Į konkurencingumą – per inovacijas

Publikuota: 2009-05-21
Atnaujinta 2015-06-03 16:41
VŽ redakcijos nuomonė.
VŽ redakcijos nuomonė.
 

Lietuva turi atsisėsti ant didelės pridėtinės vertės kėdės – konstatuoja „Ernst amp; Young“ konsultantai, pristatydami du strateginius tyrimus apie tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą (TUI) ir eksporto skatinimą.

Padėtis su TUI Lietuvoje iš tiesų nekokia – pastaraisiais metais investicijų vis mažėjo, apie reiškinio priežastis ir pasekmes rašyta jau ne kartą. Sulėtėjo ir šalies eksportas, jam koją, žinia, kyštelėjo pasaulinė ekonomikos krizė. Eksporto rinkos susitraukė, o dar dėl kiek kvėpuojančiųjų varžosi kas gali. Rinkos analitikai pabrėžia, kad metas, kai Lietuva galėjo konkuruoti žema kaina, praėjo, todėl vienintelis raktas į konkurencingumą dabar ir ateityje – didelę pridedamąją vertę sukuriantys sprendimai.Tokio tikslo mėgina siekti Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) vienijamos įmonės, kurios eksportuoja apie 70% produkcijos. Vaclovas Šleinota, asociacijos prezidentas, teigia, kad šios šakos bendrovės gerai vertina savo konkurencingumą, todėl į ateitį jau gali žvelgti optimistiškai.Tai – šiokia tokia nauja gaida bendrame gana pesimistiniame šalies pramonės fone. Nors asociacijos įmonių apyvarta metų pradžioje krito 30%, kai kurios jau pastebi augimą ir rikiuoja užmegztus kontaktus bei naujus užsakymus. Itin gausų derlių jos surinko prieš mėnesį vykusioje parodoje Hanoveryje. Inžinerinė pramonė pirmųjų atsigavimo požymių laukia visame pasaulyje – ypač svarbiu prioritetu ji laikoma Europoje. Lietuvos bendrovės, iki šiol daugiausia dirbusios su užsakovais iš užsienio subrangos principu, dabar gręžiasi į savo produktų kūrimą. Tačiau tam vien įmonių entuziazmo ir pastangų nepakanka.Pramonei reikalingas tarpininkas tarp gamybos ir mokslo – technologiniai centrai, o jų taip ir neįkurta. Smulkios Lietuvos įmonės neturi tam lėšų. LINPRA vadovas sako, kad daugelyje Vakarų Europos šalių valdžia prisideda prie tokių centrų finansavimo. „Pažiūrėkite, ar Lietuvoje yra palanki dirva inovacijoms, mokslo pasiekimų diegimui į pramonę – būtent kuriant naujus produktus. Ar yra priimti atitinkami įstatymai, numatyti reikalingi sprendimai? Nieko nėra“, – apgailestauja p. Šleinota. Net ir ES struktūriniai fondai ne ką gelbsti – būtent dėl per ilgo sprendimų termino.„Pusę metų ar net metus sprendžiama, skirti paramą ar ne. Kažkoks absurdas – tarkim, sukūrėm naują produktą, o gamybos pradėti negalime, nes mano inžinieriai turi laukti metus, kol paaiškės, ar gausim tą paramą“, – stebisi jis. Tačiau dėl teisybės priduria, kad bendrą supratimą ir Ūkio ministerijoje, ir pokalbiuose su premjeru inžinerinės pramonės įmonių vadovai jau radę. Jie mano, kad kartu su valdžia reikėtų kurti rizikos fondą, nes mokslo tiriamieji darbai ir naujų produktų kūryba – itin rizikingas dalykas. Iki šiol Lietuvoje tą darė viena kita įmonė, tad visai šakai – tai nesuarti, o kartu ir neprognozuojami dirvonai. Iki galutinio rezultato kelias netrumpas, neretai – duobėtas.VŽ mano, kad valdžios paskatinimas galėtų ir turėtų palengvinti šiai pramonei įveikti nelengvą, tačiau perspektyvų inovacijų kelią, nes tik jis veda į rytojų.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau