gyventojų pėdsakas.
Vis dėlto Herodotas ir kiti antikos rašytojai neleido užmiršti unikalios Likijos visuomenės. Priešingai, pagal jos pavyzdį buvo sukurtas šiuolaikinis pasaulis.Įdomu
Nepasiduodantis antikos pasaulio kampelis
Likija buvo nepriklausoma ilgiau kaip tūkstantį metų. Šalis sėkmingai prekiavo su kitomis tautomis, o graikų menininkus kvietėsi prašmatniems kapams dabinti.
Tačiau savo politiką likai norėjo lemti patys – net jei tektų padėti galvą. Aukoti gyvybes teko ne kartą. Ilgus laikotarpius likams pavykdavo išsaugoti nepriklausomybę, o užsienio imperijoms užėmus visą regioną – autonomiją. Savivaldos kulminacija buvo įmantri demokratijos sistema, sukurta maždaug 200 m. pr. Kr.Miestų balsus lėmė jų dydis
Likija buvo bendrą užsienio politiką vykdžiusi miestų-valstybių federacija. Sąjunga formaliai gyvavo maždaug nuo 200 m. pr. Kr., sprendimus priimdavo senatas. Jis posėdžiaudavo rudenį, o miestų-valstybių balsų kiekį lėmė gyventojų skaičius.„Archeologija – tarsi romanas be pabaigos.“
58 metų Jacques’ as des Courtils’is daugiau negu pusę gyvenimo praleido tyrinėdamas Likiją. Prieš tris dešimtmečius pirmąsyk apsilankė regione ir juo be galo susižavėjo, o nuo 1996-ųjų vadovauja prancūzų archeologų kasinėjimams.
„Šis kraštas laukinis, be to, jame gausu antikos paminklų“, – dėsto jis.
Tarp tokių paminklų – viena iš geriausiai išsilaikiusių antikos šventyklų. Jos kasinėjimams ilgai nepavykdavo gauti lėšų, tačiau 2009 metais Bordo universiteto profesorius Courtils’is as pelnė 200 tūkst. eurų Prancūzijos archeologijos premiją, ir buvo galima vėl tęsti kasinėjimus.
Courtils’is patenkintas. Darbas jam – ne prievolė, o pomėgis.
„Archeologija – tai kasdien verčiamas naujas knygos puslapis. Tik, skirtingai negu romanai, ji niekada nesibaigia.“Moteris rėmė teatrą
Likija buvo pažangi ne tik demokratijos, bet ir lyčių lygybės klausimu. Radiniai verčia manyti, kad moterims buvo leista dalyvauti politikoje, o valdžios pastato griuvėsiuose Pataroje archeologai rado įrašų, liudijančių, kad bent dvi moterys buvo vadinamos likijarchėmis – moterišku likijarcho, Likijos valdovo, atitikmeniu.
Moterys nebuvo atribotos ir nuo ūkio reikalų. Akmenyje prie vieno didelio amfiteatro vartų išraižytas moters vardas Velia Prokla, vadinasi, ji finansavo teatro statybą. Velia Prokla arba buvo labai turtinga, arba valdė šeimos turtą.
Likai turėjo keistą tradiciją: vaikai paveldėdavo motinos, o ne tėvo vardą. O aukštą padėtį užimančios moterys galėdavo susilaukti vaikų su vergais, ir tai nepakenkdavo jų visuomeninei padėčiai.

Daugiau straipsnių apie naujausius mokslo ir technikos laimėjimus, mažai žinomus mokslo bei istorijos atradimus kiekvieną mėnesį skaitykite žurnale „Iliustruotasis mokslas“. Prenumeruoti žurnalą galite čia.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
13:37
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13
Tarp meilės ir neapykantos: kaip pasaulis vertina D. Trumpą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pačiose Valstijose vertinamas labai prieštaringai. Nauja nepriklausomo...

Laisvalaikis
2020.01.13
Iliustruotoji istorija: Didysis Benas Premium

1834 m. Didžiosios Britanijos parlamente kilęs didelis gaisras atvėrė kelią žymiojo Londono bokšto – Didžiojo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Influencerių rinkodara: nuo Makaliaus iki A. Tapino 1

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ nuomonės formuotojų tyrimas rodo, kad populiariausios temos,...

Rinkodara
2020.01.12
Iliustruotoji istorija: karas ir technologijų šuolis Premium

Kai Pirmojo pasaulinio karo šūviai apkasuose galop nutilo, į pasaulį atėjo daugybė svarbių išradimų,...

Laisvalaikis
2020.01.12
Penkios milijardierių sėkmės pamokos Premium

Svetainė CNBC skaičiuoja, jog 2019-aisias pasaulyje buvo apie 2.604 milijardierių, t. y. apie 0.0002%...

Laisvalaikis
2020.01.12
Architektas A. Gučas: kažin, ar Vilnius dabar patektų į UNESCO sąrašą Premium 6

2019 m. gruodį sukako 25-eri metai, kai Vilniaus istorinis centras, pirmasis objektas Baltijos šalyse, buvo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Lietuviai jaučiasi laimingiausi nuo 2008 m. krizės laikmečio 2

„Žmogaus studijų centro“ atliekama Lietuvos emocinės būsenos stebėsena rodo, 2019 m. Lietuva jautėsi kaip...

Rinkodara
2020.01.11
Dirbtinio intelekto kūrėjas G. Pekšys: mokslas yra verslo daugiklis Premium

Gediminas Pekšys, matematikas, dirbtinio intelekto sprendimus medicinai kuriančio startuolio „Oxipit“ vadovas...

Laisvalaikis
2020.01.11
„Toyota“ statys ateities miestą 1

Išgirdę pavadinimą „Toyota“, daugybė žmonių įsivaizduoja ne ką kitą, kaip automobilį, kartais – LEAN sistemą.

Laisvalaikis
2020.01.10
Vilniuje nuspręsta statyti paminklą Antanui Smetonai

Premjeras Saulius Skvernelis sudarė darbo grupę paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos...

Laisvalaikis
2020.01.09
ES: 2019-ieji buvo antri karščiausi metai istorijoje

2019-ieji buvo antri karščiausi metai istorijoje, trečiadienį pranešė Europos Sąjungos klimato stebėjimo...

Laisvalaikis
2020.01.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau