Birmai reikia laisvų rinkimų

Publikuota: 2013-01-18
Nuotrauka: „The Burma UK campaign“ nuotr.
 

Su birmiečiu Džošua (tai vaikino slapyvardis, dėl savo veiklos jis atsisako atskleisti savo tikrąją tapatybę) susitikau, kai jis buvo atvykęs į Lietuvą.

Jau tada įstrigo, kad nuo Džošua veido niekad nedingsta šypsena, nors iš jo lūpų skamba tokios baisios istorijos, kai kurias iš jų netgi sunku suvokti protu. Prisėdome, atsikimšome po buteliuką kokakolos ir pradėjome pokalbį. Beje, viso pokalbio metu šalį vadinsime Birma (oficialusis valstybės pavadinimas – Mianmaro Sąjunga; aut. past.), nes taip ją vadina ir pats Džošua.

Papasakok daugiau apie kasdienį gyvenimą Birmoje – Lietuvoje apie jį žinome labai labai mažai. Pirmiausia, Birma yra iš dviejų dalių – gyvenimas pagrindinėje Birmos dalyje ir kalnuose smarkiai skiriasi. Aš pats esu iš pagrindinės Birmos dalies ir priklausau tai tautai, kuri turi valdžią, dėl to gyvenu palyginti gerai. Bent jau Birmos standartais. Šalyje neįtikėtinai aukštas korupcijos lygis, todėl nemokėdamas kyšių čia ne tik kad neturėsi geresnių sąlygų gyventi, bet ir apskritai neišgyvensi. Valdininkai gauna labai mažus atlyginimus, todėl reikalauja kyšių, o per kyšius juos kontroliuoja ir aukštesnė valdžia – ji viską žino, bet nieko nedaro, bet, kai reikia, ištraukia kyšių kortą ir kerta ja nepaklusniesiems tarnautojams, juos nubaudžia arba priverčia daryti tai, ko valdžiai reikia. Žmonės kovoja dėl kiekvieno duonos kąsnio, gauna labai mažas pajamas, yra verčiami dirbti su valstybe susijusiose įmonėse, o iš jų valdžia kraunasi pelną. Labai korumpuota ir aukštojo mokslo sistema – universitetai yra ta vieta, kurioje išmoksti duoti kyšius. Dėstytojai labai mažai uždirba, dėl to rengia privačias paskaitas. Jeigu gali mokėti už jas, anksčiau gausi ir egzaminų užduotis. Žinoma, reikia žinoti, kam tiksliai mokėti, kitaip pinigai bus išmesti veltui. To, ką išmokau universitete, nepavadinčiau išsilavinimu.

Patyrei šitą sistemą savo kailiu? Taip, baigiau Rangūno universitetą, bet pačiame universitete beveik nesimokiau. Mokiausi privačiai pas vieną profesorių, jis mane išmokė anglų kalbos ir kitų dalykų. Visus egzaminus išlaikiau neblogai, nes žinojau, kiek ir kam mokėti. Tuo metu turėjau darbą ir galėjau mokėti ir už mokslą, ir už egzaminų klausimus (juokiasi).

O kas tave patį paskatino užsiimti opozicine politine veikla? Nuo pat 17–18 metų su draugais užsiėmėm pogrindine politine veikla, nes buvom labai jauni (dabar pašnekovui 32-eri – P.A.) ir norėjom nuveikti ką nors reikšminga, kaip ir studentai visame pasaulyje. Profesorius, pas kurį mokiausi, kai įstojau į universitetą, mus mokė kritinio mąstymo, per anglų kalbos paskaitas žiūrėjome užsienio dokumentinių filmų, sužinojome viską apie Berlyno sieną, Sovietų Sąjungą ir jos žlugimą. Su kitais studentais pradėjome galvoti, ką čia padarius, kad padėtis pasikeistų. Turėjome jau vieną pavyzdį – 1988-aisiais Birmoje vyko demonstracijos, bet jas numalšino karinis režimas, žuvo trys tūkstančiai žmonių.

Ir kaip pradėjai savo karjerą? Kartu su kitais studentais pradėjome leisti pogrindinius leidinius, bet mus greitai susekė, suėmė ir uždarė į kalėjimą. Ten mus kankino, bet buvome jauni ir pilni motyvacijos, todėl ta patirtis per daug neatbaidė. Kai mane išleido, nusprendžiau dirbti žurnalistinį darbą, naiviai tikėdamasis, kad galėsiu laisvai rašyti apie šalies negeroves. Būti žurnalistu Birmoje reiškia tiesiogiai prisidėti prie propagandos ir būti visada po didinamuoju valdžios stiklu – kiekvienam straipsniui reikėjo gauti leidimą, jį nuodugniai peržiūrėdavo valdžios atstovai ir tik tada leisdavo arba uždrausdavo publikuoti.

Kai anksčiau kalbėjome, sakei, kad buvai priverstas išeiti iš darbo. Kas nutiko? Rangūne yra vienas rajonas, kurio žemių nori visi, nes tai strategiškai labai patogi vieta įvairiems namų statybos projektams, tačiau joje gyvena neturtingi žmonės. Vieną dieną visą rajoną nusiaubia gaisras ir žmonės iškeldinami į kitą vietą. Vėliau pasirodo, kad toje vietoje jau parengtas projektas naujiems namams ir netrukus po gaisro pradedami darbai. Kiekvienas žurnalistas visame pasaulyje supras, kad tai tikrų tikriausia naujiena, kurią verta aprašyti. Visuomenėje tyliai skambėjo kaltinimai, jog vietovė buvo padegta tyčia, kad čia valdžios ir glaudžiai susijusio verslo sąmokslas, bet aš taip toli nenuėjau. Rašiau apie atmestinai dirbusius gaisrininkus, iškeldintus žmones, stengiausi atspindėti visų pusių nuomonę. Tačiau šitas straipsnis niekad taip ir nebuvo Birmoje išspausdintas. Rašinį išsiunčiau užsienio žiniasklaidai, bet mano kompiuteryje buvo įdiegta sekimo programa – laikraščio vadovai, sužinoję apie straipsnį, atleido mane iš darbo. Nuo tada esu visu etatu dirbantis „Democratic Voice of Burma“ (liet. „Demokratinis Birmos balsas“) korespondentas.

Papasakok apie šią organizaciją plačiau. Žinau, kad apie ją visas pasaulis išgirdo per 2007 metais vykusius protestus, kai organizacija iš šalies slapčia išvežė vaizdajuosčių ir parodė likusiam pasauliui, kas iš tikrųjų vyksta Birmoje. Kaip viskas prasidėjo? Tiesą sakant, iki 2007 metų protestų buvome labiau politiniai aktyvistai, o ne žurnalistai. Iš pradžių leidome laikraštį, vėliau sukūrėme radiją, o dabar turime ir televiziją.

Kaip jūs sugebate dirbti tokiomis sąlygomis, kai viską kontroliuoja valdžia? Sudėtingai (juokiasi). „Demokratinį Birmos balsą“ 1988 metais įsteigė „Studentų armija“, atsiradusi po protestų. Tuomet, nepatenkinti režimu ir valdžia, į gatves išėjo tūkstančiai studentų. Sukilimas buvo žiauriai numalšintas, o dalis protestuotojų pasitraukė į džiungles. Per šiuos įvykius iškilo lyderė – Aung San Suu Kyi. Po poros metų ji atliko labai reikšmingą vaidmenį. 1990 metais valdžia leido pirmus laisvus rinkimus po ilgos pertraukos, o Aung San Suu Kyi vadovaujama Nacionalinė demokratijos lyga surinko 82 procentus rinkėjų balsų ir triuškinama persvara laimėjo rinkimus. Kariniam režimui tai nepatiko, dėl to rinkimų rezultatai buvo anuliuoti, o Aung San Suu Kyi paskirtas namų areštas, jis neatšauktas iki šiol. 1991 metais jai skirta Nobelio Taikos premija, bet apdovanojimų ceremonijoje Norvegijoje pati negalėjo dalyvauti. Norvegija buvo pirmoji šalis, rimtai atkreipusi dėmesį į Birmos problemas. Osle su vietinės valdžios pagalba buvo įsteigtas „Demokratinis Birmos balsas“. Kaip jau sakiau, pradėjome nuo radijo, vėliau paleidome interneto tinklalapį, o nuo 2005 metų transliuojame ir televizijos laidas.

Kaip visa tai veikia? Visi operatoriai su priedanga dirba Birmoje – filmuojame kasdienį gyvenimą, renginius ir kitus svarbius įvykius. Tuomet perduodame vaizdajuostes kurjeriams, o šie jas išneša į Tailandą. Prie pat Birmos sienos esanti mūsų redakcija parengia reportažus, juos sumontuoja, įgarsina ir internetu išsiunčia į Norvegiją. Iš ten esančios buveinės palydovu viskas transliuojama atgal į Birmą. Kasdien parodome po dvi valandas naujų reportažų, o likusį laiką kartojame ankstesnius.

O kaip karinis režimas nesugeba Jūsų cenzūruoti arba uždrausti? Mes naudojame palydovinės transliacijos dažnį, kurio jie negali kontroliuoti. Birmiečiai iš gretimų valstybių nusiperka palydovinius imtuvus, juos kontrabanda įveža į Birmą, sumoka kyšius, kam reikia, ir juos naudoja. Pirmiausia, kad galėtų pažiūrėti futbolą, o kartu ir mūsų programas. Visoje šalyje yra apie 2 milijonus tokių imtuvų, o kiekvienoje šeimoje yra nuo 5 iki 10 narių, kai kuriose vietovėse pažiūrėti televizijos susirenka daugybė žmonių. Spėjame, kad iš viso mus mato apie 10 milijonų žiūrovų kasdien. Iš viso Birmoje gyvena 55 milijonai, tai turime turbūt maždaug 20 procentų  reitingus. Po 2007 metų demonstracijų daugiau žmonių domisi politika ir jie supranta, kad tik mes galime parodyti jiems, kas vyksta iš tikrųjų.

Kai buvau susitikime su tavimi, „Birma UK“ vadovu Marku Farmaneriu ir pabėgėle Zoya Phan, ji sakė nesitikinti, kad per jos gyvenimą Birmoje kas nors pasikeis. Kaip tu manai? Žinai, sunku ką nors pasakyti – keleri metai prieš sugriūnant Berlyno sienai, mažai kas tikėjosi, kad tai kada nors įvyks, tas pats darėsi ir su Sovietų Sąjunga. 2007 ar 2006 metais mes net nežinojom, kas yra Barackas Obama,  netikėjau, kad kada nors juodaodis taps JAV prezidentu. Kiekvienoje politinėje situacijoje svarbiausios yra aplinkybės, ir reikia tik kibirkšties, kad visi birmiečiai vėl išeitų į gatves ir šįkart niekas negalėtų jų sustabdyti.

Visas pasaulis matė, kaip 2007 metais Birmoje į gatves išėjo vienuoliai, o paskui juos – ir paprasti gyventojai, apie tai pasakojama ir filme „Birmos VJ“. Kodėl ši demonstracija, nors ir žiauriai numalšinta, buvo tokia didelė ir masiška? Vienuoliai turi labai stiprią ir gerai organizuotą bendruomenę visoje šalyje. Budizme galioja ir griežta, ir gerai organizuota paklusimo sistema – jeigu aš tapau vienuoliu valanda anksčiau už tave – aš esu laikomas vyresniuoju, ir tu privalai klausyti mano įsakymo. Vienuoliai turi stiprius lyderius, o tai yra labai svarbus dalykas, einant protestuoti į gatves. Be to, slaptiems valdžios agentams tarp jų labai sunku įsiskverbti – vienuoliai kiekvieną įtartiną asmenį apiberdavo klausimais apie religiją ir greit atskirdavo apsimetėlius. Per protestų dienas jie kasdien demaskuodavo po 15–20 tokių valdžios agentų.

Žinai, man atrodo, kad pasaulyje Tibeto ir Birmos laisvės klausimai yra gana skirtingai suvokiami – palaikyti Tibeto išlaisvinimo idėją yra progresyvu, kilniaširdiška ir netgi madinga, o apie Birmą, bent jau viešojoje erdvėje, kalbama daug mažiau. Viskas dėl to, kad mes kovojame su savo valdžia, o Tibetas – su okupantais. Tibeto priešas yra Kinija – komunistinė valstybė, kuri ideologiškai ir istoriškai atrodo atstumianti. Tibeto rėmimas daugeliui yra tiesiog ideologinis sprendimas – ne „už Tibetą“, o „prieš Kiniją“. Be to, gali būti tikras, kad jeigu kovos už laisvą Tibetą, sulauksi ir daugiau žiniasklaidos dėmesio.

Ankstesniuose pokalbiuose minėjai, kad šalį valdantys generolai turi ir verslo ryšių su Vakarais. Taip. Birma iš tikrųjų nėra tokia skurdi šalis, kokia ją pavertė valdžia – mes turime nemažai gamtinių išteklių. Birma yra pagrindinė regiono dujų eksportuotoja – parduodame jų Kinijai, Prancūzijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Todėl kai kitos valstybės, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, pradeda kelti ekonominių sankcijų Birmai klausimus, prancūzai iškart juos bando stabdyti, nes į mūsų šalį yra investavę labai daug pinigų ir tos investicijos duoda nemažą pelną. Birmoje yra daugybė brangakmenių – apie 90 procentų viso pasaulio rubinų yra iš čia, turime nemažai nefrito ir perlų. Bet visas pelnas nusėda generolų kišenėse, žmonėms beveik nieko nelieka.

Girdėjau, kad Birmai netaikomas ginklų embargas. Vakarų valstybės gali parduoti ginklų Birmai? Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Kinija juos net dovanoja (juokiasi)! O vėliau kariuomenė juos nukreipia prieš Birmos piliečius. Mūsų kariuomenė yra didžiausia ir galingiausia visoje Pietryčių Azijoje, nors niekas greičiausiai ir neketina mūsų pulti. Pagal mano turimą informaciją kariuomenė stato didžiules požemines būstines prie sienos su Tailandu. Visos jos sujungtos šviesolaidiniais kabeliais, būstinėse yra tiek maisto ir visų komunikacijų, kad neišeidami į paviršių tūkstantis kareivių jose galėtų praleisti ištisus aštuonis mėnesius. Iš kur pinigai? Žinoma, kad iš prekybos gamtos ištekliais. Mes gauname iš užsienio šalių ir humanitarinės pagalbos, bet ją savinasi valdžia. Užsienio valstybės visiškai ramia sąžine investuoja į Birmą, nors puikiai žino, kam tie pinigai naudojami. Indija, Kinija, Australija – jos kiša čia didelius pinigus ir „draugauja“ su generolais. Iš tikrųjų čia net ne ekonominis ir net ne politinis klausimas – čia moralinis klausimas. Šalis privalo turėti tvirtus etinius ir vertybinius pagrindus ir nebendradarbiauti su nusikalstamais režimais. Dėl to ir atvykau čia – susitikti su Lietuvos žmonėmis ir papasakoti, kas iš tikrųjų vyksta Birmoje.

Gerai, Džošua, paskutinis klausimas. Ko, tavo nuomone, dabar reiktų Birmai? Labai paprasta. Reikia tik dviejų dalykų – išlaisvinti politinius kalinius ir surengti laisvus rinkimus. Ir, žinoma, po jų gerbti tautos valią. Toliau mes susitvarkysim.Daugiau panašių straipsnių rasite "Verslo klasėje" —  žurnale mąstantiems ir smalsiems žmonėms, kurie brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vilniaus garbės piliečiu paskelbtas kunigas Julius Sasnauskas

Vilniaus Tarybos nariai išrinko miesto garbės pilietį – šiemet juo tapo vilnietis kunigas Julius Sasnauskas:...

Laisvalaikis
2020.01.22
Didžioji Britanija ir JAV saugos „Titaniko“ nuolaužas

Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos pasirašė sutartį, kuria siekiama nuo gelmių turistų daromos žalos...

Laisvalaikis
2020.01.21
Daugiausia naujų dangoraižių pernai pasistatė kinai

Per 2019-uosius pasaulyje iškilo 129 įspūdingi dangoraižiai, suskaičiavo JAV ne pelno organizacija „The...

Laisvalaikis
2020.01.21
Autorių teisių gynėjai reikalauja stabdyti „Payseros“ paslaugų teikimą „Filmai.in“ 4

Autorių teisių gynimo asociacijos kreipėsi į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, LRTK ir Kultūros ministeriją...

Rinkodara
2020.01.21
Įvardijo pasaulio miestus, kuriuose gyventi prašmatniai brangiausia

Anot šveicarų privačios bankininkystė kompanijos „Julius Baer Group“ pasaulinės gerovės apžvalgos „Global...

Laisvalaikis
2020.01.20
„Kino pavasario“ vadovybėje – pokyčiai

Keičiasi tarptautinio Vilniaus kino festivalio „Kino pavasaris“ vadovybė. Vykdomojo festivalio direktoriaus...

Vadyba
2020.01.20
Iliustruotoji istorija: vokiečių Liuftvafės pradžia – SSRS bazėse Premium 2

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, nugalėjusios valstybės susitarė sunaikinti Vokietijos oro pajėgas.

Laisvalaikis
2020.01.19
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19
Iliustruotoji istorija: paskutinės Pompėjų dienos Premium

Pompėjai sustingo po pelenų ir pemzos akmenų sluoksniu, kai 79 m. po Kr. išsiveržė Vezuvijaus ugnikalnis,...

Laisvalaikis
2020.01.18
Kolumbijos lietuvis P. Yamin-Slotkus: žmogaus elgesį keičia informacija, ne draudimai Premium

Kolumbijos lietuvis Paulius Yamin-Slotkus, antropologas, elgesio pokyčių tyrinėtojas, įsitikinęs, jog daugybę...

Laisvalaikis
2020.01.18
Vilniaus senamiestyje kuriamas „Senatorių pasažas“ Premium 5

Restoranų verslo padangėje jau senokai sklando kalbos, jog iš viešbučio „Pacai“ restoranų su visa komanda...

Laisvalaikis
2020.01.17
Vilnius planuoja naują skverą Stoties rajone 2

Vilniaus savivaldybė paskelbė besirengianti visiškai atnaujinti iki šiol apleistą ir nenaudojamą, tačiau...

Laisvalaikis
2020.01.15
Kultūros ministerija nori ketvirtos viceministro pareigybės

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei steigti ketvirtojo viceministro pareigybę – jis būtų atsakingas už...

Laisvalaikis
2020.01.14
Filipinuose išsiveržęs ugnikalnis stabdo Manilos oro uosto darbą

Gyvybę sekmadienį pradėjęs rodyti Taalio ugnikalnis Filipinuose įsismarkavo ir ėmė spjaudyti lava. CNN...

Laisvalaikis
2020.01.13
Tarp meilės ir neapykantos: kaip pasaulis vertina D. Trumpą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pačiose Valstijose vertinamas labai prieštaringai. Nauja nepriklausomo...

Laisvalaikis
2020.01.13
Iliustruotoji istorija: Didysis Benas Premium

1834 m. Didžiosios Britanijos parlamente kilęs didelis gaisras atvėrė kelią žymiojo Londono bokšto – Didžiojo...

Laisvalaikis
2020.01.12
Influencerių rinkodara: nuo Makaliaus iki A. Tapino 1

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Inspired UM“ nuomonės formuotojų tyrimas rodo, kad populiariausios temos,...

Rinkodara
2020.01.12
Iliustruotoji istorija: karas ir technologijų šuolis Premium

Kai Pirmojo pasaulinio karo šūviai apkasuose galop nutilo, į pasaulį atėjo daugybė svarbių išradimų,...

Laisvalaikis
2020.01.12
Penkios milijardierių sėkmės pamokos Premium

Svetainė CNBC skaičiuoja, jog 2019-aisias pasaulyje buvo apie 2.604 milijardierių, t. y. apie 0.0002%...

Laisvalaikis
2020.01.12
Architektas A. Gučas: kažin, ar Vilnius dabar patektų į UNESCO sąrašą Premium 6

2019 m. gruodį sukako 25-eri metai, kai Vilniaus istorinis centras, pirmasis objektas Baltijos šalyse, buvo...

Laisvalaikis
2020.01.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau