Ak, jau tie dizaineriai...

Publikuota: 2007-06-03
Atnaujinta 2015-06-04 12:51

Žinutė apie Statkevičiaus laimėjimą kurti Danijos karališkosios šeimos narei priminė man mano bandymus siūtis rūbus pas garsius dizainerius.

Juozuką išbraukiau. Po to, kai gerai „pavarė“ ant kolegų per TV, po to, kai išleido garsiai nuskambėjusią knygą...žodžiu, patys žinot. Žinoma, visi mes - žmonės. Bet vistiek kai kurie – labiau. Tiesą sakant išbraukiau jį kur kas ankščiau. Nuolat gaudavau pasiūlymų ir rekomendacijų siūtis pas Statkevičių. Nusprendžiau pabandyti. Pasiūlė ne sukurti man kokį modeliuką, o vieną iš jau gatavų suknelių. Ji man buvo per didelė. Siūta manekenei, o aš ūgiu nepasižymiu. Sakė, kad galima pataisyti ir kad ant manęs labai įdomiai atrodo. Atrodė tikrai įdomiai. Na, gal jam tuomet labai pinigų reikėjo. Bet pasijutau atėjusi ne pas garsų rūbų modeliuotoją, o į teatro rekvizito sandėlį – rinkis bile ką, pritaikysim tamstos figūrai.Antroji buvo Žilėnienė. Viskas buvo tvarkoj su rūbeliais, tik niekaip į sulygtą kainą netilpdavom. Ne todėl, kad darbo eigoje užsigeisčiau papildomų brangių detalių. Tik sąmatoje skaičiai pasikeisdavo. Į pinigų skaičiavimą pati Žilėnienė nesikišdavo. Tam ji turėjo administratorę. Kai nebeištvėrus kartą atkišau popierėlį su jų pačių darytais skaičiavimais ir pakėlusi balsą pasakiau, kad pagaliau tai jau nebepadoru, įplaukė pati dizainerė ir nuolaidžiai dovanojo man tą skirtumą. Daugiau ten nebenorėjau siūtis. Buvo tik nemalonu, kad rekomendavau keletui pažįstamų, kurios neužilgo atsisakė jos paslaugų dėl tos pačios priežasties.Tuomet viena didele proga siuvausi suknelę pas Daivą Urbonavičiūtę. Pirmiausia, tai - laikas. Sako, kad visos siuvėjos – melagės pažadukės, bet juk čia žinoma dizainerė, ne kokia kaimo bobelė. Suknelę gavau šventės dieną. Gerai, kad ryte, nes kai ją užsivilkau, negalėjau pakelti rankų, o krūtinės įsiuvos veržės link raktikaulių. Brokas buvo akivaizdus. Betaisant suknelė taip sutrumpėjo, kad teko atiduoti dukrai, kuri ją dabar ant džinsų tampo. Ir tik tūkstantis litų. Tai buvo prieš penketą metų, šiandien, matyt, brangiau.Tuomet draugė mane iškvailino, kad moku tokius pinigus už nežinia ką ir rekomendavo man tikrai išradingą, įdomiai modeliuojančią ir nebrangią dizainerę. Ji yra puiki. Tik pasirodė, kad nebrangi ji yra kitoms, o man sukelia kainą. Tai buvo paskutinis bandymas.Dabar galvoju, kad geriausia būtų nusipirkti bilietą į kokį Milaną ir tiesiog įsigyti tai, kas tau tinka ir patinka. Bus pigiau. O jei dar žinosi, kokių prekinių ženklų nėra Lietuvoje, tai net turėsi šansą nesusitikti savo rūbelio gatvėje.Ir net ne piniguose reikalas. Tiesiog nesijausi laikomas durniumi, kaip sakydavo mano močiutė.Esi kitos nuomonės?Angelė

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau