Interviu su Reinoldijumi Šarkinu

Publikuota: 2007-07-02
Atnaujinta 2015-06-08 17:31

VZ.LT lankėsi Reinoldijus Šarkinas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Jis tiesiogiai atsakinėjo į portalo lankytojų klausimus apie Lietuvos ekonominę padėtį, bankus bei alų. Interviu baigtas.

kodėl Jūs "įmetėtė" milijonus litų į bankruotuojantį LAIB? Kas, kada ir kaip grąžino šiuos valstybės, t.y. mūsų pinigus? (Eduardas) Sprendimą šiuo klausimu priėmė LR Seimas.

Laba diena, norėčiau sužinoti Jūsų nuomonę apie užsienio kapitalo komercinių bankų plėtros įtaką Lietuvos ekonomikai, kitiems šalies bankams. Ar bankų jungimasis (stambėjimas) yra teigiamas reiškinys Europos ekonomikai (euro stabilumui?)? Iš anksto ačiū už atsakymą, Ernestas (Ernestas) Aišku, kad įtaka yra teigiama, nes Lietuvoje nebuvo nacionalinio kapitalo, kad galėtų bankai vystytis ir kredituoti ūkio vystymąsi, buvo reikalingas kapitalas. Jis atėjo iš užsienio. O negalima atmesti, kad su laiku gali atsirasti ir daugiau lietuviško kapitalo ir finansiniame sektoriuje. Bankų stambėjimą ir bet kokį jungimąsi reikia vertinti teigiamai, nes didesniam bankui lengviau atsilaikyti konkurencijos sąlygomis, spręsti bet kokias problemas.

šiandien "Financial Times" rašo, kad trijų Baltijos valstybių ekonomikoms grėsmė kyla ne dėl galinčio sumažėti užsienio pasitikėjimo šalimis, o dėl vartotojų elgesio pasikeitimo. Pastarųjų lūkesčiai dėl tolimesnio ekonomikos augimo jau nėra tokie optimistiški. Ką apie tai manote? kiek pagrįsti tokie teiginiai? (Marius) Manau, kad vartotojų elgesys keičiasi visą laiką, priklausomai nuo sąlygų. Ir ekonomikos augimas, kuris jau kelis metus tęsiasi, išliks ir artimiausiu metu. Galbūt gali sulėtėti šiek tiek jo tempai. Nematau požymių elgesio pasikeitimo.

Noreciau suzinoti is jusu lupu,kada Lietuva pagaliau isives Eura? Kainos daugumoje sriciu jau pakilo iki europinio lygio , o europines valiutos kaip nera taip nera. Dekoju is anksti. (Marija) Lietuva įsives eurą tada, kai įvykdys numatytus kriterijus, reikalingus eurui įvesti. Pagrindinis, kriterijus, kurio šiuo metu Lietuva nevykdo - infliacija. O jį Lietuva gali įvykdyti tik 2008 m. pab. arba 2009 m. pr., jeigu leis visos tarptautinės sąlygos - dujų, naftos kainos. Taip, kad realus laikotarpis eurui įvesti prasideda nuo 2010 m. Tai galėtų būti ir 2011 m. Kainos dar nėra europinio lygio, daugelyje sričių dar daug trūksta iki šio lygio.

Ar Lietuvoje bandoma mokesciu ir finansu svertais nukreipti ekonomikos vystymasi perspektyviausimis kryptimis, ar tik stebime minios elgesi investuojant i trumpalaikio pelno saltinius? (Audrius) Manau, kad bandoma, bet pasakyti, kad pakankamai, negalėčiau.

PONAS SARKINAI, motininiai bankai Lietuvoje veikiančias savo atstovybes perspeja del didziulio nekilnojamo turto rinkos sujudimo, nes Lietuvoje komerciniu banku portfelyje paskolos susijusios su nekilnojamuoju turtu sudaro didziausia dali, priesingai nei daugelyje saliu. Kaip Jus vertinate kalbas apie nekilnojamojo turto rinkos buma ir jo itaka ekonomikos perkaitimui? (AV) Panašūs gandai sklinda ne pirmą kartą. Manau, kad jie bus ir ateityje. Mes reikalaujame, kad mūsų bankai, teikdami paskolas, tinkamai įvertintų rizikas. Ir šiuo metu, manau, mūsų bankai turi pakankamą kapitalą, sudarė pakankamus rezervus ir nemanau, kad iškiltų kokios nors dėl to problemos bankams. Taip, NT paskolos sudaro nemažą dalį, bet tai yra gana patikimos paskolos.

Vis garsiau kalbama apie ekonomikos augimo letejima Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Kaip tai veikia euro Lietuvoje ivedimo galimybes? (charmsas) Manau, natūralu, kad ekonomikos augimo tempai turėtų pradėti lėlėti. O tai galėtų paveikti euro įvedimo galimybes nebent per mažėjančią infliaciją.

PONAS SARKINAI, ar Lietuvos bankas ketina imtis priemonių, kad paveiktų komercinius bankus sugrieztinti busto paskolu isdavima ir pakelti palukanu normas? (au) Lietuvos bankas (LB) labai atidžiai stebi situaciją su paskolomis ir, jeigu bus reikalas, LB taikys priemones, kurias jis gali taikyti. O būsto paskolų palūkanos ir paskolų išdavimo sąlygos griežtėja kylant palūkanoms euro zonoje. LB gali padidinti privalomas atsargų normas - tai padidintų ir paskolų palūkanų normas. Taip pat turime kai kurias kitas priemones - reikalavimus dėl bankų kapitalo.

PONAS SARKINAI, kokias priemones Lietuvos bankas gali taikyti siekdamas bankus priversti sugriežtinti būsto paskolų išdavima ar palukanų normoms reguliuoti? Aciu (AV) Lietuvos bankas (LB) gali didinti privalomų atsargų normas, o tai turėtų įtakos palūkanų normoms. Taip pat per kapitalo pakankamumo rodiklį. 

Kaip sprendžiama neigiamo užsienio prekybos balanso problema? Kada Lietuva galėtų išvežti daugiau nei įvežti? (Gal truputį ne į temą) Tada, kai Lietuva mažiaus investuos į nekilnojamąjį turtą, o daugiau į eksportinių prekių gamybą ar paslaugas. Reikėtų apsispręsti dėl eksporto skatinimo.

PONAS SARKINAI, ar nemanote, kad turetu buti panaikintos šiandien taikomos lengvatos busto paskolu palūkanoms? (AV) Manau, kad taip.

Ponas Sarkinai, Gal turite ziniu ar itarimu, kas taps naujuoju IMF vadovu? Tarp galimu kandidatu minimi pracuzas Jean Lemierre ir britas Andrew Crockett. Siandien jau buvo minimi ir lenku Leszek Balcerowicz and italu Mario Draghi. Aciu. (Milda Seputyte) Nežinau. Bet šiuos visus paminėtus žmones pažįstu ir tikrai bet kuris iš jų vertas būti tose pareigose.

Gal jau galite atskleisti kas iš užsienio bankų dar rengiasi pradėti veikti Lietuvoje? Nuo kada? (Audra) Kaip žinia, pradeda veikti kai kurių užsienio šalių bankų skyriai. Manau, kad jų bus šiemet ir kitąmet tikrai daugiau, nežiūrint į jau gana įtemptą konkurenciją mūsų rinkoje.

Gerb. p. Sarkinai, ar reikia vėsinti nekilnojamojo turto rinką ir kokių priemoniu gali imtis Lietuvos bankas? (Jovita) Jau iš dalies apie tai kalbėjome anksčiau. Padėtį reikia atidžiai stebėti ir, keičiantis sąlygoms, imtis tokių priemonių, kurios galėtų apsaugoti finansinę sistemą. Kol kas pagrindo taikyti kokias neeilines priemones tikrai nėra.

koks, Jūsų nuomone, bankas Lietuvoje pavyzdingiausias ir geriausiai laikosi visų Lietuvos banko keliamų reikalavimų? (vartotojas) Jeigu kuris nors bankas nevykdytų nustatytų veiklos riziką ribojančių normatyvų, jis nedirbtų. O išskirti kurį nors vieną banką būtų nekorektiška.

Girdėjau, kad į Lietuvos bankų rinką žengia "Allied Irish". Ar reikia Lietuvai naujo banko? Kaip gali išlošti vartotojas atėjus naujam bankui? Ar ne per daug Lietuvoje bankų? (Jurgis) Lietuvoje bankų bus tiek, kiek reikia. Jų skaičių sureguliuos rinką. Jeigu naujas bankas ras pakankamą nišą verslui, jis bus čia. O kuo bus daugiau bankų ir didesnė konkurencija tarp jų, tuo vartotojui bus naudingiau:pigs bankų paslaugos, jų daugės, gerės jų kokybė ir kt.

ar teko bendrauti su kolegomis Slovėnijoje - kaip jiems iš tikrųjų sekasi su euru? (Slovėnas) Tikrai gerai.

Reitingu agenturos ispeja, kad Baltijos salims butina imtis priemoniu mazinti vidaus vartojima ir kreditu augimo tempus. LR Vyriausybe patvirtino planus siekti subalansuoto biudzeto. Ar pakankamai ambicingi sie planai ir ar ju uzteks atvesinti ekonomika? (Milda) Bet kurios priemonės ta linkme yra naudingos. Kaip ir bet kurie planai, visada gali būti ambicingesni. Manau, kad kreditų augimo tempai stabilizavosi.

PONAS ŠARKINAI, palūkanos litais šiandien vidutiniškai 0,7 procentinio punkto didesnės nei palūkanos eurais. Kaip Jus prognozuojate keisis šis skirtumas? Ačiū! (AV) Neprognozuoju. Priklausys nuo bankų turimų išteklių.

Sklando pasiūlymai atsisakyti "baltų" centų? Koks Jūsų požiūris į šį pasiūlymą? (Antanas) Bus taip, kaip norės Lietuvos žmonės. Dabar, be abejo, 1 ct ir 2 ct monetų poreikis didžiulis - į mėnesį reikia papildomai išleisti daugiau nei po 3 mln. vienetų, kurie negrįžta iš apyvartos. O vienos tokios monetos gamyba atsieina tikrai ne vieną centą. Jeigu būtų toks pageidavimas, galbūt galima būtų atsisakyti šių monetų atitinkamai apvalinant kainas prekybos centruose.

ar politikai padeda, ar daugiau trukdo jums dirbti savo darbą? (Donatas K.) Tikrai netrukdo.

Ar Jums neatrodo, kad bankai klientus per daug vilioja skolintis? Ir apskritai - ar didelis skolinimas yra sveika ekonomikai? (Aloyzas) Bet kam sveikiausia iš viso nesiskolinti. Bet, esame tokiame ekonomikos vystymosi etape, kad be paskolų išsiversti negalime. Ir nepasakyčiau, kad bankai vilioja skolintis - tai yra bankų darbas.

kiek rimti teiginiai dėl to, kad kalbas apie valiutų devalvavimą latvijoje kurstė spekuliantai? (spekuliantas) Visų detalių nežinau, bet tokių atvejų buvo.

Kokia prioritetiniai darbai yra numatyti artimiausius metus Lietuvos banko planuose? Ką pasakytumėte apie nuolatos didėjantį einamosios sąskaitos deficitą? Ar jis ne per didelis? (Ernestas) Darbų daug. Pagrindinius galima paminėti: pasiruošimas prisijungti prie europinės atsiskaitymų sistemos TARGET, tęsiasi pasirengimas euro įvedimui, BAZELIO 2 reikalavimų įvedimas ir kt. Taip, einamosios sąskaitos deficitas yra didelis. Ir tai nėra gerai.

Ar manote, kad konkurencija tarp bankų Lietuvoje yra pakankama? Imant būsto paskolą konkurencija gal ir nebloga, tačiau visi pavedimų mokesčiai, nuskaitymai už pinigų įplaukimą ir tarptautinių pavedimų mokesčiai - praktiškai vienodi. Ar LB negalėtų tirti susitarimų tarp bankų dėl vienokių ar kitokių įkainių? (Jonas) Konkurencija yra. Bankų imamas sumas už paslaugas nustato rinka.

Ar realu Lietuvos paštui kada nors atlikti banko funkcijas? Ar to reikėtų apskritai? Kai kuriose ES valstybėse taip yra. (Martynas) Manau, kad klausimas rimtas. Bet jį reikia labai gerai išnagrinėti. Paštas galėtų daug padėti ir įvedant eurą, keičiant mūsų litus į eurus.  

Gerb. Lietuvos banko valdybos pirmininke, kas, Jūsų nuomone, galėtų Jus pakeisti šiame poste iš dabartinių Lietuvos specialistų? (Kandidatas) Manau, tikrai yra daug specialistų, kurie galėtų pakeisti.  Kad ir iš to paties Lietuvos banko.

Gerb. vyriausiasis Lietuvos bankininke, kiek prognozuojate dar didės euro zonos palūkanos, kurios per pusantrų metų jau išaugo du kartus - nuo 2 iki 4 proc. punktų? Ar realu, kad jos pasiektų JAV ar Juntinės Karalystės palūkanų normas? Esu vienas tų paėmusių būsto paskolą - mokėjimai bankui per du metus išaugo per 300 Lt. Tad kada galima tikėtis palūkanų mažėjimo? (Dalius) Tikrai neprognozuosiu. Palūkanų dydis priklausys nuo to, kokia bus infliacija euro zonoje. Jeigu ji augs, tai ir palūkanos didės, ir atvirkščiai.

Jūs sakėte - Jei sakiau, kad euras bus, vadinasi bus (apie 2007m. įvedimą). Tačiau jo Lietuvoje neįvedėte... Gal reiktu pripažinti klydus? (doncius) Niekada nesakiau, kad bus 2007 m. Sakiau, kad bus. Nežinau, ar klydau.

kokia Jūsų nuomonė dėl taip vadinamų SMS paskolų, kai paskolą gauni nusiuntęs žinutę. ar čia reikia daugiau reguliavimo bandant apsaugoti vartotoją ir pačius skolintojus? (asta n.) Manau, kad tai - pačių skolintojų problema.

Viename klausime buvo pamineta, kad motininiai bankai perspeja savo filialus Lietuvoje atsargiau elgstis su paskolu bustui isdavimu ir bendrai nekilnojamojo turto finansavimu. Jus raminate, kad rizikos nera. Nesuprantama, tai kodel motininiai bankai nuogastauja? (Gintare) Nesakiau, kad nėra rizikos. Rizika turi būti tinkamai valdoma. Bankas, teikdamas paskolą, turi įvertinti visas sąlygas, susijusias su šios paskolos rizika. Mes taip pat perspėjame bankus.

PONAS SARKINAI, Jusu žiniomis, kokios būsto finansavimo politikos ketina Lietuvos komerciniai bankai laikytis ateityje? (Janina) Bet kuriuo atveju, bankai pasielgs taip, kad jiems būtų naudinga.

Ponas Šarkinai, kas yra bendroji šalies skola užsieniui (šiuo metu Jūsų banko duomeninis ji sudaro apie 53,5 milijardus litų)? Ir ar Jūsų vadovaujama institucija ar kokia kita kontroliuoja užsienio investicinių fondų veiklą Lietuvoje ir galima pinigų plovima per juos? (T) Bendroji šalies skola užsieniui: Vyriausybės, įmonių ir kitų ūkio subjektų skola užsieniui. Lietuvoje veikia Pinigų plovimo prevencijos įstatymas. Ten numatytos funkcijos, kurias turi atlikti kontroliuojančios organizacijos.

Kodėl sustojo visuomenės informavimo apie euro įvedimą kampanija? Ar tikimasi, kad "smūginė" kampanija prieš būsimą įvedimą duos geresnius vaisius nei ilgalaikė ir nuosekli veikla? (Liutauras) Informavimo apie eurą kampanija nesustojo. Lietuvos gyventojai tikrai gaus visą informaciją, kuri reikalinga įvedant eurą. Jokios "smūginės kampanijos" neplanuojamos. Tiesiog prieš euro įvedimą padidės informacijos kiekis, kurį turi gauti žmonės.

Gerb. vyriausiasis Lietuvos bankininke, Kaip manote, ar būtų teisinga naikinti legvatas būsto paskolų palūkanoms, jei žmogus imdamas ją vertino ir šį veiksnį? Ar taip nebus pažeistas bankų klientų lūkesčių principas? Galbūt reikėtų kalbėti apie naujai suteikiamas paskolas. Lygiai tas pat liečia ir gyvybės draudimą. Draudimo kompanijos iki 2004 m. ragino apsidrausti gyvybę žmonėms garantuodamos, kad nebus apmokestintos išmokos draudžiantis 10 metų. Tai dabar numato įstatymai. (Dalius) Be abejo, įstatymai atgal neveikia. Jeigu bus priimtas įstatymas, kuris naikins lengvatas, tai veiks tik nuo jo priėmimo.

Laba diena, Ruosiuosi pirkti nauja busta ir imti paskola 40 metu laikotarpiui (paskolos dydis 300 000 Lt), todel man idomu ar siai dienai verta fiksuoti palukanas 10 metu ar tiesiog palikti kintama ju kursa? Ir kokia valiuta patartumete imti tokia paskola (Litais ar Eurais)? Aciu! (Lukas) Tikrai konkrečiu atveju nepatarsiu. Kiekvienas imantis paskolą pats turi apsispręsti. Aišku, kad skolintis geriausiai ta valiuta, kuria gauni pajams, iš kurių paskolą grąžinsi.

Gerb. Šarkinai - ar galite paneigti galimą LITO devalvaciją prieš įvedant Eurą. Daug kas spekuliuoja šia tema (Tomas) Kartas nuo karto šia tema spekuliuojama. Pagrindo lito devalvacijai tikrai nėra. Visi litai, išleisti į apyvartą, padengti užsienio valiutos ir aukso atsargomis.

Mieli skaitytojai, į jūsų klausimus atsakinėsiu dar 10-15 min. Todėl paskubėkite. (Reinoldijus Šarkinas)  

Kiek jus neramina ekonomine situacija Latvijoje? Ivestuotojai i Baltijos salis ziuri kaip i viena regiona. Jei situacija blogai susiklostytu Latvijoje, atsilieptu ir mums. (-) Sutinku.

Valiutų valdybos modelis atliko savo darbą stabilizaciniu laikotarpiu. Ar būtų įmanoma jį panaikinti ir "paleisti" lito kursą, taip įgaunant naują svertą ūkio plėtros skatinimui/stabdymui? Kokia jūsų asmeninė nuomonė apie modelio veikimą iki šiol - ar jis dar netapo stabdžiu? (Liutauras) Klausimas labai rimtas. Manau, kad, esant dabartinei situacijai, Lito patikimumo įstatymas turi likti iki euro įvedimo. Mūsų ekonomika įprato dirbti šiomis sąlygomis, taip pat žmonės priprato prie stabilaus lito kurso.

Ar mėgstate alų? (Studentas) Ne.

O alkoholio reklamos draudimo įstatymui ar pritariate asmeniškai? :) (Studentas) Ne.

Gerb. p. Sarkinai, ar patariate investuoti i nekilnojamaji turta? Aciu (Jolanta) Kiekvienas turi pats apsipręsti, kaip jam elgtis su savo pinigais.

Mieli skaitytojai, supratau, kad esate labai susirūpinę Lietuvos padėtimi. Tik taip galėsime pasiekti geresnių rezultatų. Labai ačiū už Jūsų įdomius, svarbius ir rimtus klausimus. Linkiu sėkmės ir neperkaisti. (Reinoldijus Šarkinas)  

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau