Lietuva aklai pasiduoda Europos Komisijos spaudimui

Publikuota: 2009-05-21
Atnaujinta 2015-06-03 16:35

Ir taip sunki Lietuvos ekonomikos būklė gali dar pablogėti, jei Lietuvos vyriausybė ir toliau tik aklai vykdys Europos Komisijos nurodymus, o ne gins valstybės interesus. Tuo įsitikinęs Europos Parlamento narys, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vicepirmininkas Gintaras Didžiokas.

„Praėjusią savaitę pradėdama perviršinio deficito procedūrą, Europos Komisija neatsižvelgė į dabartinius ekonomikos rodiklius ir priežastis, o rėmėsi 2008 metų duomenimis. Tuo tarpu ES Stabilumo ir augimo paktas, kuriuo savo poziciją grindžia Europos Komisija, numato, kad atsižvelgiant į ekonomines sąlygas galima taikyti išimtis dėl biudžeto deficito perviršijimo“, – sako G.Didžiokas.

Normal 0 false false false MicrosoftInternetExplorer4 Ir taip sunki Lietuvos ekonomikos būklė gali dar pablogėti, jei Lietuvos vyriausybė ir toliau tik aklai vykdys Europos Komisijos nurodymus, o ne gins valstybės interesus. Tuo įsitikinęs Europos Parlamento narys, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vicepirmininkas Gintaras Didžiokas. bdquo;Praėjusią savaitę pradėdama pervir scaron;inio deficito procedūrą, Europos Komisija neatsižvelgė į dabartinius ekonomikos rodiklius ir priežastis, o rėmėsi 2008 metų duomenimis. Tuo tarpu ES Stabilumo ir augimo paktas, kuriuo savo poziciją grindžia Europos Komisija, numato, kad atsižvelgiant į ekonomines sąlygas galima taikyti i scaron;imtis dėl biudžeto deficito pervir scaron;ijimo ldquo;, ndash; sako G.Didžiokas. Europos Komisija (EK) konstatavo, kad Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas pernai siekė 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir vir scaron;ijo Stabilumo ir augimo pakte numatytą 3 proc. BVP ribą. Pasak EK, Lietuvos fiskalinis deficitas pernai buvo gana artimas bazinei ribai, tačiau jo negalima laikyti i scaron;imtiniu ir laikinu. EK prane scaron;ime sakoma, kad Lietuvos fiskalinės padėties pablogėjimą pernai daugiausia lėmė į ekspansinė fiskalinė politika ir, kiek mažesniu mastu, mažesnės biudžeto pajamos, kurioms įtakos turėjo ūkio plėtros lėtėjimas antrąjį pusmetį. Nepaisant ekonomikos lėtėjimo, Lietuvos BVP pernai dar augo 3 proc., todėl 3 proc. BVP fiskalinio deficito ribos vir scaron;ijimas negali būti laikomas i scaron;imtiniu. Atsižvelgiant į EK pavasario prognozes, kuriose pateikti deficito 2009 ir 2010 metais įverčiai, biudžeto deficito pervir scaron;is negali būti laikomas laikinu. bdquo;Akivaizdu, kad tai požiūrio ir Pakto straipsnių traktavimo reikalas. Paktas nebuvo kuriamas krizės akivaizdoje. Todėl skaityti Pakto paraidžiui scaron;iuo metu nėra teisinga. 2005 m. patikslintame Pakte nustatyta, kad teikiant rekomendacijas dėl koregavimo tempo galima atsižvelgti į ekonomikos būklę. Mano supratimu, tai yra galimybė pažvelgti giliau ir net įvertinti i scaron;orines priežastis bei tam tikrų įvykių padarinius. Lietuvos BVP augimas scaron;iais metais jau yra neigiamas, ir tai ndash; dar vienas argumentas ldquo;, ndash; tvirtina G.Didžiokas. Apie būtinybę, kad Stabilumo ir augimo paktas būtų taikomas lanksčiai praėjusią savaitę kalbėjo ir Europos Komisijos narys Joaquinas Almunia, atsakingas už ekonomikos ir pinigų politiką. bdquo;Labai svarbu, kad Stabilumo ir augimo paktas būtų taikomas lanksčiai ndash; tokia galimybė buvo numatyta 2005 m. ndash; ir kad būtų kuriamas koregavimo planas, skirtas deficitui laiku i scaron;taisyti ir skolai sumažinti. Tai svarbiausia siekiant i scaron;laikyti valstybės finansų tvarumą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu ldquo;, ndash; sakė J.Almunia. G.Didžioko teigimu, Europos Komisija, pateikdama savo prognozes ir siųsdama įvairius perspėjimus, darė spaudimą nacionalinėms vyriausybėms. Tai galėjo paveikti Lietuvos vyriausybę patvirtinti veiksmus, kurie ne tik kad nepadėjo, bet dar labiau pakenkė scaron;alies ekonomikai ir padėtį tik pablogino. Pasak europarlamentaro, jei Lietuvos vyriausybė, bijodama EK, toliau tik aklai ribos biudžeto i scaron;laidas, neatsižvelgdama į didėjantį nedarbą, krintančia gamybą, pardavimų apimtis bei vartojimą, scaron;alies ekonomika smuks į dar gilesnę duobę. bdquo;Lietuvos valdžia turi ai scaron;kiai pasakyti Europos Komisijai, kad ekonominį nuosmukį sukėlė ne Lietuva, ne Lietuvos bankai bankrutavo, ne Lietuvos žmonės lobo i scaron; finansinių burbulų. Krizė atėjo i scaron; Vakarų. Lietuva, jos ekonomika ir žmonės labai skaudžiai nukentėjo, bet nėra atsakingi už tai. Todėl mums reikia ne priekai scaron;tų ar spaudimo, bet didesnės pagalbos ir naujų instrumentų. Turime teisę patys pasirinkti tinkamiausią kelią i scaron;bristi i scaron; sunkmečio, o ne aklai vadovautis Briuselio instrukcijomis ldquo;, ndash; sako G.Didžiokas. Jo teigimu Lietuvos valdžia privalo apsiginkluoti argumentais ir kovoti už Lietuvos interesus, kalbėtis su Europos komisija bei ie scaron;koti palaikymo Europos Taryboje. bdquo;Jei ji nesiims veiksmų ir negins mūsų interesų, smarkiai kris pasitikėjimas Europos Sąjunga. O turint mintyje artėjančius Europos Parlamento rinkimus, tai gali būti ypač žalinga, ndash; sako G.Didžiokas. ndash; Jei vyriausybė nesikreips su savo pozicija į EK, tą darys Europos Parlamento nariai ldquo;.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau