Studentų skaičius proto neprideda

Publikuota: 2007-06-18
Atnaujinta 2015-06-04 12:50
VŽ redakcijos nuomonė.
VŽ redakcijos nuomonė.
 

Studijuoti ir studentauti yra du skirtingi dalykai, nors diplomas - toks pat

Politinės partijos, išskyrus Darbo partiją, sacialliberalus ir liberaldemokrarus, praėjusią savaitę pasirašė susitarimą dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų, numačiusios studijų socialiniam prieinamumui užtikrinti sukurti efektyvią paskolų sistemą, dengiančią studijų įmoką ir iš dalies kitas studijų išlaidas.Sveikintinas pats politikų noras bent kažką taisyti veikiančioje aukštojo mokslo studijų sistemoje, ar - paprasčiau sakyti - tos studijų sistemos nebuvime. Ta padėtis, kuri yra dabar, pavertė Lietuvą šalimi, kurioje yra labai daug studentų ir labai mažai studijas baigusių specialistų, kurių gebėjimais būtų galima neabejoti.Esant tokiai situacijai, galima daryti išvadą, jog valstybės išlaidos aukštajam mokslui didžia dalimi priklauso nuo priimamų studentų skaičiaus, rašoma prieš porą metų Lietuvos mokslo tarybos parengtoje studijoje, kurioje analizuojami aukštųjų mokyklų veiklą reglamentuojantys teisės aktai, jų taikymas studijų sistemoje.Niekas per daug nepasikeitė - į aukštąsias mokyklas priimama studentų atsižvelgiant ne į jų sugebėjimus mokytis ir įgyti žinių, o į tai - kiek biudžete yra skiriama pinigų aukštojo mokslo finansavimui. Konstitucinės nuostatos, jog aukštasis mokslas yra prieinamas visiems, pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus Lietuvoje yra išaiškintos kaip kiekvieno žmogaus konstitucinė teisė siekti aukštojo mokslo. Į tai, kokius mokslus ir kodėl valstybė turėtų finansuoti ir ar tai darydama turi atsižvelgti į valstybės bei visuomenės poreikius ir galimybes, Konstitucijos aiškintojai neatsižvelgia. Tačiau akivaizdus požiūris, kad visuomenės ir valstybės poreikis turėti aukštąjį išsilavinimą įgijusių įvairių sričių specialistų bei galimybė finansuoti specialistų rengimą nėra kliūtis žmogui siekti aukštojo mokslo net ir tuomet, kai tai viršija visuomenės bei valstybės poreikius ir galimybes.Rimantas Rudzkis, banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas, pastebi, kad Lietuvoje gajus mitas, jog kuo daugiau studentų - tuo daugiau proto šalyje. „Patys darbdaviai įprato visais atvejais reikalauti aukštojo mokslo diplomo, taigi 50% atvejų jaunuoliai studijuoja ne dėl mokslo, o dėl diplomo“ (VŽ, 10 p.).Rimvydas Jasinavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, Mykolo Romerio teisės universiteto profesorius, svarsto, kad neįvardytas aukštojo mokslo tikslas suteikti išsilavinimą. Kol tokio nėra - svarbiau nei mokslas studentui yra diplomas. Nors jau seniausiai įsigalėjo, pavyzdžiui, darbdavių požiūris, kad diplomuotas specialistas yra nieko vertas, kol neišmėginami jo sugebėjimai...Remiantis Konstitucija, išeina, kad jeigu valstybinė aukštoji mokykla turi galimybių valstybės nustatytus standartus atitinkantį aukštąjį mokslą suteikti ne tik tiems asmenims, kurių studijas valstybė pati finansuoja, bet ir tiems, „kurie siekia aukštojo mokslo valstybinėje aukštojoje mokykloje ne valstybės lėšomis, tai negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuriuo valstybinei aukštajai mokyklai būtų kliudoma ar apskritai draudžiama priimti tokius asmenis mokytis šioje aukštojoje mokykloje“.Vadinasi, bent jau kol kas kepsime darbdavių seniai nebevertinamus specialistus, o tiksliau sakant - diplomų turėtojus. Nes aukštosios mokyklos faktiškai yra paverstos pelno siekiančiomis bendrovėmis, kurių vadovai, deja, tą siekį supranta gana primityviai: kuo didesnė apyvarta - tuo didesnis pelnas. Galbūt politikų sutartoji aukštojo mokslo paskolų sistema paskatins bent jau pasvarstyti - kas geriau: menkavertis, darbdavių požiūriu, diplomas ar profesija. Svarbiausia - koks turinys bus įdėtas į susitarimą.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau