Kodėl nunyko žmogaus protėvių kailis

Publikuota: 2013-03-01
Nuotrauka: Matton nuotr.
 

1 mįslė, 3 teorijos

Žmogus vienintelis iš primatų šeimos neturi kailio. Tačiau taip buvo ne visada. Vadinamoji žąsies oda yra aiškus rudimentas iš tų senų laikų, kai žmonės buvo apžėlę kailiu. Jis mūsų protėvius saugojo nuo šalčio, drėgmės, dulkių, sumušimų ir ultravioletinių saulės spindulių. Tad kodėl mūsų protėviai neteko tokio puikaus dalyko, kuriam išsivystyti reikėjo milijonų metų? Ar todėl, kad kailis trukdė plaukioti vandenyje gyvenusiems mūsų protėviams? Ar todėl, kad nunykus kailiui galėjo išsivystyti veiksmingesnė organizmo vėsinimo sistema, būtina šilumai neatspariausio žmogaus organo – smegenų – raidai? Būta įvairių kailio nunykimo teorijų, tačiau šiandien mokslininkai linkę manyti, jog žmogus neteko kailio, nes buvo priverstas gintis nuo įvairių parazitų.

1 TEORIJA — LENGVIAU PLAUKTI

Dėl konkurencijos mūsų protėviai buvo priversti kraustytis į Afrikos pakrantes ir vis daugiau laiko praleisdavo vandenyje. Pamažu žmogaus kūno plaukuotumas nunyko, nes kailis kliudydavo mūsų protėviams plaukti ir neatlikdavo organizmo apsauginės funkcijos vandenyje.TEORIJOS IŠTAKOS
1960 metais britų zoologas Alisteris Hardy pateikė prieštaringai vertinamą teoriją apie žmogaus protėvių gyvenimą vandenyje. Mokslininkas teigė, kad kai kurios žmogbeždžionės iš miškų persikėlė gyventi į Afrikos pakrantes arba prie ežerų. Prieš šešis septynis milijonus metų jos leisdavo vis daugiau laiko vandenyje. Kadangi kailis trukdė plaukti, be to, neatlikdavo organizmo apsauginės funkcijos vandenyje, primatų organizmas prisitaikė prie pakitusios aplinkos ir kailis nunyko. Praėjus dar vienam ar dviem milijonams metų vandenyje gyvenančios žmogbeždžionės grįžo į sausumą, o vėliau iš jų išsivystė žmogus.Anot žinomos autorės Elaine Morgan, didžiausios šios teorijos šalininkės per pastaruosius 40 metų, teorija paaiškina, kodėl žmogus yra vienintelis primatas be kailio. Elaine Morgan mano, kad tie vandenyje gyvenantys žinduoliai, kurie tebeturi kailį, pvz., ruoniai, kaip tik ir leidžia daryti išvadą, jog bekailiai sausumos žinduoliai senovėje gyveno vandenyje. Pavyzdžiui, mokslininkė įrodė, kad drambliai ir raganosiai kadaise gyveno vandenyje, o kai kurie bekailiai sausumos žinduoliai, pavyzdžiui, begemotai, iki šiol yra pusiau sausumos, pusiau vandens gyvūnai. Kalbant apie judėjimą, visos beždžionės gali šiek tiek pavaikščioti dviem kojomis, tačiau tik tam tikromis aplinkybėmis – pavyzdžiui, brisdamos vandeniu. Mokslininkė taip pat mano, kad žmogui būdingas poodžio riebalų sluoksnis irgi liudija apie tai, kad kadaise žmonės gyveno vandenyje. Daugelio dabartinių sausumos žinduolių riebalai kaupiasi aplink vidaus organus, o vandens žinduolių kūno riebalai linkę kauptis arčiau odos nei prie vidaus organų.Anot Elaine Morgan, žmogus nepasižymėtų ir kita ypatinga savybe – kalba, jeigu mūsų protėviai kitados nebūtų gyvenę vandenyje. Žmogus gali kontroliuoti savo kvėpavimą, o tai yra kalbos prielaida. Gyvūnų karalystėje tokiu kvėpavimu pasižymi tik nardantys žinduoliai ir paukščiai. Naujagimių varškinio tepalo sluoksnis – dar viena žmogaus organizmui būdinga savybė, liudijanti apie protėvių gyvenimą vandenyje.
Žmogus yra vienintelis primatas, kuriam būdingas nardymo refleksas. Tai gali būti įrodymas, kad žmogaus protėviai gyveno vandenyje.STIPRIOSIOS PUSĖS
Mokslininkai paprastai daro išvadas apie žmogaus evoliuciją remdamiesi žmogaus savybių panašumu į žmogui artimiausių gyvūnų – šimpanzių ir gorilų – savybes. Tačiau yra ir didelių skirtumų, pavyzdžiui, visos beždžionės turi kailį ir vaikšto keturiomis kojomis, o žmogus neturi kailio ir vaikšto stačias. Žmogaus protėvių gyvenimas vandenyje paaiškintų daugelį tik žmogaus organizmui būdingų savybių, pavyzdžiui, apsauginę funkciją atliekantis poodinių riebalų sluoksnis, kaip spėjama, išsivystė todėl, kad kailis vandenyje neapsaugo organizmo. Dauguma bekailių žinduolių yra pusiau sausumos, pusiau vandens gyvūnai.SILPNOSIOS PUSĖS
Teorijai trūksta tvirtų mokslinių įrodymų. Pavyzdžiui, kasinėjant šalia hominidų liekanų randama sraigių, krabų ir kitų pėdsakų, galbūt bylojančių apie tai, kad žmogaus protėviai galėjo gyventi vandenyje, tačiau tiesioginių įrodymų radiniai nepateikia. Teorijos kritikai taip pat teigia, kad kailis ir poodiniai riebalai vieniems vandens gyvūnams būdingi, kitiems ne, todėl šie bruožai neturėtų būti vertinami kaip įrodymas, kad žmogaus protėvių gyventa vandenyje. Be to, ši teorija nepaaiškina, kodėl vyrams ir moterims būdingas skirtingas kūno plaukuotumas.PRIPAŽINIMAS
Nepaisant veikiau skeptiško požiūrio į šią teoriją, ji tebeturi būrelį šalininkų. Vis dėlto dauguma žinomų paleoantropologų teorijos nepripažįsta.

2 TEORIJA — APSISAUGOTI NUO PARAZITŲ

Mūsų protėviai pakeitė gyvenimo būdą ir tapo sėslūs. Todėl padidėjo pavojus užsikrėsti įvairiais kenksmingais parazitais. Žmogaus kūno plaukuotumas išnyko, nes plika oda geriau apsisaugo nuo parazitų.TEORIJOS IŠTAKOS
Netrukus, kai 1859 metais buvo publikuota Charleso Darwino evoliucijos teorija, britų gamtininkas Thomas Beltas paskelbė prielaidą, kad mūsų protėvių kailis nunyko, nes šitaip žmogaus kūnas galėjo geriau apsisaugoti nuo parazitų. 1874 metais išleistoje knygoje „Gamtininkas Nikaragvoje“ Th. Beltas rašė, kad atogrąžose gyvenantys bekailiai primatai atrankos procese galėjo būti pranašesni, nes plikas kūnas galėjo išsivaduoti „nuo daugybės rūšių blakių ir kitų parazitų“. Darwinas atmetė šią idėją. Jo nuomone, dėl parazitų nenunyko jokio kito atogrąžų keturkojo žinduolio kailis ir neįvyko kitokių pokyčių žinduolių organizmuose.Taigi teorija nukeliavo į užmarštį ir buvo prisiminta tik 1999 metais Turku universiteto (Suomija) evoliucijos biologui Markui Rantalai moksliniame straipsnyje pateikus šiuolaikinę teoriją, jog kailis nunyko dėl parazitų. Straipsnyje biologas pažymi, kad nuo Darwino laikų parazitai laikomi vienu iš svarbiausių evoliucijos veiksnių. Parazitų įtaka primatams didžiulė. Pavyzdžiui, pavianų patelės praleidžia 28 procentus laiko viena kitai iš kailio rankiodamos parazitus. Dauguma kraujasiurbių parazitų, pvz.,  utėlės, blusos, uodai, yra pavojingų užkrečiamųjų ligų nešiotojai ir kelia rimtą pavojų žmogaus sveikatai, be to, gali turėti įtakos žmonių populiacijos pokyčiams.Žinomiausias pavyzdys iš istorinių laikų yra vadinamoji juodoji mirtis, kai viduramžiais nuo žiurkių blusų platinamų bakterijų sukelto maro išmirė pusė Europos gyventojų. Kitas pavyzdys – Napoleono žygis į Rusiją 1812 metais. Prancūzų mokslininkai neseniai atskleidė, kad puolimas buvo nutrauktas ne tik dėl šalčio ir bado, bet ir dėl utėlių, kurios platino mirtiną dėmėtosios šiltinės virusą. Manoma, kad virusas nusinešė 500 tūkst. kareivių gyvybes. Parazitų žala žmogui iš tiesų milžiniška, ir nors kailis mūsų protėvius saugojo nuo saulės skleidžiamų ultravioletinių spindulių, šalčio, dulkių ir sumušimų, kailio nunykimas davė daugiau naudos – padėjo geriau apsisaugoti nuo parazitų.
Kodėl be kailio liko tik žmogus, paaiškinama tuo, jog prieš 1,8 milijono metų pasikeitė mūsų protėvių gyvenimo būdas – jie tapo sėslūs. Moterys likdavo savo buveinėje su vaikais, kol vyrai toli nuo stovyklaviečių medžiodavo. Todėl, mokslininkų nuomone, susidarė palankios sąlygos sparčiai daugintis parazitams; jie suklestėjo pirmykščių žmonių buveinėse. Kitiems primatams, pvz., goriloms, parazitai nekelia tokio pavojaus, nes jos nuolat migruoja ir kiekvienai nakčiai įsitaiso naują guolį.Iš visų 193 žinomų primatų blusos kenkia tik žmogui, nes jų kiaušinėliai nekibūs, nubyra nuo šeimininko kūno ir virsta lervomis. Iš lervų išsivysčiusios lėliukės virsta blusomis tada, kai netoliese yra šeimininkas. Markus Rantala teigia, kad kailis pirmiau pradėjo nykti moterims, nes jos beveik visą laiką būdavo savo buveinėje ir todėl nuo parazitų kentėdavo labiau. Ilgainiui neplaukuotas kūnas tapo ir seksualiai patrauklesnis. Taigi tai paaiškina faktą, kad moterų kūno plaukuotumas mažesnis negu vyrų.STIPRIOSIOS PUSĖS
Per pastaruosius dešimtmečius mokslininkai pripažino, kad parazitai gali turėti didelės įtakos rūšių evoliucijai. Pripažįstama ir tai, kad parazitai yra vienas stipriausių atrankos veiksnių evoliucijos istorijoje. Ši teorija vienintelė paaiškina, kodėl moterų kūno plaukuotumas mažesnis negu vyrų. Teoriją galima laikyti pagrįsta jau vien todėl, kad greičiausias ir patikimiausias būdas atsikratyti parazitų, pvz., utėlių, kaip visi žinome, yra tiesiog nuskusti kūno plaukus.SILPNOSIOS PUSĖS
Nors kailio nebeturime, mus iki šiol puola parazitai, pvz., utėlės ir blusos. Teorijos kritikai teigia, kad kai kuriems iš jų, pvz., uodams ir kraujasiurbėms musėms, parazituoti tapo net lengviau. Kitas teorijos trūkumas – ji nepaaiškina fakto, kodėl iš visų primatų kailis nunyko tik žmogui.PRIPAŽINIMAS    
Parazitų, kaip atrankos veiksnio, svarba evoliucijos istorijoje yra visuotinai pripažįstama, todėl ši gana nauja teorija jau turi nemažai šalininkų.

Įdomu

Blusos priklausomos nuo sėsliai gyvenančio šeimininko
Blusos išgyvena siurbdamos šeimininko kraują. Šie parazitai poruojasi ir kiaušinėlius deda taip pat šeimininko kūne. Kadangi kiaušinėlių paviršius labai glotnus, jie nubyra nuo šeimininko kūno ir lieka jo aplinkoje. Iš kiaušinėlių išsirita blusų lervos, o vėliau pavirsta lėliukėmis. Lėliukės išlieka gyvybingos keletą mėnesių, kol sulaukia tinkamo šeimininko. Optimaliomis sąlygomis per du mėnesius iš vienos suaugusios blusos patelės gali prisiveisti iki 20 tūkstančių blusų. 
   
1. Blusa
2. Kiaušinėliai
3. Blusos lerva
4. Lėliukė3 TEORIJA — LENGVIAU VĖSINAMAS
Nunykus kailiui žmogus įgijo gebėjimą prakaituoti. Ši savybė saugojo ankstyvąsias Afrikos savanos medžiotojų gentis nuo organizmo perkaitimo ir sudarė sąlygas padidėti žmogaus smegenų tūriui.TEORIJOS IŠTAKOS
Devintąjį XX amžiaus dešimtmetį Liverpulio universiteto (Anglija) dėstytojas Peteris Wheeleris pateikė įrodymų, kad medžiojant laukinius gyvūnus ankstyviesiems Afrikos savanos medžiotojams grėsė pavojus perkaisti. Šis teiginys ir vienos žymiausių žmogaus evoliucijos tyrėjų, Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) mokslininkės Ninos Jabonski tyrimai praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį atvedė prie klausimo, kaip mūsų protėviams, gyvenusiems labai aktyvų fizinį gyvenimą, pavyko išvengti organizmo perkaitimo. Abu mokslininkai mano, kad nunykus mūsų protėvių kailiui susiformavo organizmo savybė atvėsti išskiriant prakaitą, taip pat galimybė išsivystyti didelėms žmogaus smegenims.Organizmo savybė vėsintis išskiriant prakaitą būdinga ir žmogui, ir kitiems primatams, tačiau žmogaus organizme ši savybė išsivysčiusi labiausiai. Pavyzdžiui, mokslininkai ne kartą stebėjosi Pietų Afrikos krūmynų medžiotojų, san genties gyventojų, gebėjimu vaikyti gazeles, kol šios perkaitusios netekdavo jėgų, o tada jas pribaigti.
Nina Jablonski pabrėžia būtent medžioklės aspektą ir maždaug prieš du milijonus metų ankstyviausių žmogaus – homo... – protėvių patirtus pokyčius. Kaip tik tuo metu  mūsų protėviai tapo aukštesni ir lieknesni. Tai liudija, kad jų gyvenimo būdo nebelėmė  medžiai – žmoginiai primatai tapo tvirtai ant žemės vaikščiojančiais dvikojais. Kailio nunykimą paskatino medžioklė, o pradėję medžioti žmonės ėmė misti kur kas kokybiškesniu maistu – mėsa, riebalais, kaulų čiulpais. Kaip tik tokio maisto, daugelio mokslininkų nuomone, tuometiniam žmogaus protėviui reikėjo, kad jo smegenys išsivystytų iki dabartinių smegenų, t. y. padidėtų trigubai ar net keturgubai. Kaip palyginimą Nina Jablonski pateikia pavyzdį apie ypatingas beždžiones – markatas husarus (lot. Erythrocebus patas), gyvenančias, kaip ir mūsų protėviai kadaise, atvirose Rytų Afrikos vietovėse. Palyginti su kitais primatais, šios didelėse teritorijose klajojančios beždžionės prakaituoja gausiai – kaip žmonės. Mokslininkės nuomone, šis pavyzdys galbūt rodo, kaip anuomet mūsų protėviams pavyko prisitaikyti prie aplinkos: išliko tie, kurie gausiausiai prakaitavo.
Markatų husarų kailis trumpas ir tankus. Mokslininkė teigia, kad šių gyvūnų kailis negalėtų nunykti visiškai, nes beždžionės vaikšto keturiomis galūnėmis. Mūsų protėviai, priešingai, vaikščiojo stati, todėl juos mažiau veikė ultravioletiniai saulės spinduliai – taigi kūno plaukuotumas sumažėjo, tačiau liko galvos plaukai. Organizmo savybė vėsintis išskiriant prakaito taip pat saugojo smegenis, nes jų veikla pablogėja kūno temperatūrai pakilus vos dviem laipsniais Celsijaus.         
              
STIPRIOSIOS PUSĖS
Teorija remiasi įrodymais iš daugelio įvairių žmogaus fiziologijos ir genetikos sričių, taip pat iškasenomis.  
Teorija taip pat paaiškina, kaip mūsų ankstyvieji protėviai sugebėjo išvengti organizmo perkaitimo medžiodami savanoje ir dėl kokių aplinkybių išsivystė didelės žmogaus smegenys.SILPNOSIOS PUSĖS
Teorija nepaaiškina, kodėl moterų kūno plaukuotumas mažesnis negu vyrų ir kodėl moterų kūno plaukuotumas apskritai nunyko, jeigu medžiodavo, taigi ir intensyviai judėdavo, tik vyrai. Teorija taip pat negali paaiškinti fakto, kad kailis nunyko savanoje gyvenančioms gentims, mat savanoje kūnas dienomis gauna daugiau saulės spindulių, o naktimis labiau atvėsta. Bekailis kūnas labiau pažeidžiamas, kai temperatūra smarkiai svyruoja, pavyzdžiui, dieną ir naktį.PRIPAŽINIMAS
Organizmo vėsinimas yra labai svarbus žmogaus evoliucijos veiksnys, tačiau mokslininkai nežino, ar tai buvo pagrindinė kailio nunykimo priežastis. Šiaip ar taip, organizmo vėsinimu mokslininkai remiasi dažniausiai, tad teorija sulaukė plataus pripažinimo.

Trumpa kailio istorija

Kailio istorijos neįmanoma ištirti pagal sustingusias iškasenas, todėl mokslininkai gali tik spėlioti, kodėl mūsų protėvių kailis nunyko. Pavyzdžiui, nežinoma, ar žmogaus kūno plaukuotumas išnyko dėl poreikio apsisaugoti nuo parazitų, o neplaukuotos odos gebėjimas geriau vėsinti organizmą pasireiškė vėliau. Ar vis dėlto pirminė kailio nunykimo priežastis buvo kūno vėsinimas, o apsisaugojimas nuo parazitų tebuvo to nunykimo išdava? Žmogui būdingas poodinis riebalų sluoksnis nebūtinai rodo, kad mūsų protėviai gyveno vandenyje. Galbūt šitaip žmogus prisitaikė prie kitų sąlygų, pavyzdžiui, šaltų naktų.Paskutiniais metais teorijos papildytos detalėmis. Jutos universiteto (JAV) mokslininkui Alanui Rogersui ir jo bendradarbiams  2004 metais pavyko įrodyti, kad žmogaus genas, lemiantis labai tamsią odos spalvą, išsivystė prieš 1,2 milijono metų. Odos spalva yra savotiškas įgimtas kūno apsaugos nuo saulės mechanizmas, todėl žinant, kada atsirado šis genas, galima apytiksliai apskaičiuoti, kada vėliausiai žmogaus odos jau nebedengė kailis. Šį net ir apytikslį rezultatą galima laikyti įrodymu, naudingu visoms trims hipotezėms.Be to, genetiniai tyrinėjimai atskleidė, kad galvinės utėlės egzistuoja nuo pat žmogaus protėvių ir šimpanzių atsiskyrimo maždaug prieš penkis–septynis milijonus metų. O štai drabužinės utėlės, regis, atsirado maždaug prieš 650 tūkst. metų. Tai rodo, kada vėliausiai mūsų protėviai pradėjo dengti kūną drabužiais.Galiausiai surasti atsakymą, kokia ta kailio istorija, mokslininkams turbūt padės kailio fosilija arba būsimi radiniai, galintys įrodyti, kad mūsų protėviai tapo sėslūs dar gerokai prieš susiformuojant šiuolaikinio bekailio žmogaus anatomijai.Daugiau straipsnių apie naujausius mokslo ir technikos laimėjimus, mažai žinomus mokslo bei istorijos atradimus kiekvieną mėnesį skaitykite žurnale „Iliustruotasis mokslas“. Prenumeruoti žurnalą galite čia.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Iliustruotoji istorija: Hirošimos žūtis Premium

1945 m. rugpjūčio 6 d. pakyla specialiai sukonstruotas bombonešis B-29 su atomine bomba „Mažylis“. Lakūnas...

Laisvalaikis
2020.01.26
Dešimt didžiojo meistro F. Fellini filmų

Sausio 20 d. pasaulis minėjo vieno garsiausių, o sykiu – paties itališkiausio XX a. režisieriaus Federico...

Laisvalaikis
2020.01.26
Pasaulio žiniasklaida: iš ko gyvens princas Harry

Britai, nuo 2016-ųjų birželio vargstantys su „Brexit“, kitas skyrybas, ironiškai vadinamas „Megxit“, sutvarkė...

Laisvalaikis
2020.01.26
R. Kepežinskas: nuo kūrybos pagirių nėra Premium

Kūrybos šaltinis gali būti bet kas. Visgi, remiantis literatūra, didžiausią išliekamąją vertę turi skausme...

Laisvalaikis
2020.01.26
Iliustruotoji istorija: rusų pilotas, užkariavęs kosmosą  Premium

1965-aisiais Sovietų Sąjunga žūtbūt stengėsi išpešti dar vieną pergalę prieš JAV lenktynėse dėl kosmoso...

Laisvalaikis
2020.01.25
J. Nouvelis: architektūra yra menas Premium

„Architektūra yra menas. Būtent tai žmonės vis dažniau pamiršta. Ji gali mus paveikti, sujaudinti, o tai ir...

Laisvalaikis
2020.01.25
Vilniaus garbės piliečiu paskelbtas kunigas Julius Sasnauskas

Vilniaus Tarybos nariai išrinko miesto garbės pilietį – šiemet juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas:...

Laisvalaikis
2020.01.22
Didžioji Britanija ir JAV saugos „Titaniko“ nuolaužas

Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, kuria siekiama nuo gelmių turistų daromos žalos...

Laisvalaikis
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 5

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau