Interviu su Gediminu Žiemeliu

Publikuota: 2009-01-21
Atnaujinta 2015-06-08 17:41

Sakykite, prasau, ar Jus paduosite mane i Teisma, jei mano klausimas Jums nepatiks. (Tadas) Tikrai ne. Pats mėgstu užduoti aštrius klausimus ir esu jų šalininkas. Tik tokio pobūdžio diskusijoje „gimsta“ sprendimas ir tiesa. Tik diskusija turi būti dalykiška, o ne destruktyvi. Visai kita situacija, kai kokia nors interesų grupė, kryptingai pagal iš anksto paruoštą planą skleidžia tam tikrus duomenis. Ir vėl, jeigu tie kryptingai teikiami duomenys yra teisingi, tai tame nėra nieko blogo, tačiau jeigu kryptingai skleidžiami tikrovės neatitinkantys faktai, kurie vėliau lemia bendrą nuomonę ir realiai problemas nukelia „į antrą planą“, tai, mano manymu, jau nusikaltimas.

Kaip sugalvojote Flylal iskaidymo schema? Gal pamatete ja legendiniame filme "Wall Street"? (Mikis) „Iš tos pačios operos“ – „išskaidymo schema“. Nebuvo jokios išskaidymo schemos. „Lietuvos avialinijos“ 2001 – 2005 metais dirbo nuostolingai, vien per 2005 metus patyrė 28 mln. Lt nuostolį. Bendrovėje buvo įmonės struktūriniai padaliniai – departamentai, kurie apsitarnavo save patys, bet galėjo teikti paslaugas ir kitiems. Tačiau neefektyvios ir lėtos valstybinės „Lietuvos avialinijos“ net ir būdamos, tarkim, monopolininkės antžeminio aptarnavimo paslaugų rinkoje Vilniaus oro uoste, paskutinį „išorinį“ klientą prarado 2005.09.01 – t.y. 10 dienų po to, kai perėmėm akcijas (beje, tas klientas buvo „airBaltic“). Technikos departamentas aptarnaudavo vieną kitą trečiųjų šalių lėktuvą, tačiau didinti „išorinių“ klientų skaičiaus neturėjo galimybės, nes neturėjo papildomų angarų, įrengimų, darbuotojų.
Kiek suprantu, „Lietuvos avialinijų“ technikos departamento pajamos iš trečiųjų šalių sudarė 2,5-3 mln. Lt per metus – ir tai buvo tik pajamos, o jokiais būdais ne pelnas. Jie turėjo potencialą, bet, pasikartosiu, be papildomų investicijų verslo „užuomazgos“ neturėjo šansų tapti dideliais ir efektyviais verslais. Mokymų centras buvo apgailėtinas, neturėjo nei įrengimų, nei patalpų ir jį išlaikyti aviakompanijai kainavo daugiau nei 1 mln. Lt per metus. Dar daugiau, buvę LAL darbuotojai, dar iki privatizavimo pradėjo steigti savo įmones, išsinešdami informaciją, patirtį, geriausius specialistus. 2005 metais, jau veikė mokymų bazė „Sabenavita“ (www.sabenavita.lt), kuriai vadovo dar tuo metu dirbančio LAL Skraidymo departamento direktoriaus V. Razgaičio žmona. 2005 metais buvo įsteigta lėktuvo remonto įmonė „Baltic maintenance“ vadovaujama buvusio LAL technikos departamento vieno iš vadovo. I. Gavrilenko, kuri sėkmingai konkuruoja su dabartiniu „„flyLAL“ Technics“. 2003-2005 metais valstybinės „Lietuvos avialinijos“ pardavė ne vieną pastatą ir už gerokai mažesnę kainą, nei panašų turtą pardavė jau privatizuotos „„flyLAL“ Lithuanian Airlines“. Klausimas – tai jeigu reiškiame pretenzijas dabartiniams savininkams, gal tokias pat pretenzijas galima pareikšti ir Susisiekimo ministerijai, kuri prižiūrėjo iki privatizavimo vykusius sandorius?

Ar imanoma kur nors susipazinti su Zia Valdos balansu? Jei ne tai butu idmonu suzinoti kokia yra nuosavybe, kokie isipareigojimai ir kiek trumpalaikiu/ilgalaikiu finansiniu skolu (Anonimas1) Taip. Atsiuskite el. pašto adresą, persiųsiu rytoj.

Sveiki, norėjau pasiteirauti, kodėl jau žinant apie artėjantį bankrotą, flyLAL avialinijos ir toliau pardavinėjo aviabilietus klientams, nors ir buvo aišku, kad skrydžiai nebus vykdomi. Vienas iš Jūsų darinių - BPC travel savaitė prieš flyLAL veiklos sustabdymą aviabilietų nepardavinėjo nei agentūrose, nei savo puslapyje www.skrisk.lt, vadinasi informaciją apie flyLAL finansinę padėtį jie tikrai turėjo. Ačiū. (Zilvinas) Manau, tai nėra tiesa. Kalbas apie galimą nemokumą, manau, skleidė mūsų konkurentai ar kiti suinteresuoti asmenys. Panašų skundą girdėjau iš vienos kelionių agentūros vadovo. Tačiau pats asmeniškai patikrinau šią informaciją, ir ji nepasiteisino. Kad agentūros nepardavinėjo bilietų, negaliu komentuoti, bet tai greičiausiai masinio gando paleidimas, kuris prasidėjo 2008 metų pradžioje.

Laba diena, gerb. Žiemeli. Gal galite pakomentuoti kur dingo Fly-LAL strateginis investuotojas, su kuriuo buvo pasirašytos sutartys (bent jau taip skelbė). Be to, kokiu tikslu lektuvai priklauso ne Fly-LAL? Ka su jais ketinate veikti, jei nebeturite licencijos skrydžiams vykdyti? (Laurynas) „Swiss capital holdings“ mums nepervedė pagal sutartį sutartos paskolos 1  mln. EUR., todėl laikome, kad pačio pirkimo sandėrio įvykdyti nebegalėjome. Naivu, tikėtis, kad taip „išreklamuotą“ įmonę galima pasiūlyti rimtam ir normaliam pirkėjui. Mes iki paskutinio momento tikėjomės, kad Susisiekimo ministerijos vadovybė ištaisys senos vadovybės klaidas ir įtvirtins tas vertybes, kurias deklaruoja savo rinkiminėje programoje. Panašu, kad tikėti politikais, kurie deklaruoja vieną rinkimų programos metu, o elgiasi priešingai jiems pasibaigus, negalima.

p.Žiemeli, pasakykit prašau iš kokių lėšų galėsite išpirkti 2009.06.29 obligacijų emisiją, jei negautumėt refinansavimo? Ar jūs tam pasiruošę? (Labai susirupinęs investuotojas) AWG turto vertė viršija įsipareigojimus daugiau nei 130 mln. Lt. Turime neįkeisto / nerefinansuoto turto daugiau nei 50 mln. Lt. Svarstome  įvairius pasiūlymus, vienas jų daryti „mergeri“ su analogiška didesne įmone. Kol kas dėl „publicity guidelines“ negaliu daugiau kalbėti apie svarstymus. Vienaip ar kitaip, AWG viena iš nedaugelio įmonių nesusijusi su krize Lietuvoje, bendrovės gamybinis potencialas yra didelis ir neišnaudotas, už pieną ir grūdus negauname rinkos kainos, ką siekiame padaryti netrukus. Gamybos kaštai mažėja ir dėl krizės ir dėl dujų kaino kritimo ( dėl ko krenta trąšų kaina).

sakykit, o kokia AVG bendrovės bankroto tikimybė? (Algis) Mažesnė nei apskritai didžiosios dalies kitų Lietuvos įmonių.

Laba diena, kaip vertinate susisiekimo ministro E.Masiulio sprendima negelbeti flyLAL bendroves? Ar nemanot, kad dali atsakomybes pries flyLAL klientus turetu prisiimti butent susisiekimo ministras nes veikla nutraukta butent jo neapgalvotais-neapsvarstytais sprendimais? (Tomas)
Kaip suprantu, kaltininkais visuomenėje dėl „flyLAL“ bankroto esame mes ir asmeniškai aš. Gaila, kad nesugebėjome ir kartais negalėjome tinkamai komunikuoti apie tikrąsias SISTEMINES PROBLEMAS esančias aviacijoje. Gerb. Ministras viešai deklaruoja, kad jis paveldėjo chaosą aviacijoje, tačiau lyg ir nutyli, kad dėl to chaoso „flyLAL“ sulaukė tokio likimo.  Aišku lengviau politiškai susitikti su keleiviais, pabaksnoti aviakompanijai ir pasakyti „valstybė nesprendžia privataus verslo problemų“. Tačiau pasakius A, reikia pasakyti ir B. O „B“ – privataus verslo problemos kilo dėl to, kad valstybė laiku neįsikišo ir neišsprendė problemų, nesureguliavo rinkos, nesutrukdė „airBaltic“ dempingui, nesirūpino, kad dėl viso to ateityje nenukentėtų vartotojai. Per pastaruosius 3 metus į Lietuvos oro uostus investuota kone 500 mln. Lt, Lietuvos skrydžių oro erdvė (navigacijos mokesčiai), oro uosto mokesčiai yra vieni didžiausių Europoje. Palangos, Kauno oro uostai dirba nuostolingai. Kaunas konkuruoja su Vilniumi, o „Ryanair“ dar gi gauna dotaciją iš Vilniaus ir Kauno savivaldybių mokėdamas Kauno oro uostui 7 Lt keleivio mokestį. „flyLAL“ Vilniaus oro uostui sumokėjo 80 mln. Lt per 3 metus, kai tuo tarpu konkuravo su šiame regione turinčiu „airBaltic“, kuris Rygoje nemokėjo mokesčių- KAS LAIKOMA NORMALIU REIŠKIU IR BAZINIO VEŽĖJO SKATINIMU.
Gaila, kad politikai elgiasi politiškai ir paviršutiniškai. Jeigu Lietuvoje nebus bazinio vežėjo, bilietai bus brangūs kaip niekada, tiesioginių skrydžių bus mažiau. LR biudžetas negaus ne tik kad 30 mln. Lt tiesioginių mokesčių iš „flyLAL“, praras 1,2 mlrd. Lt BVP, gims daugiau nei 1.000 naujų bedarbių, bet ir galės pamiršti „tranzitinės šalies“ statusą.
Įvertinant viską, mes davėme gerą pasiūlymą, siūlydami užšaldyti akcininkų paskolas ir atiduodami akcijas į valstybės rankas. Reikėjo tik nebijoti priimti sprendimus.
Gaila, kad privatūs pokalbiai, strategijos aiškinimas, korumpuoti valstybinių įmonių vadovai, pabėgę iš postų ar dar tebedirbantys jose, lieka lyg ir nuošalyje.
Prognozuoju, kad dėl nuo 200 iki 400 Lt. pabrangusių bilietų per metus Lietuvos piliečiai išleis nuo 170 iki 340 mln. Lt daugiau, nes daugeliui yra būtina skristi. Beje, šiuos pinigus sumokės užsienyje registruotoms bendrovėms.

Laba diena Gediminai, Norejau paklausti ar nevertetu stiprinti jusu kompanijoje "Zia valda" viesuju rysiu?Kolkas lydimi skandalai tiek del zemes ukio imoniu, tiek del Alkestos ir zinoma Flylal sukuria nepatikimos ir verslo etika paminancios kontoros įvaizdį.Aciu. (Valius) Vienareikšmiškai sutinku. Nemėgstu verkšlenti, bet laiko gyvenime turiu tiek mažai, kad ne viskam jo užtenka. Tačiau, kai verslas tampa didelis, reikia apie jame vykstančius dalykus komunikuoti skirtingoms grupėms, paaiškinti, kas vyksta. Suprantu, kad neatsakyti klausimai gali būti interpretuojami ir tada nebegalima suvaldyti informacijos srauto, kaip kad „flyLAL“ atveju. Beje. mes net nepajautėme, kad mūsų verslas taip greitai tapo didelis. 10 metų prabėgo kaip 1,5...

Ar nemanote, kad flyLAL bankrotas gali turėti esminės įtakos Agrowill'o, kurio kapitale jus dalyvaujate, reputacijai ir ivaizdziui bei veiklos perspektyvoms? (Arnas) Įvertinsime. Kita vertus, jeigu „flyLAL“ bankrotas atskleis tikruosius kaltininkus, tai net gali būti teigiama nuomonė. Mums tikrai reikia sustiprinti komunikaciją apie visos priešistorės detales.  Ir kaip jau supratau, nenutylėti visko, ką siūlėme vyriausybei...
Čia kaip atvejis su žiurke ir žiurkėnu. Žiurkė klausia žiurkėno, kodėl jį taip myli žmonės, o žiurkes nuodija ir engia, retoriškai pasiguosdama „kuo mes skiriamės“. Žiurkėnas atsako komentuodamas: „... viskas pas tave žiurke gerai, tik „piaras“ blogas...“

Kiek jums rupi Lietuva? (...) Labai stipriai. Matau daug tvarkytinų dalykų, įsisenėjusias problemas. Nebūtinai tas, kas gražiai kalba, visada malonus, yra didžiausias Lietuvos patriotas. Aš savo veikloje mažai politikuoju, stengiuosi būti konkretus, dalykiškai ir laikytis žodžio.
Čia mano visuomeninė veikla iš mano CV:
2004 m. išleistas G. Žiemelio parengtas leidinys „Skolų rinkos apžvalga 2001 - 2005“, kurioje pateikta analitinė medžiaga iš skolų išieškojimo rinkos, pateikiami praktiniai patarimai kaip išvengti skolų, kaip efektyviai jas valdyti.
2004 m. pagal visuomeninės organizacijos kovoje su korupcija „Transparency international“ prašymą atlikta analizė visų 2004 metais finansinių rėmėjų analizė ir pateikti įžvelgti rizikos faktoriai politinių partijų finansavime. Šiame tyrime buvo pateikti siūlymai riboti vienam subjektui leidžiamą paramos sumą (vėliau atsirado įstatymo pataisa ribojanti vieno subjekto paramos dydį iki 39.000 Lt.), fiziniai asmenys remiantys politines partijas didelėm sumom siūlomi prilyginti juridiniams subjektams apie kuriuos asmens informacija gali būti skleidžiama viešai ir siūlomi padaryti atitinkami pataisymai Asmens duomenų apsaugos įstatymuose;
2008 m. Lietuvos Respublikos Premjero prašymo paruošti praktiniai pasiūlymai kokių veiksmų imtis kovoje su krize.

Sutikite, kad flyLAL finansine padetis TOKIA buvo jau seniai. Tad klausimas - kokiu tikslu nuolat buvo 'daromas' PRas apie flyLALo butus ir nebutus privalumus, gerus darbus ir t.t.? Ko tikejotes tokiu nuolatiniu viesumu? Kam skirtas buvo tas cirkas su sveicarais? Kita tema - kitos Jusu (sorry - ZiaValda) valdomos imones - pvz Agrowill. Juk ten irgi 'finansai dainuoja romansus', o internetinej erdvej oooj kaip grazu. Be bullshito - kokios sios imones perspektyvos? Kokie dabar jusu lukesciai del AVG1L akciju kainos? (Simonas) Manau, kad mes esame daug geresnėje finansinėje situacijoje, nei daugelis kitų Lietuvos įmonių, kurios mažiau viešos... Dėl AVG akcijų, aš turiu ją galvoja, tačiau negaliu viešai skelbti dėl apribojimų taikomų listinguojamai bendrovei.

Sveiki, kaip suprantu, dabar Jūs ir pelningos flyLAL įmonės visom keturiom sieksite išvengti bet kokios finansinės atsakomybės kreditoriams, visgi flyLAL buvo lyg ir "atskira" bendrovė. Privatizuojant avialinijas lyg ir buvo numatyta jas paversti pelningomis (ar jau tada oficialiai numatėte nuvesti prie bakroto?). Taigi klausimas yra labai konkretus ir paprastas: kaip per pastaruosius keletą metų avialinijos turėjo uždirbti pinigų? Ar Jūs tikėjotės šiuos pinigus išlošti loterijoje? (Gediminas) 1. Padidėjusios kuro kainos – 30 mln. Lt;
2. „„airBaltic““ dempingas neleidęs pasiekti pakankamų pardavimų ir pakankamos kainos už skrydį – 25 mln. Lt.
3. Per dideli baziniam vežėjui oro uosto mokesčiai – per 2008 metus mūsų mokesčiai sudarė apie 30 mln. Lt, jeigu Vilniaus oro uoste turėtumėm Rygos oro uosto nuolaidų „airBaltic“ dydį 80% būtumėm sutaupę 24 mln. Lt
4. VĮ „Oro navigacija“ gali neimti „privedimo“ arba „terminalo“ mokesčio, per metus mokėjome apie 4 mln. Lt. tokio mokesčio. Latvijoje „airBaltic“ nemoka;
Iš viso: 84 mln. Lt. Dalis šių išlaidų veikiama ekonomikos ir negali būti kontroliuojamos (kuro kainos), daliai turi įtakos ir Susisiekimo ministerija. Beje, pastaroji apie nuolaidas jau kalba kitų šalių vežėjams. Jeigu jie jas duotų, mes būtumėm taip stipriai išdurti mūsų pačių valstybės, kad tikrai turėtumėm galvoti, kaip ginti savo teises.

Dėl neišpirktos Agrowill akcijų emisijos. Kodėl jokio kito oficialaus paaiškinimo Žiavalda nepateikė, tik tą versiją, kad išpirkus naują Žiavalda pasirašytą emisiją, peržengtumėte 40% ribą? Tokiu atveju, kodėl nesutinkate, kad būtų išvis neregistruojamas Agrowill kapitalo padidinimas, ir smulkiesiems grąžinta (ar kt būdu kompensuota) investuota į naują emisiją suma? Juo labiau, kad tai nedidelė emisija, o įvaizdis dėl šio įvykio labai gadinamas? (agro interesantas) Kai mes pareiškėme apie tokius ketinimus, akcijų kaina buvo gerokai didesnė. Pirkėjai galėjo tiek pirkti, tiek parduoti. Manau „Finasta“, kuri blogai atliko platinimo darbą ir pagal platinimo sutartį įsipareigojo išplatinti visą emisiją, ko pasekoje už daugiau nei 4 mln. Lt įsigijo AWG akcijų ant savo balanso. Besinaudodami savo ryšiais VPK, bei spręsdami savo problemas įtraukia smulkiuosius į ginčą duodami ieškinį į teismą. Pasakykite man, kaip nukentėjo smulkieji investuotojai pirkę akcijas už tuo metu buvusią biržos kainą ir jau kitą dieną galėję parduoti akcijas biržoje? Platinimo dieną akcijos kaina buvo lygi biržos kainai. Jeigu „Finasta“ spręsdama savo likvidumo problemas, nori susigrąžinti 4 mln. Lt už ½ išpirkto kiekio, tai jau jiems garbės nedaro. Vėl gi tai mūsų viešųjų ryšių problema.

Kiek teko pastebeti, visos problemos, apie kurias kalbejote per 2008 metus, per paskutines savaites pasirode visame grazume. Ir kad oro uostas neturi strategijos, ir kad kainos Vilniaus oro uoste yra beprotiskos, ir kad valstybe nerodo jokio rupescio aviacija, ir kad Lietuva neturi normalios susisiekimo oru sistemos. Tik siandien visi apie tai kalba - nuo Prezidento iki ministro - ir tik dabar emesi diskutuoti apie siuos klausimus. Tik po to, kai realiaipamate, kad neliko kuo skraidyti. Ar jums, kaip verslininkui, nenusvyra rankos? (Rima) Mes pasakomoje apie jas 2005, 2006, 2007, 2008 metais. Gana ilgai.
2006 metais, kai sakėme, kad nemokėti oro uosto mokesčių nepažeisdami konkurencijos įstatymo galime tik turėdami savo terminalą. Sugalvojome dalį savo pastatų rekonstruoti į terminalą. Visa ministerija sutartinai 2006 metais deklaravo, kad to neįmanoma daryti, kad tokių pavyzdžių ES nėra ir t.t. 2008 metais staiga jau galima...
Norėjome statyti angarą lėktuvų remontui. 9 mėn tyrimai, draudimai, raštai į prokuratūras... Vėl laikas sugaištas, o angaras stovi.
Dabar apie skrydžius – aiškinome, sakėme, kad kai baigsis „flyLAL“ ir „airBaltic“ karas, visi skrisime per Rygą. Atsakymas paprastas buvo: „nepasakokite pasakų, yra daug norinčių skraidyti ir viskas bus gerai be jūsų...“ O ką turime: skraidys tik jei duos dideles oro uostų nuolaidas, bilietų kainos pakilusios 200 – 400 Lt, oro uostas turi 2 kartus mažinti darbuotojų skaičių...

Ar ties,kad AVG parduoda neseniai įsigytą bendrovę "Grūduva"? (Antanas) Netiesa. Ją naudosime kaip įkeitimą.

Sveiki, norejau pasiteirauti, ar jau yra kreiptasi i teisma del bankroto bylos iskelimo? Kada, jusu manymu, tiketina, kad bus paskelbtas AB "flyLAL-Lithuanian Airlines" bankrotas? Dekui (Egle) Jeigu valdžia atsikvošės ir elgsis racionaliai, bankroto gali ir nebūti. Mes davėme keliolika skirtingų pasiūlymų, jeigu valdžia neklausys liaudies, jiems tinka pabrangę bilietai ir dar vienos pramonės šakos išnykimas, tai mes rimtai įvertinsime tokių politikų elgseną.

Kiek per metus pajamu (ir jei turimas skaicius - pelno) praras kitos Jusu bendroves netekus FlyLAL? Taip pat ar tas praradimas butu toks jei nuo rytoj vietoj FlyLAL atsirastu nauja bendrove? (imam teorini varianta kad tai imanoma). (Nerijus) Taip pat ar tas praradimas butu toks jei nuo rytoj vietoj „flyLAL“ atsirastu nauja bendrove? (imam teorini varianta kad tai imanoma).
Įmonių grupė praras apie 20% pajamų. Tačiau pelnas po 6  mėn. padidės. Reguliarūs skrydžiai nebesėdės kitoms grupės  įmonėms „ant sprando“.

Ar buvo siulyta isigyti flyLAL akciju "Aeroflotui", kuris intensyviai iesko galimybiu isigyti kuri nors Europini oro vezeja? (Romanas) Mes nuoširdžiai tikėjome, kad valdžiai spręs problemas aviacijoje ir pirkėjų neieškojome. Kai jau paaiškėjo, kad valdžia nesprendžia aviacijos problemų ir „chaosą aviacijoje“ pavadino „privataus verslo problemomis“ ir  atsisakė veikti visų keleivių labui, rimto pirkėjo ieškoti buvo per vėlu.

Kaip vertinate savo (ne Vyriausybes ar Susisiekimo ministerijos ar TVOU ar AirBaltic+Rygos oro uosto) veiksmus ir atsakomybe del nacionalini interesa atitinkancio verslo zlugimo? Ka galima buvo padaryti geriau ar ko nepadaryti tam, kad butu isvengtas FlyLal bankrotas? Kaip vertinate galima itaka ZIA Valda Grupei ir su ja susijusioms imonems del susiklosciusio nepatikimo ir neskaidraus verslo partnerio ivaizdzio? Kaip planuojate spresti Agrowill likvidumo problemas? Kokios galimybes per 2009 metus realizuoti Agrowill'o turimas zemes ar ju dali, siekiant uzdengti trumpalaikius isipareigojimus? Ar Agrowill vis dar turi planu plestis i juodzemio regiona? jei taip, kada sie planai bus pradeti igyvendinti? (whatever) Priimti mūsų pasiūlymą. Sutvarkyti oro uostų veiklą ir mokesčius. Įsileisti į akcininkus SAS, kurie sutiko tą padaryti per 2 metus. Kas gavosi, aviakompanija bankrutavo, SAS skraidys su „Estonian Air“, ji prašo milžiniškų nuolaidų, o bilietai keleiviams pabrango 200 – 400 Lt.
Kaip vertinate galima itaka ZIA Valda Grupei ir su ja susijusioms imonems del susiklosciusio nepatikimo ir neskaidraus verslo partnerio ivaizdzio? Mums tikrai reikia daugiau dirbti su viešaisiais ryšiais ir komunikacija. Visada yra antra medalio pusė. Ateityje stengsimės ją ir pasakyti.
Kokios galimybes per 2009 metus realizuoti Agrowill'o turimas zemes ar ju dali, siekiant uzdengti trumpalaikius isipareigojimus? Didelė. Tačiau kaip ir minėjau yra kitų kažkiek patrauklesnių galimybių. Apie juos negaliu kalbėti, nes tai gali būti esminiai įvykiai apie kuriais reikia skelti per biržą. Ar Agrowill vis dar turi planu plestis i juodzemio regiona? jei taip, kada sie planai bus pradeti igyvendinti? Šiuos planus laikinai sustabdėme. Kaip planuojate spresti Agrowill likvidumo problemas?
Manau, įmonės vadovybė netrukus paskelbs savo tolesnių veiksmų planą. AWG veikla krizės metu turėtų net gi privalumų. O bendrovė sudomino ne vieną didesnę įmonę veikiančią šiame sektoriuje.

Sveiki, papasakokite prasau kur investuosite is FLYlal klientu isviliotas lesa, berods 6mln litu. (Denaturatas) Tie pinigai buvo sumokėti turto gynėjams Vilniaus oro uoste.. Nes tik už 30.000 Lt per dieną Susisiekimo ministerija leido išskraidinti keleivius. Tik suma yra gerokai mažesnė, kurią keleiviai sumokėjo už bilietus. Manau ji besiekia 2-2,5 mln. Lt. Didelę dalį pinigų turi grąžinti kelionių agentūros, nes pinigai iš jų nepapuolė į „flyLAL“, o liko sistemoje BSP. Agentūros šioje vietoje turi elgtis sąžiningai su savo keleiviais. Mes galvojame, kaip išspręsti klientų problemas. Manau, didžiausia jų dalis bus išskraidinta.

Kam noretusi padekoti uz tokia biznio pabaiga? (Ineta) M. Ivanauskui – buvusiam Vilniaus oro uosto vadovui
A. Butkevičiui – buvusiam Susisiekimo ministrui;
V. Šalauskui – Susisiekimo ministerijos sekretoriui
A. Šleseriui – Latvijos susisikimo ministrui
A. Degučiui – RSS Motros pilančios „airBaltic“ kurą savininkui ir Europarlamentarui
E. Masiuliui – naujajam Susisiekimo ministrui

Jums priklauso daug imoniu, tad kodel neperkeliate i kitas imones siuo metu ant ledo likusiu flyLAL darbuotoju, o ieskotes nauju darbuotoju per skelbimus? ir kodel zmones, kurie buvo pervesti i flyLAL Charters ne visi yra to nusipelne? jei nepatinki personalo direktorei, tai tau jau sakes???manau uz tai, kad iki pat galo mes laikomes ir padedam viska uzbaigti garbingai, nusipelneme bent jau kazkokio atlygio... (Arūnė)
Norėčiau dėl šio atvejo gauti el. laišką su konkrečiu pavyzdžiu į savo asmeninę pašto dėžutę, būtinai pasiaiškinsiu.

Gerbiamas p. Ziemeli, flyLAL daug metu svelniai tariant gincijosi su Vilniaus oro uostu. Kokias konkrecias pretenzijas reiskete uostui? Jusu vertinimu, kaip santykiai su jais itakojo situacija aviakompanijoje? (Rimtautas) Iš esmės:
- Buvo vienas pagrindinių aviakompanijos „flyLAL“ Lithuanian Airlines“ žlugdytojų.
- Ne tik, kad nesiekė partnerystės su vieninteliu baziniu vežėju užsiimančiu reguliariais skrydžiais, tačiau santykiai prasidėjo, kai oro uosto vadovas siekė paralyžiuoti „flyLAL“ veiklą nepraėjus dviem dienom po privatizavimo, duodamas ieškinį į teismą dėl iki privatizacijos susidariusios skolos;
- Trukdė statyti strategiškai svarbų lėktuvų remonto angarą ilgiau nei devynis mėnesius už ką beveik užsidirbo teistumą. Pastebėtina, kad 2006 metų pabaigoje trys LR Seimo nariai: dabartinis susisiekimo ministras E. Masiulis, V. Volčok, M. Subačius kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą su prašymų ištirti ar angaras statomas teisėtai, po jų kreipimosi M. Ivanauskas ir pradėjo stabdyti statybas. Po metų pertraukos nustatyta, kad angaras statomas teisėtai....
- Viešai deklaravo draugystę su „airBaltic“, įvairiose smulkmenose jiems buvo privalumas prieš „flyLAL“. Kad ir, tarkim, patogiau parkuoti lėktuvus Vilniaus oro uoste. Kaip vienas iš įdomių faktų, oro uosto direktorių nemokamai skraidino „airBaltic“.
AB „„flyLAL“ – Lithuanian Airlines“ per laikotarpį nuo privatizacijos sumokėjo daugiau nei 80 mln. Lt įvairiausių oro uosto mokesčių Vilniaus oro uostui. O pastarasis, ne tik kad už tuos pinigus, nepadarė nieko naudingai, tačiau ir toliau jo veikla darė nepatogumus mūsų aviakompanijai ir kitoms aviabendrovėms. Dėl ko viso turėjo papildomų išlaidų ir nuostolio. O problemos šios: 1. Naujas oro uosto terminalas nepritaikytas priimti "didelius" orlaivius. Naujas oro uosto terminalas suprojektuotas netinkamai. Pasaulinė praktika yra tokia, kad keleiviai  į B757-200  tipo orlaivius laipinami galerija pristūmus prie vidurinių durų, konkrečiu atveju C. Toks laipinimas yra efektyvus ta prasme, kad keleivių srautas pasiskirto į dvi puses. TVOU atveju galerija geriausiu atveju gali būti pristumta tik prie pirmu durų A,B ir tai viskas „ant ribos“. Dėl šių priežasčių laipinamas užtrunka daugiau laiko ir sukelia nepatogumus keleiviams. Ilgiau laipinant keleivius, ilgiau užimamos galerijos ir mažėja oro uosto pralaidumas. Šiai dienai didieji orlaiviai daugiausia skraido į ne Šengeno zonos šalis, o jau dabar oro uosto pralaidumas ten yra nepakankamas, nors „Aurela“ savo keleivius laipina ne per galeriją. Mūsų nuomone, rytiniam išskridimui vienu metu „flyLAL“ ir „Aurelos“, būtų neįmanoma pačioje ne Šengeno zonoje organizuoti tokį keleivių įlaipinimo srautą. Dabar esant 400 keleivių srautui ši zona užkišama pilnai, nevertinant jau kitų reisų (plačiau kitam punkte). Kita faktas tas, kad pačios aikštelės tam nėra pritaikytos: orlaivio sparnai yra su ribojančiomis linijomis ir vos keli metrai nuo terminalo sienos, kai tuo atveju pagal saugos reikalavimus turėtų nuo sparnų iki linijų būti bent trys metrai. Nesenas atvejis kai „flyLAL“ orlaivis riedėdamas nuo galerijos užvedė variklius ir šalia aikštelėje aplink „airBaltic“ orlaivį sudėti  visi "safety cones" kūgiai buvo nupūsti (tai jau saugumo klausimas, nes tokioje zonoje būtų stovėjęs žmogus, būtų negerai). Iš principo tokio tipo orlaiviams galerijos nepritaikytos, nekalbant apie didesnius orlaivius, kurie Vilniuje dar neskraido.
2. Neužtenka „nešengeninių“ įlaipinimo vartų/galerijų. Oro uosto terminalo pralaidumas jau dabar ryte yra ribojamas dėl to, kad ne Šengeno zona yra per maža. Rytiniai išskridimai (prasidėjus vasaros užsakomųjų reisų programai) į ne Šengeno zonos šalių miestus: Antaliją, Bodrumą, Hurgadą,  pasidarė probleminiai. Vienu laiku išvyksta per daug reisų, tarkim gyvas pvz. prieš kelias dienas paaiškėjo, kad „flyLAL“ rytinė Maskva ir UTR laipinami per tuos pačius vartus ir mūsų reiso laipinimas pradedamas likus 15 min. (aviakompanijos reikalavimas ir normali praktika 30 min.)  iki išskridimo, nes iki to pro tuos pačius vartus yra laipinami UTR Maskvos keleiviai. Dėl šių priežasčių kyla rizika ir turim atvejų, kai užsilaiko reisai. Neseniai aviakompanijų komiteto susirinkimo metu oro uostas prašė aviakompanijas perplanuoti tvarkaraštį, o tai parodo oro uosto valdymo problemas ir pralaidumo problemas. Ar oro uostas supranta, ką reiškia perplanuoti, kai bilietai parduodami jau prieš 9 mėnesius? Oro uostas tvirtina užsakomuosius reisus ir derina su aviakompanija, taigi patvirtinus tvarkaraštį jie prašo jį perstumdyti, nes nesugeba išleisti tokio srauto ir jis kertasi su reguliarių skrydžių tvarkaraščiu (jis netvirtinamas nes oro uostas CTOT nekoordinuojamas). Žinoma, oro uostas galėtų kreiptis ir prašyti, kad pakeistu statusą bet vadovas Ivanauskas vietoj realių sprendimų, išsakė, kad tai aviakompanijos blogai planuoja pamiršdamas, kad jis yra oro uosto savininkas, kuris tvirtina užsakomuosius tvarkaraščius ir rūpinasi, koks turi būti oro uosto statusas CTOT (SLOT) koordinuojamas /nekoordinuojamas.
3. Bagažo konvejeriai naujame terminale. Naujame terminale yra 12 registracijos stalų po 6 kairėje ir dešinėje pusėse. Konvejerio sistemos maksimalus pralaidumas 300 lagaminų/ val. Tokia sistema sumontuota tiek vienoje, tiek ir kitoje pusėje. Standartinė praktika, kad registracija į skrydį yra atidaroma prieš 120 min. ir uždaroma prieš 45 minutes. Registracijai 75 min. norint suregistruoti keleivius į B757-200 (235 keleiviai) su tokia sistema reikės panaudoti praktiškai 5-6 stalus. Vertinant, kad didele tikimybė „Aurelos“ ir „flyLAL“ orlaiviams išskristi tuo pačiu metu, praktiškai naujo terminalo registravimo zona būtų pilnai apribota ir užkišta dviejų orlaivių registracijai, o tai reiškia, kad realiai liktų tik senas terminalas, kuris sugebėtų  tarkim aptarnauti daugiausia dar 2 tokio pačio tipo orlaivius. Na, ir gal kelis mažesnius. Tai reiškia, kad per pusantros valandos užregistruoti galėtų keleivius į kokius 6 orlaivius ir, dar giliau žiūrint, 120 min / 6 orlaivių =20min. Londone orlaiviai kyla ir leidžiasi kas 3 minutes, taigi juostos kaip ir užtenka bet dėl terminalo pralaidumo daugiau skrydžių registruoti būtų nebegalima. Tokiu atveju oro uosto terminalas tampa "butelio kakliuku" nekalbama apie ne Šengeno zonos šalis, kur fiziškai žmonės netilptų. Pažymėtina, kad didžioji dalis tranzitinio srauto atvyktų iš ne Šengeno zonos valstybių...
4. Prieš rūkinė sistema CATII, jau kelerius metus aviakompanijų komitetu metu oro uostui yra kalama, investuoti į navigacinę įrangą ir pasitvirtinti CATII kategoriją. Kadangi TVOU lokacija yra nepatogi, geriausia meteorologiniu atžvilgiu. CATII navigacijos sistema leistų saugiau nusileisti orlaiviams blogo matomumo metu. Oro uostas vengia tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad tai bus daroma su oro uosto tako prailginimo darbais, nors tai nieko bendro neturi. O prailginimo darbai negalimi, nes nėra detaliojo plano, reikia išpirkti papildomus sklypus, plius Salininkų bendruomenė prieštarauja ir turi surinkus parašus. Žodžiu, užburtas ratas ir n priežasčių, kad to nepadaryti.
5. Kuro užpylimo automobiliai neturi ADR. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste “flyLAL“ inspekcijos metu buvo nustatyta, kad vienas iš VĮ Tarptautinis Vilniau oro uostas valdomų degalų pylimo automobilių, o būtent – automobilis, kurio valstybinis numeris yra AHL571, neturi transporto priemonės tinkamumo vežti tam tikrus pavojingus krovinius patvirtinimo sertifikato (toliau - ADR sertifikato). Mūsų žiniomis, vadovaujantis 2004-03-22 Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr.2B-78 patvirtintomis pavojingus krovinius vežančių kelių transporto priemonių sertifikavimo taisyklėmis, o taip pat Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) nuostatomis, kiekvienas automobilis, skirtas vežti aviacinius degalus, privalo turėti ADR sertifikatą. Tokių mašinų žinom yra ir daugiau, todėl Valstybinei kelių transporto inspekcijai šiandien išsiuntėm skundą. Tai reiškia, kad jei jiems atlikus inspekcija būtų patvirtintos „flyLAL“ išvados oro uosto kuro užpylėjai negalėtų operuoti kol tokie pažymėjimai nebus gauti, o tai jau būtų negerai ir iš operacinės ir iš vadybos pusės.
6. Kuro nupylimo automobilių skaitliukai MAZ garažinis numeris 227 yra  "neblombuoti" ir be metrologinės patikros.  Skaitliukai privalo būti su patikra ir registruoti VMI todėl, kad automobilis nupila kurą, kuriam taikom valstybės lengvatos ir neskaičiuojamas akcizas. Čia yra reali grėsmė kuro dingimui ir t.t.
7. Bagažo konvejeriai atvykimo salėje. Iš viso yra 4. 1 ir 2 didesni likę seni, neturintys dokumentacijos, ir 3, 4 nauji maži neaišku kam pritaikyti. 3 ir 4 negali būti panaudoti 757-200  reisams aptarnauti, o 1 ir 2 jei vienu metu atvyktu du orlaiviai nepajėgtų negana to, ten vietos tokiai žmonių masei nebūtų. Tai vėl susiveda į oro uosto pralaidumą. Gyvai pasižiūrėjus dabar ten tragedijai, kai nusileidžia dideli orlaiviai... keleiviams "pragaras".
8. Kaip galimas pinigų plovimo "faktas" pastačius naują terminalą nepraėjus nei metams stiprinimos aikštelės. Mokama antra kartą didžiuliai pinigai.
9. Istorijos su kuro nupylimu. Prieš porą savaičių buvo trys istorijos su kuro nupylimu. Viena, kai „flyLAL“ reikėjo nupilti kurą iš IST reiso paprašėme tos paslaugos iš antžeminių kompanijos BGS, kuri turi sutartį dėl šios paslaugos teikimo su TVOU. Nors užsakymas buvo priimtas, nebuvo įvykdytas. Atsisakymo priežastys neaiškios (pasakymas „flyLAL“ investuojat į terminalą investuokit ir į mašinas, nors to paslaugos prašė BGS), V.Šacikauskas numetė ragelį ir atsijungė numerį. Antras atvejis su Baltarusijos  orlaiviu- jame buvusį kurą turėjo ištraukti TVOU transporto skyriaus padalinio darbuotojai. Minske to lėktuvo sėkmingai laukė visa Baltarusijos grietinėlė, tačiau  p. M. Ivanauskas, kuri turi teikti viešą paslaugą, uždraudė tai daryti. Trečias atvejis: „flyLAL Technics“ remontavo „airBaltic“ orlaivį ir turėjo nupilti kurą ir vėl TVOU atsisakė. Dėl pastarojo įvykio „airBaltic“ aviakompanijų komiteto susitikimo metu pareiškė Ivanauskui pretenzijas. M. Ivanauskas liepė nutraukti sutartis dėl kuro nupylimo (sutartyje pas BGS tokia galimybė yra) argumentas panašus kaip anksčiau tik labiau pritaikytas "spaudai".
10. Aviakompanijų komiteto susirinkimo metu. TVOU atstovai pabrėžė, kad TVOU bus įrengtos 4 aikštelės dideliems orlaiviams, nes daugiau nėra galimybės, todėl aviakompanijos turi atitinkamai planuoti savo plėtrą – suprask nepirkti lėktuvų...
11. Paskutinio pusmečio rimčiausios problemos buvo su CUTE sistema dėl ko vėlavo registracijos. Daugiausia tai susiję su naujo terminalo paleidimu, kuris suplanuotas 1989 metams). Tai ir „rankovės“ (incidentai su „Finnair“ ir „flyLAL“ orlaiviais, kai oro uosto darbuotojai įvažiavo į lėktuvus nemokėdami laviruoti su „rankove“), ir ne Šengeno zona (jos dydis), ir CUTE (neveikė DCS registracijos vietose). Pusė svarstyklių, kurios yra oro uoste prie registracijos stalų neturi metrologijos tarnybos pažymėjimų apie jų atitikimą naudojimo būdui.

ponaas Gediminai, Kaip gavosi, kad Fima nusprende nebedalyvauti su jumis aviacijos versle? (Teodoras) FIMOS akcijas perėmė UAB „Indeco“. Tai to paties akcininko kita įmonė, kuri yra turto valdytoja.

gerbiamas Gedeminai, ka pakeistumete flylalo valdyme, jei zinodamas dabartine situacija galetumete atsukti laikrodi atgal? (Vilma) Jeigu valdžia nebūtų įsiklausiusi į mūsų argumentus ir siūlymus, būtumėm pardavę reguliarių skrydžių bendrovę latviams ir nevargę dėl pigesnių skrydžių Lietuvai ir dėl keleivių srautų Vilniuj. Tokių pasiūlymų turėjome. Bet apie juos - jau istorija.

Klausimu neturiu, brolau. (Aferistas) Čia turbūt M. Ivanauskui ir A. Degučiui rašėte.

Ar suvikiate, kad galutinai susigadinote savo ir ZIA reputacija? Ar Jums tai rupi? (J) Jeigu aš tikrai būčiau ką nors pavogęs, ar tikslingai apgavęs, turbūt turėčiau pagalvoti. Jeigu į kaltinimų bangą atsakiau „nekomentuoju“, tai nereiškia, kad nėra kitos medalio pusės. Teks apie tai dabar daugiau diskutuoti. Man labiausiai gaila paprastų keleivių ir įmonės darbuotojų, puikių specialistų. Vat jų problemas ir spręsime. Reputacija, ne tiek svarbu, kiek realūs darbai.

Ar galite duoti savo, kaip verslininko, garbės žodį, kad flyLAL iki bankroto nebuvo privesta tyčia? Prašyčiau atsakyti, "Taip, duodu savo garbės žodį", arba "Prisipažįstu, kad flyLAL nubankrotinome tyčia". Jeigu pateiksite kitą atsakymo variantą, pagal nutylėjimą bus aišku, kad teisingas atsakymas yra antrasis. Ačiū. (Irena) Garbės žodis, nebuvo privesta tyčia. Darėme ir dariau viską, kad kompanija aplenktų latvius, ir būtų dominuojanti regione.

Laba diena p. Gediminai, mane domina kiek % akciju Jus asmeniskai valdot Zia Valda ir asmeniskai AVG? Aciu! (Tomas) „ŽIA VALDA“ po galutinių akcijų perskirstymų turėčiau turėti 65%,
AB „Agrowill Group“, ŽIA VALDA valdo apie 32%

p. Ziameli, ka Jus keistumet jei butumet susisiekimo ministru? (Interesantas) Visų pirma stengčiausi išsaugoti savo savybes: žodžio laikymasis, dalykiškumas, konkretumas. O tik po to vaidinčiau, kad dirbu ir kažką darau.

p. Ziemeli, gal galetumet nurodyti ziniasklaidos saltinius kur apie jus butu teigiami atsiliepimai? (Neziniukas) Aš niekada nesiekiau, kad apie mane už pinigus rašytų teigiamai. Man atrodo pigu, lindimas į leidinius ir pasakojimas apie savo asmeninį gyvenimą, rodymas, kad duodi žmonėm labdaros, kad esi „iš žmonių“ tarpo, pasakojimas apie verslo valdymą, sistemas, sėkmingą verslo pradžią. MAN TAI PIGU ir NETURIU TAM LAIKO. Beje, krizių valdymų ir viešųjų ryšių įmonės nuolat man siūlydavo padaryti tokių straipsnių. Dabar, matau, reiks, nes per didelis neigiamos ir neteisingos informacijos srautas eina į mano asmens pusę, nors, kita vertus,  esu prie to  pripratęs.

Kaip apibudintumete save penkiais zodziais? (Prasymas) Tai nemėgstu savireklamos. Galbūt pasakyčiau taip: aš bendrauju su labai ribotui kiekiu žmonių. Daugiausia tai yra įmonių vadovai ir verslo partneriai. Manau, tik jie galėtų apibūdinti mane ir papasakoti mano teigiamas ir neigiamas savybes. Aš neturiu galimybės pabendrauti su didžiąją dalimi visuomenės, todėl jie susidaro nuomonę apie mane iš viešai eskaluojamų arba deklaruojamų temų. Kaip minėjau, pradžioje neskyrėme dėmesio viešiesiams ryšiams, o paskui neturėjome tam laiko, nes dirbome su projektais, kurie, pasirodo, įdomus didžiajai daliai visuomenės.

Kaip manote, ka vis tik darete gyvenime neteisingai, kad nemazai zmoniu galvoja apie Jus, kad esat nelabai saziningas? (Ponui Gediminui - klausimas) Bet ar rastumėte žmogų, kuris pasakytų, kad aš asmeniškai jį apgavau? Turiu omenyje asmeniškai, o ne bendrovė, kurioje turiu akcijų ar kažkokių interesų. Visada bendrovėse paliekama kažkokia teisė įmonės vadovybei, darbuotojams ir nebūtinai jų nuomonė ir veiksmai visiškai sutampa su mano asmenine nuomone ir veiksmais. Bet viešai apie tai nediskutuojame.

Kaip planuojate gerinti imones ivaizdi? (JUstas) Nuo šiol tikrai daug daugiau dėmesio skirsime komunikacijai, bendravimui su įvairiomis interesų grupėmis ir duomenų pateikimui, kam neturėjome galimybės skirti dėmesio dėl per didelės koncentracijos į verslo vystymą, nes supratame, kad kuo toliau, tuo labiau komunikacija plačiąja prasme lemia verslo sėkmę ir plėtrą.

POnas Gediminai, kokie Jusu gyvenimo principai? (Miglius) Žodžio laikymasis, nepalik draugo nelaimėje, būk konkretus, stenkis elgtis TEISINGAI. Teisingai - labai plati ir išsami sąvoka ir nuo žmogaus intelekto lygio, išprusimo, gyvenimiškos patirties, aplinkos ir terpės, kurioje žmogus veikia, šita žodžio prasmė gali būti labai iškraipyta. Bet tie žmonės, kurie turi tokius pačius gyvenimo principus, jie supras, ką aš turiu minty.

p.Žiemeli, ką galite pasakyti žmonėms, kurie dar 2005m rezervavo butus pastatų komplekse skambiu pavadinimu "Kabantys sodai"? Nepaslaptis, kad pinigus sumokėję žmonės negauna to, ką UAB "Kabantys sodai" buvo jiems pažadėjus. Kokios šio projekto perspektyvos? Kiek subrangovų jau padavė ieškinius prieš UAB "Kabantys sodai"? (Suinteresuotas) SEB bankas sustabdęs finansavimą dėl generalinio rangovo " BSA Construction" bankroto, finansavimo atnaujinimą sprendžia šiuo metu. Projektui užbaigti reikia labai nedaug, apie tai yra informuoti visi gyventojai ir rangovai. Tikimės, jog bankas supranta, kad žmonėms yra svarbu turtą, už kurį jie sumokėjo tam pačiam bankui.

Pries privatizacija LAL turejo savo turto,savo tehnikus kurie aptarnavo lektuvus,buitini personala kurie vale lektuvus,perono darbuotojus,registracijos darbuotojus,savo pastatus.Po jusu privatizacijos viskas buvo suskaldyta,ikurtos atskiros kompanijos.LAL-o pastatus privatizavo ZIA VALDA ir kompanija nuomojo patalpas is zia valdos.Kaip zinome lektuvai negali skraidyti be tech.prieziuros,flyLaL vel mokejo pinigus, ir taip uz viska visiems reikejo moketi.Jus ponas Ziemeli puikiai zinojot kad technikos departamentas turejo visus leidimus ir sertifikatus kad galetu taisyti,daryti planinius patikrinimus kitu kompaniju lektuvams uz ka gaudavo didziulius pinigus.Visos kitos atskirtos grupes gaudavo papildomai pajamas pvz valydavo kitu kompaniju lektuvus,aptarnaudavo kitu kompaniju keleivius ir t.t. Vadinasi jos nese pelna ir buvo tikslas jas issaugoti.Todel pasibaigus pirkimo isipareigojimams(2metus turejo islaikyti kompanija)Jus paskelbet kompanijos pardavima(tiktai lektuvu ir slotu).Gudriai sugalvota jug tas kas nupirks kompanija tures naudotis jusu paslaugomis.Taciau netgi tos kompanijos kurios domejosi tokiu variantu nesusigunde. Tada buvo zengtas antras zingsnis.Jus puikiai supratot kad uzsakomieji reisai pelnyngi,jokiu pastangu nereikalauja(kas kita su reisiniais reisais ,yra keleiviai nera,turi gerai dirbti menedzmentas kad sugalvoti kaip kuo pelningiau ir daugiau pritraukti kel.).Tada jus sugalvojate kad reikia is vienos kompanijos padaryti dvi.Ir tokiu budu suprantama kad kompanija jokiu budu neisgyvena,jos nuostoliai dideja. Ponas Zemelis sau pasilieka imones daugiau ar maziau bet nesancias pelna, o nustekenta flyLAL-a bando ikisti atgal valstybei.Tai gal ir dabar ponas Zemeli drysite teigti kad cia ne tycinis scenarijus kaip atsikratyti,tycia davedant iki bankroto.Drystu abejoti kad jusu nuostoliai tokie dideli zinant kaip jusu imonese vergvaldiskai elgiamasi su darbuotojais. (ausra) LAL'u iki privatizacijos ir po privatizacijos naudojosi daug suinteresuotų subjektų, įmonė pardavinėjo turtą 2003 m., 2004m., 2005m.
2003-2004m. buvo parduota aviakompanija "Lietuva", "LAL Aero chef" tai tuo metu pelningos kompanijos, kurių pardavimai, nors kompanija turėjo daugaiu nei 20 mln. Lt skolų, pritarė tuometinė susisiekimo ministerijos valdžia. Lygiai taip pačiai su nekilnojamtu turtu. Bendrovė 2001- 2005 m. pardavė ne vieną pastatą Palangos ir TVOU, kainos buvo keliolika kartų mažesnės, nei "flyLAL" gavo už turtą po privatizacijos. Apie Jūsų kalbamą lėktuvų valymą ir plovimą pelningos veiklos, nupirką avikompaniją, neradome. 2005 m. LAL turėjo apie 7 mln. Lt pajamų iš kitų veiklų, kai tuo tarpu išlaidos šioms veikloms apsitarnauti gerokai viršijo 7 mln. Lt. Kalbu apie antžeminį aptarnavimą, lėktuvų remontą ir bilietų kasas. Visa tai, kas garsiai apšnekama, kaip labai pelningos veiklos, dėl kurių vėlesnio išvystymo "flyLAL" neva atsidūrė tokioje situacijoje, kokioje yra šiandien.
Kalbant apie NT, kurio paprastai kompanijai nereikia turėti, LAL už jo pardavimą gavo daugiau nei 32 mln. Lt, kai tuo tarpu jo rinkos vertė privatizavimo metu tesiekė 22 mln. Lt. Manau, klausimus reikia užduoti valdininkams, kurie turtą pardavė gerokai mažensėmis kainomis, o pačios pelningaisuios veiklos jau buvo parduotos iki mūsų. Kalbant apie technikos departamento leidimus, panašius leidimus turi dar bemaž 7 organizacijos Lietuvoje, tik be papidlomų investicijų jos nesugeba tapti reikšmingesniu subjektu Lietuvoje. Technikos departamentas neturėjo net teorinių galimybių be papildomų investicijų tapti didesne organizacija. Kažkodėl eskaluojamas vienas klausimas - pelningos veiklos. Bet įvertinkite faktą, kad mes į jų išvystymą investavome 256 mln. Lt.

Sveiki, keli klausimai dėl AB "Agrowill group" 1. Kokioje stadijoje yra derybos dėl žemių pardavimo? Kada galim sulaukti esminės info šiuo klausimu. 2. Kieks AB "ŽIA valda šiuo metu tiklsiai turi AWG akcijų ir kiek ketina turėti ateityje? 3. Kiek Jūs vertinate AWG įmonę po metų ar dviejų? Nekalbu apie akcijos kainą, nes šiais laikais tai nelabai ką bendro turi su įmonės verte. 4. Kaip manot, kieno naudai išsispręs ginčas dėl AWG įstatinio didinomo - Jūsų ar Finastos? (Investuotojas) 1. Turime eilę interesantų, kurie dėl rinkoje susiklosčiusių aplinkybių elgiasi labai konservatyviai. Žemių pardavimas yra svarbus AWG, tačiau mes svarstome ir kitus bendrovės vertės ir likvidumo didinimo būdus. 2. 32% 3. Gerokai daugiau, nei ji dabar kainuoja.

4. Palaukim sprendimo.

Laba diena, as noreciu investuoti i "Zia Valda AB" o kada bus birzioje? (S. Bollini) Visus planus pakeitė finansinė krizė.

Kokio dabar turimo "flyLAL" turto vertė? Ar tiesa, kad SAS turėjo ketinimų tapti jūsų akcininkais, kodėl netapo? (Rika) Taip, būtent mes ir atvedėme pas susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį SAS'ą. Jie siūlė perkelti į "flyLAL" bazę skrydžius Vilniaus oro uoste ir po dvejų metų įsigyti dalį bendrovės akcijų. Būtent tai buvo viena iš pasiūlymo perimti valstybei akcijas, dalių. Būtent iki tada, kai SAS perims dalį akcijų, akcininkai įsipareigojo nereikalauti savo paskolų.

Kokios įmonės grupės dirba pelningai? kaip jas vystysite? (Čiau) Kalbant apie "flyLAL Group" pelningai kol kas veikai tik "flyLAL Technics" ir "VA Reals", tačiau jų peliningumas nėra pakankamas pagal bendrovių paskolų lygį. Bet mes turime plėtros planą, kaip į šitas kompanijas toliau papildomai investuosime ir sieksime, kad jų pelningumas būtų pakankamas pagal jų paskolų lygį. Manau, nemažas perpektyvas turi "flyLAL Training", kuriam už 30 mln. Lt buvo pastatyta speciali mokymo bazė. Be papildomų investicijų naujai sukurtos veiklos būtų nuostolingos.

Kiek laiko skiriate darbui? (Valandu per para, dienu per savaite).Koks jusu hobis? Ar isvis ji turite? (Lina) Mėgstu nagrinėti įvairius, dažniausiai ekonominius, veiksnius, per matematinę prizmę, bandydamas nustayti priežastį, dėl ko vienaip ar kitaip tie ekonominiai veiksniai yra būtent tokie, taip pat skiriu visą savo labai mažą laisvalaikį skiriu šeimai.

Kaip manote, kodėl susilaukėte tiek daug dėmesio ir tiek negatyvių klausimų iš VŽ.lt skaitytojų? (Vardas) Kaip rodo visuomenės dėmesys šiai temai, žmonėms yra svarbu, už kiek ir kaip skraidyti. Verslui yra svarbu, kad Vilnius ir Lietuva netaptų užkampiu. Džiugu, kad kai išaiškės tikrieji istorijos kaltininkai, o mes patys esame tuo labai suinteresuoti, Lietuvos valdžiai teks labai raudonuoti prieš visuomenę ir verslą, nes sprendimai, kuriuos jie gali ir galėjo priimti, ilgainiui gali būti negrįžtami ir pražūtingi mūsų tranzito strategijai.

kokia tikroji jusu pasitraukimo i "pletros vadovus" priezastis. ir ar grisite i normalius vadovus jei "aciu dievui" debesys aplink jusu organizacijas issiklaidys?:) (interesantas) Aš esu atsakingas už krizinius projektus, dėl jų turiu aiškintis ir taip priimu kaip paskirtį organizacijoje, yra daug teigiamų dalykų, apie kuriuos komentuoja kiti žmonės ir dažnai su jais mano pavardė nesiejama. Kad ir, tarkim, "Agro valdymo" atvejis, kai spaudoje mirgėjo mano pavardė ir skandalas apie žemės pirkimus, kuriuose nemačiau nieko blogo, tačiau tuo metu atstovavau tik 30% akcijų paketą ir už mane buvo didesnių akcininkų, tačiau aš nebėgau į krūmus ir priėmiau šitą dažnai nepagrįstą kritiką į save. Aš neturiu laiko skirti administraciniam dalykam, todėl užimu tokią poziciją įmonėje. Tikiuosi, ateityje įmonėje krizinių projektų bus mažiau. Nes, kaip praktika rodo, nelabai kam yra svarbu, kai bandai iš bankroto ir krizės ištraukti kokį verslą, kuris gali išlikti nacionaliniu ir konkurencingu.

Kokia finansine padetis buvo Lietuvos avialiniju pries privatizavima? Kokia Fly LAL vizija turejot? (Algis) 2004 m. LAL patyrė 9 mln. Lt nuostolį, 2005 m. patyrė 28 mln. Lt nuostolį. Bendrovei labai reikėjo apyvartinių lėšų, tuo pačiu metu bendrovė susidūrė su ypatingai agresyviu "airBaltic" dempingu ir su ypatingai valstybišku TVOU elgesiu. Turėjome ne tik kad restruktūrizuoti įmonę, rasti būdų piniginiams srautams sureguliuoti, statyti kompaniją ant kojų, daryti ją konkurencingesnę, atsisveikinti su per dideliu žmonių kiekiu, , įtakoti, kad būtų sudaromos Susisiekimo ministerijos sąlygos strateginiame lygmenyje.

Kokią prognozuojate ateitį Jūsų ilgai "stumto" naujojo oro uosto terminalo statyboje? (Gytis) Šitą klausimą svarstysime valdyboje kitą mėnesį.

Lietuvos visuomenei visada maga šį tą daugiau žinoti apie kiekvieną Lietuvos verslui nusipelnusį asmenį - vadybininką, verslininką, investuotoją. Gal galėtumėte apie save parašyti ką nors iš savo veiklos pradžios - kur mokėtės, studijavote, nuo ko ir kada pradėjote dalykinę veiklą, kas buvo Jūsų Mokytojai ir kas Jūsų gyvenime yra svarbiausia. (metraštininkas) Išsilavinimas:
2006 m.   - Mykolo Riomerio universitetas, Teisės fakultetas, Teisės magistras. Skaitė kursus Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentams.
1999 m.  - Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas, Verslo vadybos fakultetas, bakalauras; Darbo patirtis:
nuo 2007 m. - UAB „ŽIA valda“ Plėtros departamento direktorius - partneris;
UAB „East Mining Group“ direktorius;
UAB „LAL Development“ direktorius;
AB „flyLAL - Lithuanian airlines“ konsultantas;
2007 m. - UAB FMĮ „Finhill“ generalinis direktorius;
2002-2006 m. - UAB „ŽIA VALDA“ generalinis direktorius;
2001-2005 m. - UAB „Žvilgsnis iš arčiau“ generalinis direktorius;
1999-2001 m. - AB „Lietuvos taupomasis bankas“ (dabar AB „Hansabankas“) Probleminių aktyvų ir vindikacijos departamento, Vindikacijos skyriaus viršininko pavaduotojas. Kitos pareigos ŽIAV grupėje:
AB „flyLAL Group Services“ valdybos pirmininkas;
UAB „ŽIA valda“ valdybos narys. Papildomi kursai:
Harvard Business School, Boston, MA U.S., Program for Leadership Development (PLD): Accelerating the Careers of High - Potential Leaders Konferencijos:
2004 m. pranešimas Lietuvos Respublikos Seimas. Pagal visuomeninės organizacijos kovoje su korupcija „Transparency international“ prašymą atlikto analitinio tyrimo pristatymas:
„Ar skaidriai finansuojamos partijos ir politinės kampanijos?“
2005 m. „Žvilgsnis iš arčiau“ rengtas pranešimas savo klientams. Pasisakymo tema, autorius pristato leidinį:
„Skolų rinkos 2001 -2005 apžvalgos pristatymas“
2007 m. Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Verslo vadybos fakulteto studentams skaityta paskaita ir pasidalinta verslo subtilumo įspūdžiais
„Kaip aš uždirbau pirmą milijoną?“
2007 m. skaityta paskaita „OREM“ kasmetiniame visos Lietuvos biurų suvažiavime apie
„Nekilnojamasis turtas profesionalaus investuotojo akimis“
2007 m. pranešimas kelionių ir turizmo srityje dirbančių darbuotojų mokymuose. Pranešimo tema:
„Verslo ir poilsinės kelionės vadovų akimis. Kokie verslo keliami reikalavimai aptarnaujančiai bendrovei ir jų darbuotojams?“
2008 m. dalyvavo pranešėju „Verslo žinių“ organizuojamoje konferencijoje „Verslo vertė po aukso amžiaus. Kas toliau: tamsūs horizontai ar pragiedruliai?“ Pasisakymo tema:Ekonomikos cikliškumai ir dėsningumai. Visgi - tamsūs horizontai ar pragiedruliai? Kodėl?
2008 m. dalyvavimas susitikime su investuotojais pristatant AB „Agrowill Group“ plėtros planus. Tema:
„Kas yra industrinis žemės ūkis? Kodėl tai patraukli verslo šaka ir kokie AB „Agrowill Group“ veiklos planai 2008 -2012 metams“
2008 m. dalyvavo pranešėju „Baltijos konferencijos“ rengiamoje kasmetinėje vadovų konferencijoje „Lūžio taškas“. Pasisakymo tema:
„Kaip Vilniuj tapti Baltijos šalių tranzito ašimi?“
  Visuomeninė ir profesinė veikla:
2004 m. išleistas G. Žiemelio parengtas leidinys „Skolų rinkos apžvalga 2001 - 2005“, kurioje pateikta analitinė medžiaga iš skolų išieškojimo rinkos, pateikiami praktiniai patarimai kaip išvengti skolų, kaip efektyviai jas valdyti.
2004 m. pagal visuomeninės organizacijos kovoje su korupcija „Transparency international“ prašymą atlikta analizė visų 2004 metais finansinių rėmėjų analizė ir pateikti įžvelgti rizikos faktoriai politinių partijų finansavime. Šiame tyrime buvo pateikti siūlymai riboti vienam subjektui leidžiama paramos suma (vėliau atsirado įstatymo pataisa ribojanti vieno subjekto paramos dydį iki 39.000 Lt.), fiziniai asmenys remiantys politines partijas didelėm sumom siūlomi prilyginti juridiniams subjektams apie kurios asmens informacija gali būti skleidžiama viešai ir siūlomi padaryti atitinkami pataisymai Asmens duomenų apsaugos įstatymuose;
2008 m. Lietuvos Respublikos Premjero prašymo paruošti praktiniai pasiūlymai kokių veiksmų imtis kovoje su krize.

Dabartinėje situacijoje (bankrutavus AB "flyLAL Lithuanian Airlines") - ar jūs turite planų, jog "flyLAL Group", arba šiai grupei priklausančios įmonės, įmsis reguliariųjų skrydžių verslo? (Simonas) Nuo 2005 m. deklaravome, kad be aiškaus valstybės įsikišimo į šitą industriją, reguliarūs skrydžiai mažų mažiausiai gali būti tik nenuostolingi. Jeigu politikai, kurie taip garsiai kalba prieš rinkimus, kada nors supras savo paskirtį visuomenėje ir nepaviršutiniškai, o iš esmės spręs atskirų verslo ekonomikos šakų vystymo problemas, galime tikėtis, kad "flyLAL - Lithuania Airlines" gali sustabdyti bankroto procedūrą. Tai reiškia, kad neturėtų likti TVOU ir navigacijos mokesčių, ir kad valstybė vystytų vieną traukos centrą - VIlniaus oro uostą, ir kad suteikiama infrastruktūra, būtų pakankama. Šiuo atveju valstybė turi investavusi 500 mln. Lt ir turi tris oro uostus, iš kurių šiuo momentu visi dirba nuostolingai, net ir TVOU, kai dabar neliko skrydžių.
Valstybė turės ne tik kad prisivilioti oro kompanijas, bet ir spręsti oro uostų mokumo problemas. Viso to galima buvo išvengti laiku įsiklausius į visų aviacijos rinkoje veikiančių subjektų rekomendacijas ir tinkamai jas įvertinti, atskiriant, kas yra savanaudiška ir kas yra naudinga valstybei.

Kodel nepavyksta rasti dialogo su valdzia. Juk valdzia deklaruoja viena is pagrindiniu tikslu - Lietuva - tranzito ir turizmo salis. Bet realybeje susidaro ispudis, kad pagrindiniai politikai, kaip pvz. ministras E.Masiulis ministerija naudoja kaip politini placdarma, bet nieko nedaro strategiskai... (Labiau patyres) Čia yra didžiulė mūsų visų politikų problema, dažniausia jie prieš rinkimus deklaruodami kovą su korupciją, verslo sąlygas verslui greitai pamiršta tapę vykdančiosios valdžios atstovais. Manau, panašiai vyksta ir su dabartine Susisiekimo ministerijos valdžia, kurie būdami opozicijoje buvo išsikvietę ir buvusį TVOU vadovą p. Ivanauską, ir ministerijos sekretorę, ir puikiai žinojo problemas aviacijoje, tačiau tapę ministrais, suprato, kaip stipriai problemos įsisenėjusios ir kiek nepopuliarių sprendimų reikia priimti, kad jas pakeistų. Žinoma, lengviau patapšnoti pirštu privatų verslą ir pasakyti, kad valstybė nespręs jo problemų, tačiau tos problemos yra dėl tos pačios valstybės kaltės. Negalima užmerkti akių ir pabėgti nuo problemos, vien deklaruojant rūpinimąsi vartotojais. Vartotojai greitai supras,kad po tokiais populistiniais pareiškimais, kaip kreipimasis į prokuratūrą, realios naudos jie negaus. Jie tik ilgainiui brangiau mokės už bilietus, o Lietuvos biudžetas praras dar vieną mokesčių mokėtoją, kuris turi įtakos ir kitoms verslo šakoms.

Paskutiniu metu FlyLAL Charters aptarnautame skrydyje dirbo stiuardesės iš kaimyninių šalių (rytų). Ar tai reiškia, kad lietuvišką personalą keisite pigesniu iš užsienio? Kokios FlyLAL darbuotojų perspektyvos? (Justinas) Mes turime kompaniją Estijoje, toje rinkoje mums įstatymai oro erdvės sureguliavimui yra palankesni nei Lietuvoje, todėl toje šalyje samdome tų šalių darbuotojus.

Kokiu eiliškumu ketinate atsiskaitinėti su FlyLAL - Lietuvos avialinijos skolininkais? Žinoma tai yra bankroto administratoriaus kompetencija, bet tikiuosi jums kaip suinteresuotam asmeniui tvarka yra žinoma ir pasidalinsite ja su skaitytojais. (Justinas) Eilę metų dirbau skolų išieškojimo verlse ir labai suprantu bendrovės kreditorius, šiuo metu AB "flyLAL - Lithuanian Airlines" turi daugiau nei 60 mln. Lt vertės trumpalaikio turto, be to, manome, kad jeigu ieškinį su "airBaltic" aktyviau prisijungtų ir kiti įmonės kreditoriai, mums būtų didelė parama ir sėkmė, kad galėtume išsireikalauti viską, dėl galima neteisėtų veiksmų Latvijoje sukurtą žalą, kurią turi pagrįstų galimybių išsireikalauti aviakompanija ir kurios pakaktų visų kreditorinių reikalavimų padengimui.

Ponas Gediminai. Ar Jus tikrai tikejotes atlikti pardavimo sandori su Sveicaru kompanija ( nerasysiu pavadinimo nes anot Jusu Jus patys nezinojot jo tikslaus)?! Ar paciam si istorija neatrode juokinga - ar gali buti kai atliekamas tokio stambumo sandoris, kad Jus nieko nezinote apie investuotoja... manau padarete klaida su siuo Sveicaru triuku, nes po Valstybes atsisakymo pirkti Flylal 51 proc akciju uz 1lt.. tiesiog reikejo paskelbti bankrota.. Siaip gerbiu Jus kaip verslininka, kuris pasinaudoja esanciomis aplinkybemis ir nevisada produktas , kuri kuri buna palankus visuomenei :) (Aidas) Kai valstybė atsisakė pirkimo sandorio, tuo pripažindama, kad valstybei šis objektas nėra strategiškai svarbus, kad nerūpi keleivių bėdos - pabrangę bilietai ir sumažėjęs keleivių srautas, mes supratome, kad valstybės tinkamo aviacijos reguliavimo mes nepasieksime, todėl vykdyti veiklą, kuri akivaizdžiai ir toliau bus nuostolinga, mes nematėme prasmės. Todėl toliau buvo dvi išeitys - skelbti bankrotą, arba siūlyti visiems, kurie aviakompanijomis domėjosi per paskutinius metu. Natūralu, kad atsiliepė ne patys tinkamiausi, nes rimtiems pirkėjams reikia laiko. Mums morališkai buvo gerai dėl to, kad mums nereikėjo stabdyti skrydžių prieš Naujuosius metus, išvežėme keleivius per šventes. Apie tai puikiai žinojo Susisiekimo ministerija, apie tai nuolat jiems teikdavome duomenis, o pirkėjai, neįvykdžius savo įsipareigojimų, "flyLAL - Lithuania Airlines" padidino skolą kitoms grupės įmonėms daugiau nei 2 mln. Lt. Bandėme elgtis etiškai, bandėme neskelbti informacijos, kol nebuvome gavę finansų iš šveicarų. Tačiau Susisiekimo ministerija apie tai informavo visuomenę, nors buvome sutarę, kad turime sulaukti mokėjimo iš šveicarų.

p. Ziemeli, Kodel "flyLAL" didzioji dalis personalo yra apmokami pagal 2 linijas: 1. normalus kontraktas su mazdaug 2000-3000 Lt "ant popieriaus" ir mokami visi mokesciai; 2. autorine sutartis, kuria remiantis sumokama kiekvienam darbuotojui (priklausomai nuo uzimamos pozicijos) 3000-15000 Lt, nuo kuriu darbuotojai valstybei mokedavo tik 15% pajamu mokesti??? ... kiek Jus giriates, kad "flyLAL" duoda 1.2 mlrd. BVP ir sumoka apie 30 mln. mokesciu - ivertinant per autoriu atlyginimu sistema galimai nesumoketu mokesciu - Jus valstybei skolingas dar apie 30 mln. mokesciu - kadangi musu (Lietuviu) apie 3 mln. - darytina isvada, kad Jus galbut pavogete is kiekvieno is musu po 10 litu 2008-ais metais. Kada planuotumete grazinti mano 10 Litu? (Jonas) Todėl, kad didžioji dalis personalo turi ir kitas pareigas įmonėje, ne tik tiesioginį darbą. Didžioji dalis lakūnų, orlaivių palydovių, skrydžių saugos specialistų ir kt. dalyvauja mokymuose, kurie yra privalomi aviacijai. Greičiausiai Jūs esate šiek tiek su tuo susijęs ir puikiai apie tai žinote. Mokymo veikla tiems žmonėms nėra tiesioginis, o greičiau kūrybinis darbas. Už kūrybinį darbą mokamas autorinis atlyginimas. Už tiesiogines funkcijas mokamas pareigybinis atlyginimas, tai labai normali praktika.

Kaip vyksta reikalai su teismo procesu del Rygos oro uosto ir AirBaltic? (Ziniukas) Apeliacinis Teismas paliko galioti teismo nutartį, kuria uždėtas areštas "airBaltic" ir Rygos oro uosto turtui 200 mln. Lt ieškinio  byloje. Planuojame, kad per artimiausius du-tris mėnesius areštą pripažinus Latvijos teismams, realiai pritaikysime ir Latvijoje. Ši žala, dėl kurios iš esmės pablogėjo "flyLAL" būklė yra realus pagrindas tiek mums, tiek visiems kitiems kreditoriams atgauti skolas iš AB "flyLAL - Lithuania Airlines". Mes tik tokiais būdais dėl valstybės neveikimo ir atskirų politikų populizmo turėjome teisę ginti savo verslą, manau, kad galutinai jį apginsime ir tuo pačiu metu realizuosime kreditorių lūkesčius.

Ponas Gediminai, Jus taip uoliai ir saziningai kaltinate politikus del ju pazadu. Gal Jus ir teisus... Bet man idomu, kokia Jusu tevo, LR Seimo nario, pozicija Jums rupimais klausimais? T.y. kiek jis padeda juos spresti? Aciu (M) 2005 m. vieną kartą tėvas paskambino ir paklausė manęs, ar "Žemvalda" yra mano įmonė, aš net supykęs tėvui pasakiau: "negi tu nežinai, kad mūsų įmonė vadinasi "ŽIA VALDA"ir kad aš jau ja užsiimu jau nuo 2002 m."? Šitas pavyzdys gal šiek tiek iliustruoja kaip mano tėvas gaudosi verslo procesuose. Aišku, dabar jis pergyvena, galvoja patarimus, kuriuos galėtų duoti, bet verslo kalba mes niekada nekalbėjome. Ir tai yra tiesa.

Sveiki, ar jus isivaizduojate Lietuva be savo avialiniju kompanijos? (Adomas) Aš Lietuvos neįsivaizduoju be lietuviško kapitalo oro linijų, nebūtinai jos turi priklausyti mums. Tik lietuviško kapitalo bendrovė stengsis išnaudoti Lietuvos tranzitinį potencialą ir siekti ekonominių tikslų tiek savo verslui, tiek Lietuvai. Tai pasitarnauja visiems Lietuvos verslams ir piliečiams. Jei TVOU būtų didelis oro uostas, tai ir NT kaina Vilniuje būtų mažiausiai dvigubai didesnė. Restoranai, paslaugų ir mažmeninės prekybos įmonės gautų gerokai daugiau pajamų. Ar tai nėra Lietuvos siekiai?

kai isklausai abieju pusiu nuomones tai susisiekimo ministras A.Masiulis atrodo kaip paskutinis a..... (aa) Manau, kad mes apjungisme interesų grupes: dažnai skraidančius žmones, darbus praradusius asmenis, opozicinių politinių partijų vadovus, žurnalistus, suprantančius reikšmę Lietuvai  ir neleisime, kad populistiniais veiksmais ministerija "nusiplautų" nuo problemų sprendimo iš esmės.

Istrauka is 2008 m. vasario mėn. flyLAL pranesimo: Šiandien Latvijos bendrovės “AirBaltic” vadovas gavo „flyLAL Group“ generalinio direktoriaus laišką, kuriame Latvijos bendrovė kviečiama atsižvelgti į rinkos poreikius ir, pasekus "flyLAL-Lithuanian Airlines" pavyzdžiu, sumažinti skrydžių kainas. Po keliu menesiu apkaltinote airBaltic kainu dempingu (nors sutikite, kad del laisko kainos nei pas jus, nei kitur, ryskiai nepasikeite). Truksta logikos. Ar nemanote, kad patys uzkibote ant savo noro pasiiPR'inti? (Martynas) Šitas laiškas buvo viena iš dempingo bylos prieš "airBaltic'ą" sudedamoji dalis, mes privalėjome šį laišką parašyti dėl teisinių procedūrų. Akivaizdu, kad Latvijoje bilietai tomis pačiomis kryptimis buvo daug brangesni nei Vilniuje, tai kodėl Latvijos vežėjas darė tokį geranorišką gestą Lietuvos keleiviams, kuomet "flyLAL" sustabdžius veiklą, tie bilietai gerokai pabrango?

ka tik paskelbe susisiekimo ministerija Susisiekimo ministerijos darbo grupė ministrui Eligijui Masiuliui šiandien pateikė savo išvadas dėl AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ turto perleidimo AB „flyLAL Group“ valdomoms ir susijusioms įmonėms. Remdamasis šiomis išvadomis, susisiekimo ministras kreipėsi į prokuratūrą. ... Išvadose taip pat teigiama, jog „turima medžiaga leidžia daryti prielaidas, kad „flyLAL – Lithuanian Airlines“, kaip skolininkas, neinformuodamas kreditorių, sudarė sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises; tikėtina, kad skolininkas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitiems kreditoriams – naujai įsteigtoms AB „flyLAL Group“ įmonėms; tikėtina, kad įsteigiant naujas AB „flyLAL Group“ įmones taip pat buvo sumažintas skolininko mokumas, tokiu būdu padarant žalą valstybės įmonėms ir kitiems kreditoriams.“ ... pakomentuokite, prasau (asn) Tai ne pirmas atvejis, kai E. Masiulis kreipiasi į LR Generalinę prokuratūrą. 2006 m. europarlamentaro Arūno Degučio paprašytas, p. Masiulis, kartu su kitais dviem Seimo nariais - V. Volčok ir M. Subačiumi kreipėsi su skundu dėl neva neteisėtos lėktuvų remonto angaro statybos. Pasekmės tokios, kad angaro statyba buvo sustojusi daugiau negu metams, buvo prarasta daugiau nei 5 mln. Lt, TVOU vadovui, kuris po  šio rašto stabdė angaro statybas, buvo iškelta baudžiamoji byla, o į prokuratūrą besikreipę Seimo nariai, tarp jų ir E. Masiulis, atsiprašė, neteisingai interpretavę susiklosčiusią padėtį. Įdomu, ar p. Masiulis savo iniciatyva, ar vėl kieno paprašytas šiandien kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

p. Ziemeli: o nepabodo tamstai verkshlenti.. kad valstybe negera.. kad TVOU skriaudzia, kad airBaltic piktas. gal vertetu i save atsigreshti ?? kam pirkot kontora kuri, jusu nuomone, be valstybes isikishimo negalejo buti pelninga ? Tevuko "stogu" tikejot ? Ir kodel Jusu nuomone TVOU turetu jums dirbti "dykai" ? (mires) Aš pripažįstu, kad mes per mažai  ir pavėluotai komunikavome apie esančias problemas šioje industrijoje, kurią pirkome. Kita vertus, sudėtingas projektas, didinama galimą pasitenkinimą, jei jis būtų sėkmingas. Šiuo atveju pakeisti visos Susisiekimo ministerijos ir aviacijos aplinkos  mąstysenos, galimų korupcinių ryšių, nepasitenkinimą, kuris kilo privatizavus LAL, trukdžiai kuriuos mes darėme Latvijos valstybės planams, atskirų žmonių įtakos sumažėjimas, visa tai pakeisti mums beveik pavyko.

O kodėl p. Žiemelis su "AirBaltic" spalvų šlipsu? (Įdomu) Čia "Agrowill" spalvos.

p. Gediminai, kas nutiko tarp Jūsų ir Lietuvos ryto? Anksčiau taip aktyviai Jus gynęs, šis laikraštis paskutiniu metu prie FlyLal prisikabinėja panašiu dažnumų ir dėl panašių smulkmenų, kaip prie Andriaus Kubiliaus vyriausybės. Buvo kažkoks konfliktas ar kaip tai suprasti? (Ponas Tadas) Greičiausiai mūsų nepakankama komunikacija kelia klausimų visos žiniasklaidos priemonės, ne išimtis ir "Lietuvos rytas". Stengsimės sustiprinti komunikaciją.

P. Ziemeli, ar nemanote, kad del siuose Jusu atsakymuose esancio smeizto mano asmeniui, as galiu kreiptis i teisma? Ir Jusu bedos nuo to tikrai nesumazetu. (Eligijus Masiulis) Manau, tokio leidimo nereikia iš manęs :)

Gerb. Ziemeli, kodel apie Fly lal bankrota neraso jusu supirkti laikrasciai? kodel jus manote, kad informacija apie didziosios skrydziu bendroves bankrota ju nedomina? (Valstietis) Manau, rašo visi laikraščiai. Tiek savo, tiek kitoms žiniasklaidos priemonėms mes sustiprinsime komunikaciją.

Kokiu budu ketinate atlyginti zala keleiviams, nusipirkusiems bilietus i nebevyksiancius skrydzius? (keleivis) Padavėm pasiūlymus organizacinei grupei, darome viską, kad partneriai išveštų per sujungiamuosius oro uostus ir manome, kad bendras spaudoje pasirodęs įsipareigojimas 6 mln. Lt, jau yra sumažėjęs per pusę ir per mėnesį labai didelė tikimybė, kad mes rasime būdus, kaip išvežti keleivius arba kompensuoti jų sumokėtas lėšas. Tai nieko bendro neturi su politikų pareiškimais, viešąja nuomone, sklandančia apie mūsų bendrovę, mes paprasčiausiai iki paskutinio momento stengsimės elgtis humaniškai ir dalykiškai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau