Pigių skrydžių keleiviai oro uostų verslo nešildo

Publikuota: 2011-07-31
 

Vasarą šalies oro uostai skaičiuoja
augančius keleivių srautus ir kviečiasi po uosto stogu daugiau prekybos bei
paslaugų verslo. Taip tikimasi uždirbti ir daugiau oro uostams svarbių
neaviacinių pajamų. Tačiau uoste jau dirbančios įmonės savų pajamų gausos dar
neskaičiuoja.

„Didėjantys keleivių srautai mus džiugina, tačiau nesuklysiu sakydama, kad gerų dienų mažmenininkai ir paslaugų teikėjai Vilniaus oro uoste vis dar laukia“, – padėtį apibūdina Orinta Amelija Ambrazevičienė, „duty free“ parduotuves Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) valdančios UAB „Travel Retail Vilnius“ generalinė direktorė.Ji pastebi, kad TVOU keleivių srauto augimas gegužę ir birželį atrodo įspūdingai, tačiau bendras pusmečio keleivių skaičiaus augimas, anot jos, sudaro apie 7%.„Travel Retail Vilnius“ bendrovės apyvarta per pirmąjį pusmetį padidėjo tik 3,5%.

10 kg problema

Ponia Ambrazevičienė pabrėžia, kad Vilniaus oro uostas nėra tranzitinis ir vis dar neturi pakankamai tiesioginių skrydžių. Skrendantys per Rygą, Frankfurtą ar Amsterdamą, anot vadovės, mieliau ten ir apsiperka. Be to, dalį klientų nugriebia ir oro uosto mažmeninės prekybos vietų plėtra.Prekybos, pasak jos, dar nesupurtė ir balandį skrydžius pradėjusios pigių skrydžių oro bendrovės.„Pagrindinė priežastis – griežtas bagažo svorio ir kiekio ribojimas, t. y. 1 vnt. – 10 kg. Keleiviai, skrendantys tokiomis oro linijomis, nenori papildomų išlaidų, todėl vengia bet kokio pirkinio, kuris padidintų bagažo svorį“, – sako p. Ambrazevičienė.Pigių oro linijų aptarnaujami keleiviai nešildo ir bagažo pakavimo paslaugas teikiančios UAB „Double Vee“.„Augantys srautai mums gerų rezultatų neduoda galbūt vien dėl to, kad didžiąją srauto dalį sukuria pigių skrydžių bendrovės. Didžioji dalis šių oro linijų keleivių išskrenda be registruoto bagažo, o mes pakuojame būtent jį“, – aiškina Vytautas Reisas, bendrovės direktorius.Kauno oro uostas per pirmąjį pusmetį šiemet, palyginti su praėjusiais metais, aptarnavo kone 40% daugiau keleivių, tačiau ir čia dirbantis verslas pajamų spurto nejunta.„Kauno oro uostas skiriasi nuo Vilniaus oro uosto, čia nėra tiek daug verslo žmonių. Tai pigios oro linijos „Ryanair“, jie labiau orientuoti į vidutinės klasės segmentą. Gal tų keleivių ir buvo nemažai, bet jų perkamoji galia labai maža“, – pastebi Ilona Čebelytė-Švelnė, UAB „Airport Travel shop“ direktorė.

Neapsimoka

Prekybai ne itin palanki terpė atideda ir potencialių investuotojų planus. Štai Turkijos oro uostų operatorės „TAV Airports“ antrinė įmonė Rygoje pasirašė 10 m. trukmės sutartį, pagal kurią „TAV Latvia“ valdys apie 2.200 kv. metrų komercinio ploto. Investicijos siekia 2 mln. EUR (6,9 mln. Lt).„Būkime atviri, žvelgiant iš oro uosto perspektyvos pigių skrydžių bendrovės nėra pačios geriausios kompanijos. Taip, šios bendrovės gali sudaryti dalį oro uosto portfelio, tačiau Stambule mes neišgyventume be „Turkish Airlines“, o Rygoje – be „airBaltic,“ – pranašumą investicijoms nurodo Guclu Batkinas, „TAV Latvia“ vadovas.Jo teigimu, Vilniaus ir Kauno oro uostai šiuo metu bendrovės nedomina prekybos prasme.„Akivaizdu, kad pigių skrydžių bendrovių keleiviai yra jautresni kainai ir išleidžia mažiau. Jie perka, tačiau kitokius produktus nei tradicinių skrydžių bendrovių keleiviai“, – tikina p. Batkinas.Tiesa, pašnekovas neatmeta galimybės, kad į Vilniaus oro uostą galėtų įžengti Latvijos antžeminio keleivių ir krovinių aptarnavimo bendrovė „North Hub Services“, kurios 50% akcijų per antrines įmones valdo „TAV Airports“.

Žada plėtrą

Kiek geresnius rezultatus skaičiuoja VŽ kalbintos maitinimo paslaugas teikiančios bendrovės. Tą pastebi ir TVOU, esą iš veikiančių kavinių ar restoranų ne viena šiemet jau kreipėsi su prašymu didinti veiklos plotą.„Pagrindinis mūsų verslas, susijęs su TVOU – lėktuvų keleivių ir įgulų narių maitinimo paslauga „Myls aero“. Kiekvienos naujos skrydžių bendrovės atėjimas į TVOU mums – papildoma galimybė parduoti paslaugą. Bendrovė „Wizzair“ tapo mūsų kliente“, – pasidžiaugia Audronė Tendzegolskienė, UAB „Smulkus urmas“ generalinė direktorė.Tiesa, ir ji pastebi, kad klientų srautai dar nėra tokie gausūs. O ir naujos skrydžių bendrovės į TVOU ateina taip retai, kad kiekvienos jų atėjimas čia dirbančiam verslui tampa švente.Simonas Bartkus, TVOU komercijos direktorius, pastebi, kad daugiau keleivių sulaukiama tik nuo balandžio, taigi dar praėjo nedaug laiko. Tačiau jis sutinka, kad daugelyje oro uostų aptarnautų keleivių srautai auga ne verslo, o laisvalaikio keleivių, dėka. Jie iš tiesų kai kurių prekių oro uostuose perka mažiau.„Pagrindinė vertė, kurią oro uostas duoda toms bendrovėms – keleivių srautas. Be to, žmonės ilgai manė, kad oro uoste nėra maitinimo taškų ar kad parduodamos prekės yra per brangios arba nepakankamai kokybiškos. Pasikeitus šiai nuomonei gal daugiau žmonių pirktų oro uoste“, – svarsto p. Bartkus.Neaviacinės pajamos darosi vis svarbesnės oro uostams. Kuo jos mažesnės, tuo didesni oro linijų ir keleivių mokesčiai, o ir pavojus, kad skrydžių bendrovės naudosis jai palankesnių mokesčių oro uostais. Taigi augant srautui TVOU pernai ir šiemet vykdo svarią tokių paslaugų plėtrą, oro uoste kuriasi ir dar kursis daugiau įvairių prekybos vietų, paslaugas teikiančių bendrovių.„Vilniaus oro uostas veda derybas su keliais žinomų prekių ženklų, kurių šiuo metu Baltijos šalyse dar nėra, savininkais“, – pažadų negaili p. Bartkus.Vilniaus oro uoste šiemet planuojama daugiau nei trečdalį pajamų gauti iš neaviacinės veiklos. Europos oro uostai jų paprastai surenka apie 40%, o aktyviai šią veiklą plėtojantys oro uostai net daugiau nei 50%.***

Vilniaus oro uosto neaviacinės pajamos, mln. Lt

2005 m. 6,009
2006 m. 6,790
2007 m. 8,107
2008 m. 16,714
2009 m. 12,792
2010 m. 13,080
2011 m. 15,784*
*planuojamaŠaltinis: TVOU***Tekstas skelbtas liepos 20 d. „Verslo žiniose“.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Baltijos šalių premjerai sutarė asmeniškai kontroliuoti „Rail Baltica“ vystymą 1

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai penktadienį trišaliame susitikime sutarė asmeniškai kontroliuoti...

GM ir LG investuoja 2,3 mlrd. USD – statys vieną didžiausių baterijų gamyklų pasaulyje

General Motors“ (GM) ir „LG Chem“ pranešė investuojantys 2,3 mlrd. USD į elektrinių automobilių baterijų...

Pramonė
2019.12.06
Vilniečiai į darbą keliauja be automobilio – kaip ir kodėl keičiasi įpročiai? Verslo tribūna

Vilnius juda. Ir kasmet juda  vis darniau. Sostinės gyventojai po truputį keičia įpročius: vietoje kelionių...

Verslo aplinka
2019.12.06
Vilniuje lėktuvams įvedami papildomi ribojimai siekiant mažinti triukšmą 

Lėktuvai iš Sostinės oro uosto kils, atlikdami pirmąjį posūkį toliau nuo tankiai apgyvendintų rajonų.

Ekonomikos komitetui nesusirinkus, automobilių ir prekybos mokesčiai liko nesvarstyti

Seimo Ekonomikos komitetas trečią kartą iš eilės neapsvarstė taršių automobilių bei prekybos mokesčius...

Estijos premjeras: užbaigti „Rail Balticą“ laiku vargu ar realu

Užbaigti trijų Baltijos šalių įgyvendinamą europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ iki pradinio...

„DB Schenker“ centralizavo įmonių valdymą Baltijos šalyse Premium

Vokietijos geležinkeliams priklausanti transporto ir logistikos grupė Baltijos šalyse įvykdė vadovybės...

Komisija leido pasirašyti geležinkelio elektrifikavimo sutartį su „Elecnor“

Vyriausybinė strateginius sandorius tikrinanti komisija ketvirtadienį leido valstybės valdomiems „Lietuvos...

V. Andrejevas: Panemunės aplinkkelį tikimasi sutvarkyti po metų

Prieš ketverius metus nekokybiškai nutiesto ir kol kas nenaudojamo Panemunės aplinkkelio pasienyje su...

Statyba ir NT
2019.12.05
Kelių direkcija: rangovai vilkina defektų taisymą

Pernai atlikus valstybinės reikšmės kelių auditą, rangovai vilkina defektų tvarkymą, todėl dalis jų bus...

Statyba ir NT
2019.12.05
Sostinės oro uoste – nauja beveik 1.000 vietų automobilių aikštelė

Vilniaus oro uoste pradeda veikti daugiafunkcė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje įrengta beveik 1.000...

K. Mažeika abejoja elektrifikavimo konkursu, V. Šapoka nespėlioja dėl lėšų panaudojimo

Aplinkos ministrui „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai maždaug 360 mln. Eur vertės geležinkelio elektrifikavimo...

„Orion“ fondo įmonė įsigijo Palangos aplinkkelio projektą Premium 1

Investicijų valdymo bendrovės „Orion Asset Management“ fondo bendrovė įsigijo įmonę, kuri viešojo ir...

Statyba ir NT
2019.12.05
J. Narkevičius nesako, ar leis pasirašyti geležinkelių elektrifikavimo sutartį 2

Maždaug 360 mln. Eur vertės geležinkelio elektrifikavimo konkursas vyko neefektyviai, teigia Jaroslavas...

Ministerija: „Rail Balticos“ infrastruktūrą turi valdyti atskiros šalys

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Balticos“ infrastruktūrą turi valdyti atskiros šalys, o ne bendra...

„Transekspedicija Invest“ auga išnaudodama tendencijas Verslo tribūna 1

UAB „Transekspedicija Invest“ priklausanti Transekspedicija įmonių grupei, pernai įsigijusi sklypą ypač...

Pasaulio didžiųjų transporto parkuose – žaliuojanti tendencija Premium

„Budweiser“, „Stella Artois“ ir kitų populiarių alaus prekės ženklų valdytoja JAV kompanija „Anheuser-Busch“...

Įstatymų pataisomis siekiama pažaboti fiktyvių automobilio pirkimo sutarčių sudarymą

Automobilių pirkėjams „Regitroje“ bus suteikiamas unikalus savininko deklaravimo kodas, pagal kurį bus...

Susisiekimo ministras nepritars geležinkelio elektrifikavimo sutarčiai

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius negali pasirašyti sprendimo dėl Vilniaus mazgo ir geležinkelio...

Nauji pasiūlymai dėl automobilių taršos mokesčio stringa Seimo komitetuose Premium 3

Seimo komitetai atideda rengiamo automobilių taršos mokesčio projekto svarstymą arba jam nepritaria, o naujo...

Automobiliai
2019.12.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau