Interviu su Rimantu Stanikūnu

Publikuota: 2009-02-13
Atnaujinta 2015-06-08 17:41

Turite klausimų apie konkurencijos problemas Lietuvoje? Vasario 17 d. 13 val. VZ.LT redakcijoje lankysis Rimantas Stanikūnas, Konkurencijos tarybos pirmininkas, ir atsakys į portalo lankytojų klausimus. Juos užduoti galite jau dabar.

Ar Alma Litera nepažeidė įstatymų savo "Didžiąjame žaidime" asmeniškai kreipdamasi į kiekvieną dalyvį, žadėdama jam didelis prizus. Neaišku kam ir kodėl jie buvo įteikti. Matyt, jų tarpe buvo ir "mirusios dūšios". (Algirdas)  Pagal vartotojo klausimą galima spręsti, kad „Alma Litera“ siūlė dalyvauti „Didžiajame žaidime“ ir laimėti didelį prizą, tačiau neaišku, ar prizai buvo laimėti, ir ar iš viso jie buvo kam nors įteikti. Siūlymą dalyvauti konkurse ar gauti prizą, bet neduodant nurodytų prizų ar jų atitikmenų, draudžia nuo 2008 m. vasario mėnesio įsigaliojęs Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, už tokius pažeidimus numatantis pinigines sankcijas. Konkurencijos taryba šiuo metu nagrinėja ne „Alma Litera“, bet kito ūkio subjekto pasiūlymą dalyvauti „Didžiajame žaidime – 7“ ir laimėti prizus bei įsigyti išskirtinį leidinį „1001 naminis vaistas“. Savo ruožtu, šio žaidimo organizavimo aplinkybes nagrinėja ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Kodėl Lietuvoje siaučia mono (oligo-)polijos ir kodėl Jūsų taryba miega? (skeptikas) Viskas suplakta į vieną klausimą. Gal reikia nuo pradžių pasiaiškinti ir atskirti, kas yra monopolijos, kas yra oligopolijos. Monopolijos yra, kai yra vienas gamintojas ar paslaugų tiekėjas, kartais jos vadinamos natūraliomis monpolijomis, nes nėra konkurencijos. Tai šitoje vietoje Konkurencijos įstatymas neveikia, nes jis nėra aukštesnis už kitus įstatymus. Čia veikia specializuoti įstatymai, reglamentuojantys elektros, dujų, šildymo, kai kurių telekomo paslaugų veiklą. Šitoje vietoje mes turime vadinamuosius reguliatorius, tai yra Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.  Reguliatoriai pagrįstomis metodikomis reguliuoja monopolijų kainas, pelną ir tam tikra dalimi investicijas. Tai tiek dėl monopolijų. Oligopolija tai yra, kuomet rinkoje yra keli žaidėjai. Lietuvos ekonomikoje tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių faktorių egzistuoja  didelė oligopolinė struktūra, dauguma ūkio šakų turi kelis paslaugų arba produkcijos gamintojus. Šitose šakose yra skirtinga konkurencija. Pavyzdžiui, mobilios telekomunikacijos, kurioje yra trys žaidėjai: Omnitel, Bitė ir TELE2. Mes kaip vartotojai jaučiame didelę konkurenciją šitose rinkose, bet yra ir atvirkščiai. Yra tokių oligopolinių struktūrų, kuriose yra menka konkurencija, tai pavyzdžiui AB "Mažeikių nafta", kuri parduoda perdirbtus naftos produktus Lietuvos rinkai ir užima joje vidutiniškai apie 95% rinkos. O mūsų kaimyninėse šalyse MN rinkos dalis yra kur kas mažesnė. Latvijoje - apie 50%, Estijoje apie 40%. Konkurencijos taryba ne kartą yra taikiusi sankcijas MN įmonei už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.  Dėl paskutinės 32 mln. Lt baudos tebevyksta teisiniai ginčai. MN sumokėjo baudą nesibaigus teisminiams ginčams, o baudą reikia sumokėti tik pasibaigus procesui. Teismas paprašė mūsų tyrimą papildyti, ką dabar ir daro KT specialistai. Sankcija, bauda - tai yra atgrasinimo priemonė. Bet tai nėra pakankama priemonė, kad rinkoje atsirastų konkurencija. Mes ne kartą siūlėme tie Ūkio ministerijai, tiek vyriausybei sudaryti sąlygas konkurencijai , tai yra importuojamai naftos produktų konkurencijai.  Konkurencija turi būti kuriama iš vien tiek ministerijų, tiek vyriausybės, tiek Seimo, tiek KT.

Ka Jusu taryba gali pagelbeti, sprendziant mazo galingumo atsinaujinanciu energijos saltiniu jegaines pajungiant i VST skirstomaji tinkla tikslu parduoti generuojama energija? Kaip monopoline struktura, VST akivaizdziai blokuoja kitu energijos gamintoju pajungimus i tinkla, nustatydama pasakiskai brangias salygas del pajungimo vietos, apskaitos ir kontroles. Vokietijoje bet kuris stogas su saules baterijomis, ar nedidelio galingumo vejo jegaine jungiama per atskira atiduodamos energijos skaitliuka tiesiog ten pat, kur yra paimamos energijos skaitliukas, parametru kontrole vyksta per elementariausia modema, ir net pats maziausias svarios energijos gamintojas parduoda i tinkla savo energija uz zenkliai geresne kaina, nei jam kainuoja is tinklo paimama energija. Pas mus kazkodel VST viska ispucia i kolosalia problema, prisigalvoja visokiu kastu, kad tik tam mazam gamintojui neapsimoketu vystyti savo projekta. Valdzia deklaruoja alternatyvios ir svarios energetikos vystyma, bet realiai nieko padaryti negali, nes sedi monopolistu kiseneje? (aliaktra) Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (šiuo atveju – elektros tinklų) tvarką reglamentuoja LR ūkio ministro 2002-09-17 įsakymu Nr.326 patvirtintos taisyklės, kurių 51 punkte nurodyta, kad „Dėl operatoriaus veiklos ar neveikimo sprendžiant vartotojų ir gamintojų energetikos objektų prijungimo klausimus“ nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Konkurencijos taryba nagrinėja konkrečius skundus dėl skirtingų konkurencijos sąlygų sudarymo (diskriminacijos) atskirų ūkio subjektų atžvilgiu.

kodėl š.m sausio 1 d visose be išimties degalinėse pakilo kaina ir kaina kilo vienodai juk mažeikiu nafta su nauju akcizu ta parą dar nespėjo parduoti nė lašo kuro? (audrius) KT nuolat stebi padėtį automobilių degalų rinkoje. Šiose rinkose galimos dvi Konkurencijos įstatymo pažeidimo kategorijos - draudžiami susitarimai ir piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Šiuo metu KT kaip tik atlieka tyrimą dėl piktnaudžiavimo padėtimi AB "Mažeikių nafta" atžvilgiu. Tyrimo metu taip pat bus nagrinėjama padėtis ir degalų mažmeninėse rinkose. Šios rinkos yra liberalizuotos ir mažai koncentruotos, todėl nė vienas šių rinkų dalyvis neužima dominuojančios padėties, o kalbant apie galimus draudžiamus susitarimus tarp atskirų ūkio subjektų, prekiaujančių degalais, pasakytina, jeigu jie tartųsi dėl kainų, jie tarpusavyje turėtų nekonkuruoti, - tuo tarpu turimi duomenys rodo, kad tarp jų vyksta įtempta konkurencija. Atsakant į konkretų klausimą, negalima sutikti su Jūsų teiginiu, - faktiniai duomenys rodo, kad degalų kainos sausio 1 dieną atskirose degalinėse skyrėsi. Kalbant apie akcizo mokestį, reikia įvertinti ir tai, kad pagal Akcizų įstatymą, akcizas yra nustatomas akciziniame sandėlyje. Degalų akcizinius sandėlius Lietuvoje turi ne vien "Mažeikių nafta", bet ir "Lukoil - Batlija", "Statoil- Lietuva" ir kai kurie kiti didmenininkai, todėl sausio 1 dieną perpilant degalus iš akcizinio sandėlio į degalines, jau buvo įvertintas naujas akcizo mokestis.

Ar prekybos tinklų reikalavimai tiekėjams nustatyti "bazines" kainas produktams ir užtikrinti, kad rinkoje jos nekainuos mažiau nėra konkurencijos pažeidimas? Jei pavyzdžiui (hipotetinis variantas) Norfa prekiaus pigiau nei Maxima Ariel milteliais, Maxima tuos miltelius išmes iš savo tinklo nes neuždirbds pageidaujamos maržos prekiaudama tokia kaina kaip Norfoje. Tiekėjas aišku nesuinteresuotas tokia situacija. (DT) Atskiros sutarčių sąlygos tarp mažmenininkų ir tiekėjų, kuriomis reikalaujama iš tiekėjų įvairių nuolaidų, taip pat ir užtikrinti „bazines“ kainas, gali būti laikomos „neteisingomis“, „nesąžiningomis“ ir pan. Tačiau iš esmės tai liečia dviejų nelygių prekybos partnerių, turinčių nevienodą derybinę galią, santykius, o ne konkurenciją kaip procesą. Konkurencijos teisės pažeidimui nustatyti nepakanka konstatuoti, kad nesąžiningos tiekimo sąlygos prieštarauja sąžiningai verslo praktikai. Įrodinėjant, kad nesąžiningos sąlygos pažeidžia konkurencijos teisės normas, būtina įrodyti, kad tokiu elgesiu buvo siekiama išstumti iš rinkos konkurentus arba sudaryti įėjimo į rinką kliūtis ar kitokiu būdu riboti konkurenciją. Netgi nustačius, kad įmonių veiksmai riboja ar gali riboti konkurenciją, būtina įrodyti, kad ūkio subjektas, atliekantis konkurenciją ribojančius veiksmus, užima atitinkamoje rinkoje dominuojančią padėtį.

Klausimas apie klaidinančios reklamos naudojimą kaip draudžiamus nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Kiek Konkurencijos taryba per visą savo veiklos laikotarpį tyrė tokių atvejų - kad būtų tiriama ne vien tik galimai klaidinanti reklama, bet ir jos poveikis sąžiningai konkurencijai? Ar buvo kuriems nors rinkos dalyviams pritaikytos sankcijos dėl Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 7 p. pažeidimo? Ačiū už atsakymą. (Rasa) Iš tiesų, Konkurencijos įstatymas klaidinančią reklamą priskiria prie nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir 16 straipsnis draudžia ją naudoti. Tačiau, būtina pažymėti, kad reikalavimus reklamos naudojimui, reklaminės veiklos subjektų atsakomybę bei reklamos naudojimo kontrolės teisinius pagrindus nustato specialus teisės aktas - Reklamos įstatymas, todėl Konkurencijos taryba, kontroliuodama klaidinančios reklamos naudojimą, taiko Reklamos įstatyme nustatytus reikalavimus jos naudojimui ir už pažeidimus taiko Reklamos įstatyme numatytas sankcijas.

Itikinkite mane, kad pagrindinis Konkurencijos tarybos darbas nera issisukineti nuo darbo. Ka reiksmingo nuveikete tarkime per 2008 m.? Antras klausimas: kodel issisukinejote nuo sprendimo del LEO LT priemimo? Bijojote atsakomybes, kad leidote jungtis, ar kad neleidote? (marusia) 2008 m. Konkurencijos taryba priėmė daugiau kaip 200 nutarimų, susijusių su Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymu bei dėl klaidinančios reklamos. Tirta palyginti nemažai- dešimt atvejų dėl galimų kartelinių susitarimų, kai kuriuos iš šių tyrimų baigus ir nustačius pažeidimus priimti trys nutarimai bei vien dėl draudžiamų susitarimų ūkio subjektams skirta beveik 2,5 mln. Lt baudų. Iš viso 2008 m. skirta beveik 3 mln. Lt baudų. O 2009 m. jau beveik 490.000 Lt. Vykdyti septyni tyrimai dėl galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi; devyniais atvejais konstatuota, kad Konkurencijos įstatymo reikalavimus savo veiksmais pažeidė valstybės valdymo ir savivaldos institucijos. Išnagrinėti 54 atvejai dėl ūkio subjektų vykdytos koncentracijos. Atliekame vis sudėtingesnius tyrimus, nes kai kurie jų tiesiogiai susiję su Europos Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymu – 2008 m. buvo baigti du tyrimai, kuriuose pripažinta, kad buvo pažeisti ne tik Konkurencijos įstatymo, bet ir EB steigimo sutartie s81 ir 82 straipsnių reikalavimai. 2009 m. pradėjome 8 naujus tyrimus. Priimti penki nutarimai dėl baigtų tyrimų. Vienas iš šiemet baigtų tyrimų – dėl kartelinio susitarimo atliekų tvarkymo rinkoje. Atsakant į antrą klausimo dalį reikėtų paminėti, kad KĮ 2 str. yra nurodyta, kad Konkurencijos įstatymas netaikomas, kai priimami įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims. Todėl Konkurencijos taryba nenagrinėjo ir nedavė leidimo koncentracijai Williams International Co privatizuojant AB „Mažeikių nafta“, Seime priimant įstatymą dėl LEO LT, AB steigimo.

Ar Jusu tarnyba tiria atvejus, kai krentant naftos pasaulinems kainoms, kuro kaina Lietuvos degalinese juda priesinga kryptimi? Ir kokiu veiksmu imates .. ? Ar yra degaliniu , kurioms buvo pritaikytos sankcijos del susitarimu del kainu? Juk net tyrimo nereikia , matyti,kad kainos neatitinka realiju. (bazi) Neteisinga būtų tiesiogiai susieti žalios naftos kainas su degalų kainomis degalinėse. Bendros tendencijos išlieka – tolydžio mažėjant žaliavos kainai neišvengiamai mažėja ir degalinių parduodamų degalų kainos, tačiau visas technologinis procesas yra daugiapakopis ir sudėtingas, susijęs su finansine rizika. Parduodamų degalų kainos Lietuvoje struktūros analizė ir Lietuvos degalinių parduodamų degalų kainų palyginimas su kitų ES šalių mažmeninėmis kainomis, leidžia daryti išvadą, kad Lietuvoje parduodami degalai, atskaičiavus mokesčius viršija ES vidurkį, o pagrindinė to priežastis – aukšta vietinio gamintojo kaina. „Mažeikių naftos“ degalai vidaus rinkoje viršija 90 procentų rinkos dalies, tuo tarpu Latvijoje jos dalis sudaro iki 50, o Estijoje – apie trečdalį. KT nuolat teikia pasiūlymus ir pasisako už tai, kad „Mažeikių naftai“ būtina sudaryti konkurenciją visokeriopai skatinant šviesių naftos produktų importą. Dėl klausimo antros dalies – atsakyta ankstesniuose atsakymuose. Pažymėsiu tik tą faktą, kad kai kurios degalinės balansuoja ant bankroto ribos, o vidutinis degalinių antkainis 7-8 procentai nuo degalų kainos tikrai nėra „grobuoniškas“. Norėtųsi akcentuoti, kad vertinant žaliavos ir degalų kainų tendencijas, Lietuva neišsiskiria iš kitų šalių. Pats produktas yra labai jautrus ir priklauso nuo daugelio išorinių faktorių. Trumpai tariant – degalinė negali ir neprivalo  nustatyti degalų kainas pagal tos dienos žalios naftos  kainų pasaulinėse biržose  pokyčius.

Sveiki, turiu du klausimus: 1. Kokių kyšių ir/ar kitų priemonių esate užburti, jog degalinių tinklai savivaliauja kiekvieną kartą prisidengdami visiškai neargumentuotais pretekstais, kaip pvz.: a) Akcizo degalams pakėlimas (nuo 2009 m.), po kurio akimirksniu sausio 1 d. buvo pakeltos kuro kainos? Juk likučiai (beje, apskaitomi FIFO būdu) turėjo būti išparduoti pagal FAKTINĮ akcizą, pagal kurį buvo įvežti (kaip, beje, buvo išparduoti alkoholinių gėrimų likučiai – prekybos centrai ir kiti prekiautojai alkoholiu nedrįso to padaryti, nors jų pardavimai lyginant su naftos produktais yra gerokai menkesni), b) Ateities sandorių rinkoje pakilus naftos kainai - Tai yra vienas absurdiškiausių pasiteisinimų koks gali būti - bent truputį suvokdamas finansinių instrumentų rinkas, žmogus puikiai supranta, kad tai manipuliavimas skaičiais, kurie byloja TIK TAI, kad kainos, mokamos už naftą, kuri bus pristatyta ATEITYJE, yra akimirksniu pritaikomos DABARTINĖMS kuro kainoms, kuris DEJA yra perdirbamas vis dar pigios naftos likučiais. Tačiau pažvelkime į tai, kas atsitinka, kai naftos kaina nuo 147 dolerių už barelį aukštumų krenta iki 30 dolerių - ar degalinių tinklai atitinkamai (ar nors grubiai panašiai) elgiasi su kainomis? Atsakymas - NE! Taigi kyla klausimas, ar tai tiesiog Jūsų vadovaujamos institucijos užmerktos (papirktos, išsigandusios ar kaip bepavadinsi) akys, kurios nenori matyti karčios tiesos, kaip naftos monopolistai naudojasi savo pozicija? 2. Kaip paaiškinsite lenkų koncerno Orlen šantažą, kurio pagrindas buvo Klaipėdos naftos ir likusio Mažeikių naftos akcijų paketo (turimo valstybės) pardavimas, kurio nepatenkinus bus mažinami etatai ir ženkliai mažinamos sąnaudos AB „Mažeikių nafta“? Ar vėl užmerksite akis ir leisite lenkams vykdyti tiesioginį šantažą, kurio tikslas atimti vieną iš pelningiausių ir itin didelę įtaką Lietuvos ūkio gerovei darančią bendrovę? Iš anksto dėkoju už atsakymus ir skirtą dėmesį, linkiu sėkmės darbe. (Taškentas) 2. Dominuojantys ūkio subjektai arba labai populiariai liaudiškai kalbant monopolistai siekia dar labiau įtvirtinti, sustiprinti dominuojančią padėtį, eliminuoti net galimą potencialią konkurenciją. Tai natūralus labai didelę rinkos jėgą turinčių dominuojančių („monopolistų“) elgesys ir jis visiškai nepriklauso nuo to, ar šalies kompanija atitinka eurointegracinius ir transatlantinius kriterijus, ar ne. KT vienareikšmiškai pasisakė prieš PKN Orlen S.A. AB „Klaipėdos nafta“ akcijų įsigijimą, bet kokį dalyvavimą AB „Klaipėdos nafta“ valdyme, todėl, kad AB „Klaipėdos nafta“ buvo įsteigta įvertinus būtinybę organizuoti alternatyvų naftos ir naftos produktų tiekimą. Ši įmonė potencialiai gali organizuoti didmeninę prekybą aprūpinant naftos produktais mažmeninės prekybos degalais tinklus, taip pat ir mažmeniniai prekybos degalais tinklai galėtų importuoti jūros keliu naftos produktus iš kitų Europos naftos perdirbimo įmonių ir tuo pačiu daryti spaudimą AB „Mažeikių nafta“. Be to, AB „Klaipėdos nafta“ naftos produktų saugyklos yra vamzdynais sujungtos su UAB „Krovinių terminalas“, kuris per metus pajėgus eksportuoti arba patiekti į Lietuvos rinką iki 2 mln. tonų naftos produktų. UAB „Krovinių terminalas“ pritaikytas įplaukti „Panamax“ tipo laivams, galintiems atgabenti ar išgabenti iki 100 tūkst. tonų naftos produktų per Klaipėdos uostą. Be to, jeigu būtų uždaryta IAE, padidėtų elektros gamyba Elektrėnų elektrinėje ir tuo pačiu mazuto poreikis, kuris yra gaunamas iš Mažeikių, o taip pat ir per AB „Klaipėdos nafta“. PKN Orlen S.A. tiesiogiai ar per AB „Mažeikių nafta“ įsigijus AB „Klaipėdos nafta“ dar labiau sustiprėtų AB „Mažeikių nafta“ dominavimas energetikos sektoriuje Lietuvoje, įtakojant ir elektros gamybą. Tuo tarpu šiuo metu valstybės turimas mažesnis nei 10 proc. AB „Mažeikių nafta“ akcijų paketas neturi įtakos šios įmonės valdymui.

O kodėl krizės metu monopolitai vistiek turi teisę gauti pelną? Gal šiuo atveju reiktu pagal bendrą situaciją sumažinti pelno maržą? VST dabar gauna maždaug 70 % kasmetinę grąžą nuo investicijų , o kai pakils kainos dvigubai ir bedrabiai bei įmonės nebeišgalės mokėti VST gau garantuotą pelną? (romas) Monopolijas reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Ar galite įvardinti jūsų akim daugiausiai monopolinio/oligopolinio verslo požymių turinčias penkias Lietuvoje dirbančias verslo grupes? (penketukas) Čia reikia išmatuoti, aš nežinau, kaip išmatuoti daugiausia monopolinio/oligopolinio verslo požymių turinčias verslo grupes. Jei sprendžiame užimamą rinkos dalį, tai monopolijos būtų AB "Lietuvos geležinkeliai", AB "Lietuvos dujos", AB "Lietuvos energija", Lietuvos paštas kai kuriose rinkose, AB LEO LT. Oligopolijos: AB "Mažeikių nafta", AB TEO LT,  pieno perdirbimo įmonės, alaus gamintojai ir kt.

Kaip galima paaiškinti KT pozicija netirti bei neriboti Lietuvos cemento, gelžbetonio bei susijusių rinkų, kai pagrindinis rinkos žaidėjas, neabejotiniai užimantis joje dominuončią padėtį, vertukaliai integravo inertinių medžiagų gavybą, cemento, betono bei gelžbetonio gamybą ir tiekimą akivaizdžiai naudodamasis savo dominuojančia padėtimi vienoje iš rinkų. Ar NT burbului sprogus manote, kad tokius žaidėjus kontroliuoti nebėra reikalo (nemanau, kad KT 2002 metų tyrimas turėtų būti traktuojamas kaip adekvati reakcija į tuomet dar besusidarančią padėtį). (Udrelis) Vertikali integracija nėra draudžiama, kol ji nesudaro grėsmių konkurencijai, neįgauna dominuojančios padėties rinkoje. Jeigu yra tokia informacija, kad jie naudojasi tokia padėtimi, prašome informuoti KT ir situacija bus ištirta. Visuomet reikia kontroliuoti padėtį rinkose konkurencijos požiūriu ir mes tą darome.

Ar galima laikyti saziningos konkurencijos pazeidimu mobilaus operatoriaus sudaromas skirtingas verslo salygas naujiems ir seniems verslo partneriams (ne GSM klientams)? Naujiems partneriams daromi apribojimai apsunkina iejima i rinka ir neleidzia pateikti konkurencingu kainu galutiniams paslaugu naudotojams. Sutartys su senais partneriais nepersirasomos, kad salygos butu suvienodintos. (Egle) Į klausimą reikėtų atsakyti plačiau, nes jis tiktų ir bet kokiame kitame ūkio sektoriuje. Jeigu naujokas ateina į rinką, aišku, kad  į jį tiek tiekėjai, tiek konkurentai žiūri nepatikliai. Bet apie kiekvieną sandorį reikėtų kalbėti konkrečiai ir tik įvertinus visas aplinkybes būtų galima konstatuoti apie galimą Konkurencijos įstatymo pažeidimą. Konkurencijos įstatymas sako, kad kas daugiau perka, tas gauna didesnes nuolaidas. Bet jeigu partneris ar vartotojas yra nepatikimas arba nemokus, tuomet reikėtų analizuoti šitą sandorį detaliau.

TEO Lt dirba jūsų sūnus, ar tai nesukelia interesų konflikto (kritikas) Taip. Mano sūnus dirba TEO LT sektoriaus vadovu privačių klientų departamente. Ir jeigu Konkurencijos taryboje bus svarstomas klausimas dėl TEO LT veiksmų atitikimo Konkurencijos įstatymui, tai aš nuo to svarstymo nusišalinsiu, kad nebūtų pažeisti viešieji ir privatūs interesai.

PONE RIMANTAI, noriu išgirsti aiškius argumentus, kodėl nenorite, kad būtų parengtas mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas? Kodėl nenorite, įmonė būtų laikoma užimanti dominuojančią padėtį, jeigu užima 30% (o ne 40%) rinkos? Ačiū. (salota) Kodėl ne? Toks įstatymas galėtų būti, jeigu jis suteiks daugiau skaidrumo šiai rinkai ir tiek tiekėjai, tiek vartotojai turės pakankamai informacijos apie pirkimo - pardavimo sandorius. Dėl dominavimo, išskiriant tiktai mažmeninę prekybą ir tiktai vieną įmonę būtų nesąžininga. Ar tai būtų įstatymas, kuris reglamentuotų sąžiningą prekybą, ar tai būtų savanoriškas prekybos kodeksas, reglamentuojantis santykius tarp tiekėjo ir gamintojo, jis turi garantuoti skaidrumą ir kuo žemesnes kainas vartotojams. Dėl to, kad nereikėtų išskirti atskirą ūkio šaką iš kitų šakų arba atskirą įmolnę iš tos pačios šakos. Visiems turi būti konkurencijos sąlygos ir vienodas barjeras apibrėžiantis dominuojančią padėtį rinkoje. Galima nuleisti dominavimo kartelę iki 30%, bet visiems ūkio subjektams, o ne vienai šakai. Rinkos dalis 30% ar 40%, kuri apibūdina dominavimą rinkoje, yra tik vienas kriterijus, pagal kurį nustatoma, ar įmonė turi didelę rinkos jėgą ir gali daryti lemiamą įtaką rinkoje. Konkurencijos įstatyme numatyta prezumpcija. Gali būti, kad įmonė, turėdama ir 30% rinkos yra dominuojanti savo rinkoje. Gali būti ir atvirkščiai. Įmonė, kuri turi daugiau nei 40% rinkos, ji neužima dominuojančios padėties, nes negali daryti vienpusės lemiamos įtakos rinkai. Kiekvienu atveju advokatai gali įrodinėti vadovaudamiesi vienais arba kitais argumentais.

Ar nemanote, kad tarpbankinėje rinkoje vyrauja karteliniai susitarimai? Kodės Lietuvos valiutai esant prisištai prie euro fiksuotu kursu vis dar yra išlaikomas VILIBOR. Realiai jis turetu būti toks pat kaip ir EURIBOR. Iš bankų sarašo pašalinus vianą iš dalyvių, VILIBOR kitą dieną smuko net 1,3%. Tai leidžia daryti prielaidas, kad VILIBOR yra nustatomas atsižvelgiant tik į bankų pageidavimus, o ne į realias rinkos sąlygas. Kodėl bankams nėra taikomas PVM valiutų savikainai? kodėl verslininkai turi mokėti mokęsčius, o bankai ne? (Tadas) Reikėtų pastebėti, kad Lietuvoje veikia tik dukterinės komercinių bankų įmonės. Jeigu ir vyksta kokie nors susitarimai, tai jie vyksta tarp motininių bankų. Europos Komisija pernai atliko tyrimą ar nėra tarp ES komercinių bankų kokių nors anti konkurencinių susitarimų ir jų nerado. Tik tai pastebėjo problemą, kad vartotojams labai brangu pereiti iš vieno banko į kitą. VILIBOR'as priklauso ne nuo susitarimų tarp bankų, bet nuo centrinio banko politikos (pvz., kai centrinis bankas sumažina bazines palūkanas arba privalomus rezervus ir tuo būdu sukuria "laisvų pinigų", VILIBOR palūkanos arba skolinimosi kaina krinta), įtampos rinkoje, bankų likvidumo rodiklių palaikymo (įskaitant net ir indėlininkų elgesį), einamosios sąskaitos deficito, infliacijos ir daugybės kitų veiksnių.

Ar galėtumėte nurodyti esminius jūsų veiklą apibrėžiančios įstatyminės bazės trūkumus - kokių teisės aktų trūksta, galbūt veikiančius reikėtų keisti? Kiek aktyviai jūsų vadovaujama tarnyba dalyvauja teisėkuros veikloje? (Justinas) Vienas iš efektyvios konkurencijos faktorių yra Konkurencijos tarybos teisės ir nepriklausomybė nuo politikos ir verslo struktūrų įtakos. Pagrindiniai dalykai, kur reikėtų stiprinti konkurencijos įstatymą - tai yra suteikti daugiau teisių tyrėjams: užanstpauduojant patalpas, atliekant dokumentų poėmius, patikrą, turėti teisę atlikti dokumentų poėmius ir privačiuose patalpose ir t.t. Tai yra - stiprinti Konkurencijos įstatymo galias. Dėl veikiančių įstatymų mes visuomet pateikiame atskirom ministerijom pasiūlymus kaip atskiros nuostatos turi atitikti Konkurencijos įstatymą.

Ka manote apie City service pletra Vilniaus mieste ir kaip si pletra kontroliuojama? (City service) Mes nieko nemanome apie "City Service" plėtrą. Konkurencijos įstatymas numato įmonės koncentracijos kontrolę ir kai "City Service" priartės prie konkurencijai grėsmingos padėties, jos plėtra bus sustabdyta. Tai yra, kada kils grėsmė, kad įmonė sukurs arba sustiprins dominuojančią padėtį rinkoje, tada tokia plėtra bus sustabdyta įstatymų nustatyta tvarka.

Ar Jūs, kaip vadovas, esate patenkintas dabartine tarnybos darbuotojų kompetencija. Ar esamas darbo užmokesčio fondas leidžia pritraukti tinkamos kompetencijos specialistus? Kokių pokyčių galima tikėtis tarnyboje atsiliepiant į dabartinės vyriausybės išsikeltą tikslą optimizuoti biurokratinį aparatą? (Justinas) Atsakysiu labai trumpai. Teisminiuose ginčuose su AB "Mažeikių nafta", kuriai atstovauja daugiau nei dešimt advokatų, ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų ES šalių, geriausi konkurencijos teisės advokatai. Jų valandos atlyginimas svyruoja apie 500 EUR, KT teisininkas per mėnesį gauna apie 3.000 Lt po mokesčių. Štai jums ir atsakymas. Aš skaitau paskaitas Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete ir kiek turiu galimybių, pasikviečiu geriausiai mokslus baigusius studentus , kurie per daug neužsilaiko, išeina į advokatų kontoras, išvažiuoja į Briuselį, nes jų kompetencija iš tiesų aukšta.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau