Interviu su Mindaugu Leika

Publikuota: 2007-09-07
Atnaujinta 2015-06-08 17:31

VZ.LT lankėsi ir į portalo skaitytojų klausimus apie paskolas, finansinį stabilumą atsakinėjo Mindaugu Leika, Lietuvos banko Finansinio stabilumo skyriaus viršininku. Interviu baigtas.

kaip prognozuojate dabar keisis VILIBOR artimiausiu metu? (skolininkas) Centriniai bankai paprastai neprognozuoja palūkanų normų, išskyrus kai kuriuos, kaip antai Švedijos. Jeigu pažvelgsime į padėtį pasaulio rinkoje, matysime, kad palūkanų normų kreivė apversta - t.y. ilgo laikotarpio palūkanų normos yra mažesnės nei trumpo ir vidutinio. Tą paaiškina keletas priežasčių: rinkos dalyviai nelinkę skolinti ilgesniam laikui, tikimasi ekonomikos augimo sulėtėjimo. Lietuvoje VILIBOR augimą lėmė bankų noras paskatinti žmones skolintis eurais, nes šių metų pradžioje iš esmės supanašėjus palūkanų normoms litais ir eurais, bankų sistemos atviroji pozicija eurais sutrumpėjo, t.y. bankai turėjo daugiau įsipareigojimų eurais negu litais. Antra priežastis, kuri paskatino didinti tarpbankines palūkanų normas Lietuvoje, buvo neramumų Latvijoje pasekmė, taip pat išaugusi infliacija. Tikėtina, kad VILIBOR išliks panašiame lygyje dėl augančios infliacijos, tačiau finansų rinkos tikisi, kad didieji centriniai bankai mažins palūkanų normas. Todėl bendras rezultatas priklausys nuo to, kaip padėtį vertins šalies komerciniai bankai.  

Sveiki, Kokias infliacijos mazinimo priemones naudoja vyriausybe ir kas jusu nuomone daro didziausia itaka inflecijos didejimui. Aciu. (Karolis) Didžiausią įtaką infliacijos didėjimui daro žaliavų kainų, administruojamųjų kainų augimas. Taip pat paslaugų kainų suartėjimas su ES vidurkiu. Iš tiesų Lietuvoje paslaugų kainos šiuo metu žymiai mažesnės nei ES, todėl ir turime tikėtis, kad šios kainos suartės. Dėl infliacijos mažinimo priemonių: svarbiausia yra protinga fiskalinė politika bei konkurencijos skatinimas. Šalies biudžetas turėtų būti subalansuotas, iš esmės jis ir yra. Konkurencijos skatinimas - susiduriame su tuo, kad atskiruose sektoriuose, pvz., maisto pramonėje galėtų būti didesnė konkurencija, jeigu būtų pakeista ES bendroji žemės ūkio politika. T.y., jeigu būtų lengnesnės importo galimybės iš trečiųjų šalių, tokiu atveju žemės ūkio produkcijos kainos neaugtų taip sparčiai. Darbo rinkos spartesnis liberalizavimas, galimybė "importuoti" lengviau darbo jėga iš trečiųjų šalių.  

Sveiki, Jūsų nuomone, kokia valiuta geriau skolintis? nuo ko tai priklauso? ir kada kurią valiutą geriau pasirinkti? (Laurynas M.) Geriausia skolintis ta valiuta, kuria gaunamos pajamos. Tačiau šiuo metu palūkanų normos litais didesnės už palūkanų normas eurais, todėl skolintis litais brangiau. Be to, skolinantis litais skolininkas tampa priklausomas nuo neramumų vidaus rinkoje bei šalies komercinių bankų politikos. Dėl to, siekiant didesnio palūkanų normų stabilumo, šiuo metu geriau skolintis eurais.  

esat finansinio stabilumo skyriaus vadovas. įvertinkite 10 balų sistemoje lietuvos finansinį stabilumą :) (Marius) Šalies bankų sistema yra stabili, turi pakankamus kapitalo "buferius", kad galėtų padengti galimus nuostolius. Antra vertus, didžioji dauguma bankų turi stiprius motininius bankus, kurie esant reikalui turėtų galimybę šalies bankams suteikti papildomų lėšų. Šalies finansinį stabilumą vertinu gerai.

Laba diena, latviai kalba apie tai, kad valstybės institucijos keičia latus į eurus. Jeigu Latvija vis dėl to devalvuos latą, kaip tai gali atsiliepti Lietuvai? (Rytis) Tai - spekuliacinis gandas. Todėl nenorėčiau spekuliacijų komentuoti. Jeigu Latvijoje įvyktų kokios nors korekcijos, jų įtaka Lietuvai didele dalimi priklausytų nuo motininių bankų reakcijos.

Komerciniai bankai prabilo apie tai, kad griežtina skolinimosi sąlygas. Plius ECB didina palūkanas. Jūsų nuomone, ar toks paskolų sugriežtinimas gali turėti įtakos NT kainoms? Kiek bankai apskritai prisideda prie rinkos, kurią iš esmės generuoja skolinimasis, reguliavimo? (merka) Pastarasis NT kainų bumas iš esmės buvo sąlygotas bankų elgsenos. T.y. bankai sušvelnino būsto paskolų išdavimo sąlygas, tai būtų galima pavadinti apskritai paskolų rinkos demokratizacija. Net ir nedideles pajamas gaunantys gali pagerinti savo gyvenimo sąlygas ir įsigyti naują būstą. Augant palūkanų normoms ir griežtėjant paskolų išdavimo sąlygoms, tų žmonių skaičius, kurie galėtų paimti paskolą, be abejonės, turėtų mažėti. Vadinasi, automatiškai mažėtų ir paklausa. Mažėjant paklausai, turėtų stabilizuotis ir būsto kainos. Norėčiau pastebėti, kad dažnai nematome būsto kainų ciklo, bet būna ryškesnis "sandorių ciklas", kuomet kainoms išliekant aukštoms, žymiai sumažėja sandorių skaičius. Taip yra todėl, kad pardavėjai nenori  mažinti kainų, o pirkėjai laukia, tikėdami , kad kainos nukris. Statistika fiksuoja pardavėjų siūlomas kainas.  

Gal žinote, kiek vidutiniškai yra prasiskolinęs bankams vienas Lietuvos gyventojas? (na va) Apie 7.000 Lt, namų ūkiams paskolų suteikta už 21 mlrd. Lt. Bet ši statiska neatspindi realaus paskolas paėmusių įsiskolinimo, nes žmonių, paėmusių paskolas, skaičius nėra didelis. Jeigu lyginsime su JAV, mūsų šalies gyventojų įsiskolinimas apytikriai lygus 1949 m. lygiui JAV.

įdomu pratęsti diskusijas - kaip dabartinės JAV ekonomikos problemos gali paveikti Lietuvą? (linas) Lietuvos būsto paskolų rinka iš esmės skiriasi nuo JAV. Pastarojoje būsto paskolos teikiamos, įtraukiant finasų rinkas, kai būsto paskolų teikėjai parduoda (sekjuritizuoja) paskolas finansų rinkoje. Lietuvoje būsto paskolos lieka bankų balansuose. Tai reiškia, kad mūsų atveju neiškyla interesų nesuderinamumo problema. JAV būsto paskolų teikėjai nebuvo suinteresuoti toliau prižiūrėti skolininkų. Kita vertus, kai kurios finansinės inovacijos, kaip antai galimybė ilgą laiką nemokėti būsto vertės dengimo įmokų, o tik palūkanas, sukūrė situaciją, kai įmoka skolininkui per mėnesį padidėja tris kartus, kai pradedama dengti ir vertę. Kitas svarbus dalykas yra tas, kad augant palūkanoms didėja paskolos vertė, o krentant būsto kainai, mažėja užstato vertė. Vadinasi, jei skolininkas gali bankrutuoti, didėja tikimybė, kad jis taip ir padarys. Lietuvoje nėra fizinio asmens bankroto instituto, vadinasi, beveik negalima situacija, kad žmonės atsisakytų vykdyti įsipareigojimus bankams.  

kas labiausiai Jums kelia nerimą kalbant apie Lietuvos finansinį stabilumą? (vyturys) Be abejo, nerimą kelia padėtis NT rinkoje. Tačiau Lietuvos banko duomenimis, jei NT kainos sumažėtų, didelės įtakos bankų sistemai tai neturėtų, kadangi bankų nuostoliai nebūtų dideli [ http://www.lb.lt/lt/leidiniai/fin_stabilumas/fsa_2006.pdf ]. Taip pat norisi atkreipti dėmesį, kad šiuo metu žiniasklaidoje smarkiai pasikeitė tonas, kalbant apie NT rinką. Nekilnojamasis turtas yra ypatinga prekė - jeigu mes šiandien investuosime į šią rinką daug, kitu laikotarpiu tas turtas niekur nedings, jo saugojimo, nuvertėjimo mastai kur kas mažesni negu kitų prekių. Pasaulyje dažnai mėgstama kalbėti apie perinvestavimą į atskirus sektorius, tarkime, kaip elektronikos pramonę Azijos šalyse. Dėl sumažėjusių kainų elektronikos sektoriuje šių šalių ekonomikos patyrė nemažų nuostolių. Šios investicijos buvo iš tiesų prarastos, nes labai greitai nuvertėjo. NT taip greitai neprarastų savo vertės ir tiesiog jo mažiau statytume ateityje. NT burbulo sprogimo įtaka šalies ekonomikai priklausytų nuo to, kaip lanksčiai pusiausvyrą pasiektų kiti sektoriai, pvz., darbo rinka.

kokia tikimybė,kad Lietuvoje pasikartos Latvijos scenarijus - infliacija taps nevaldoma. nors ji gal ir dabar jau nevaldoma? (Teoretikas) Latvijoje infliacijai įtaką jau daro lūkesčiai. Kitaip tariant, verslininkai, priimdami sprendimus dėl kainų, jau atsižvelgia į tai, kad kainos augs. Todėl, mano nuomone, šioje šalyje labai svarbu be kita ko ir bandyti stabilizuoti lūkesčius.  

kaip manot, ar suinteresuoti vakarų bankai kalbėti apie Baltijos šalių perkaitimą? (spekuliantas) Nemanau, kad bankas apskritai galėtų būti suinteresuotas eskaluoti problemas. Antra vertus, nepastebėti akivaizdžių nesubalansuotumų Baltijos šalių ekonomikose taip pat neįmanoma. Vakarų bankai (pirmiausiai turime omenyje motininius bankus) suinteresuoti atidžiai stebėti situaciją rinkoje ir atitinkamai koreguoti savo skolinimo politiką. Todėl žinios apie perkaitimą skirtos ir mums patiems. Nemanyčiau, kad bankai norėtų spekuliuoti valiutos kurso rizika, nes nuo jos jie patys labiausiai ir nukentėtų, jeigu valiutos kurso rizika virstų kredito rizika.

Doleris atpigo iki rekordinių žemumų. jūsų nuomone, kokios jo tolesnės perspektyvos ir ar iš to bus didesnė nauda Lietuva ar žala? (Litas) Mažėja importo kainos, tai nėra blogai. USD kaina priklausys nuo daugelio veiksnių, tai ir JAV einamosios sąskaitos deficito dinamikos, naftos kainų, Federalinės rezervų sistemos sprendimų dėl palūkanų normų.  

Jūsų nuomone, koks ekonomikos augimas būtų be nesveikos NT rinkos? Ar LB neturėtų šviest kreditų ėmėjų dėl galimų pavojų? Ar sostinės NT kainos ekonomines Lietuvos perspektyvas (Hubertas) Šalies ekonomikos augimas yra spartus ir tai sąlygoja daugelis priežasčių. Tai, kad prie to didele dalimi prisideda ir šalies bankai, išduodami paskolas yra teigiamas dalykas. Kaip minėjau, visame pasaulyje įvyko tam tikra paskolų rinkos "demokratizacija". Akivaizdu, kad žmonės skolinsis, norėdami vartoti bei pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Problema iškyla tada, kai skolinimasis grindžiamas pernelyg opitmistiniais lūkesčiais. Šiuos lūkesčius formuoja bendra šalies ekonomikos situacija. Patys bankai suinteresuoti valdyti savo riziką, todėl siekia išduoti paskolas tik tiems, kurie turi galimybes tas paskolas grąžinti. Bet kokie administraciniai apribojimai rinką iškraipytų.

Kaip manote, ar netrūksta visuomenėje dialogo apie kylančią infliaciją? Ar pakankamai žiniasklaida nušviečia šią problemą? (Aurimas) Centriniai bankai, vykdydami pinigų politiką, siekia stabilizuoti visuomenės infliacijos lūkesčius. Lietuvos bankas nevykdo pinigų politikos, todėl diskusijų apie infliacijos valdymą Lietuvoje nėra daug, išskyrus euro įvedimo kontekstą. Tačiau šiuo atveju labai svarbus tampa Vyriausybės vaidmuo, užtikrinant konkurenciją rinkose bei vykdant protingą fiskalinę politiką.   

Kokios priemones apsaugos dabar Lietuva, kad nepasikartotu rusijos buvusios krizes varijantas. (Ricard) Mūsų šalies eksportas šiuo metu didžiąja dalimi orientuotas į ES šalis. Todėl Rusijos krizės, jeigu tokia kartotųsi, įtaka šalies ekonomikai neturėtų būti didelė.

o gal visai reikalingas fizinio asmens bankroto įstatymas? (tęsiant) Iš principo verta dėl to diskutuoti. Aišku, kad, įvertindami fizinio asmenų bankroto tikimybę, bankai ir kitos finansų institucijos turėtų tai vertinti išduodami paskolas. Tokiu atveju skolinimasis galėtų pabrangti, jeigu būtų priimtas toks įstatymas.

kiek paskolas paėmusių asmenų prasitęsia jas ilgesniam laikui, kad gautųsi mažesnės įmokos? ar turite skaičius, kiek yra pavėluojančių sumokėti paskolų įmokas? (hubertas) Vėluojančiųjų rodiklis yra nedidelis ir stabilus. Tačiau būsto paskolos dar neturi savo istorijos, kitaip tariant, tikrąjį vėluojančiųjų mastą galėsime stebėti tuomet, kai verslo ciklas sulėtės. Būsto paskolos Lietuvoje yra saugus produktas bankams, todėl nemanau, kad galėtų būti kažkokių esminių problemų šiame paskolų segmente. Žinoma, kad bankai siūlo produktus, kurių pagalba augant palūkanų normoms žmogus gali prasitęsti paskolos grąžinimo laikotarpį. Tam tikra prasme tai padeda tiek gyventojui, tiek bankui.

ar Lietuvoje reiktų fizinio asmens bankroto įstatymo? Kas galėtų (turėtų) jį inicijuoti? (Hubertas) Kiek žinau, yra atlikta studija, berods, Ūkio ministerijos užsakymu. Taip pat apie tai diskutuota ir Lietuvos bankų asociacijoje.

Jusu manymu; kurioje salyje(ES) geriausia siuo metu pirkti nekilnojama turta? (Rimas) Ten, kur jis pigiausias.

Lenkai, čekai, iš dalies ir latviai buvo radę tokį išlaidų paskoloms mažinimo būdą - skolindavosi Šveicarijos frankais ar net Japonijos jenomis, kurių palūkanos gerokai mažesnės. Ką manote apie tokį būdą? (Susidomėjęs) Šiose šalyse tokių paskolų dalis išaugusi, tačiau besiskolinantys namų ūkiai prisiima valiutos kurso riziką. Kiek teko kalbėtis su kolegomis iš Austrijos banko, šių paskolų populiarumas VRE šalyse susijęs su būtent Austrijos bankų pasiūlytais produktais. Ypatingai šios paskolos nebuvo ir nėra reklamuojamos, bet gyventojai sužino iš lūpų į lūpas apie tokias galimybes.

kokių prekių eksportu išties galima džiaugtis? kokios pastaruoju metu atsidarė įmonės, kurios gamina konkurencingas ES rinkoje prekes? (taspats) Žvelgiant į šalies eksporto struktūrą matyti, kad mes eksportuojame gana žemo technologinio lygio prekes. Estai aukštų technologijų prekių eksportuoja beveik dvigubai daugiau nei mes. Reikėtų aiškesnės mokestinės politikos skatinant įmonių investicijas į aukštąsias technologijas.  

kurie iš pasaulio ir Lietuvos ekonomistų Jums yra autoritetai? (vilnietis) Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje yra labai daug ekonomistų, turinčių skirtingas pažiūras.

pagalvojau, o politikai dabar padeda ar trukdo išlaikyti finansinį šalies stabilumą? (pamaina) Netrukdo :)

Kaip manote, kad daugiausia pasaulyje ar jo ekonomikose gali nutikti per tuos legendinius 40 metų? Ar gali visa ekonomika aukštyn kojom apsiversti ir ta paskola kaip nors žlugti, dingti ar tapti visiškai nepakeliama? (Neziniukas) Iš tiesų mes stebime tam tikrą verslo ciklo lygėjimą. Kitaip tariant, tikimybė, kad pasaulį galėtų ištikti panaši krizė, kaip Didžioji depresija JAV, sumažėjusi. Tą sąlygojo daugelis priežasčių. Tai ir pasaulio rinkų integracija, patikimesnė pinigų politika, paslaugų vaidmens augimas šalių ekonomikose, informacinių technologijų plėtra, sumažinusi transakcijų sąnaudas, lankstesnės darbo ir pan. rinkos.   

Mieli skaitytojai, su Jumis bendrausiu dar apie 15 min., todėl paskubėkite pateikti klausimų. (Mindaugas Leika)  

kokiuose internetiniuose forumuose randate sau įdomios medžiagos/ komentarų / žmonių? (vilnietis) Įdomiausias mano nuomone yra "The Economist" portalas. Nemažai ekonomistų turi savo blogus, pvz., G. Mankiw, R. Pozner ir G. Becker ir pan.  

Mieli skaitytojai, ačiū, kad aktyviai dalyvavote, uždavėte įdomius klausimus. Į tuos, kuriuos nespėjau atsakyti, atsakysiu vėliau. Pagarbiai. (Mindaugas Leika)  

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau